Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-3115-146/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-22
Bylos Nr.: eA-3115-146/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02485-2014-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: A. B.
Atsakovas: Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai

Administracinė byla Nr. eA-3115-146/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02485-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 10–12), prašydama panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT, Tarnyba, atsakovas) sprendimą, kuriuo įformintas pareiškėją ginančio advokato R. R. pakeitimas kitu advokatu.

Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. spalio 13 d. gavo 2014 m. spalio 3 d. Šiaulių VGTPT raštą Nr. SD-1263(02.5), kuriuo ji buvo informuota, jog, vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi, buvo pakeistas pareiškėjai skirtas advokatas. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė baudžiamosios bylos nagrinėjimui jai (kaltinamajai A. B.) paskirti papildomą gynėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai suteikti ir dėl gynėjo paskyrimo kreiptis į Šiaulių VGTPT koordinatorių, įpareigojant paskirtą gynėją kuo skubiau atvykti į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Tarnyba šią teismo nutartimi vadovavosi netinkamai, nes nepaskyrė papildomo gynėjo, o paskirtą gynėją advokatą R. R. kitu gynėju – advokatu K. V. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigė, kad Tarnybos sprendimas dėl advokato pakeitimo yra nepagrįstas ir naikintinas.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje (b. l. 43–45) papildomai paaiškino, kad byloje ginčija Tarnybos 2014 m spalio 3 d. raštą Nr. SD-1263(02.5) kaip Tarnybos priimtą sprendimą, kuriuo atsakovas, netinkamai vykdydamas teismo nutartį ir pažeisdamas pareiškėjos (kaltinamosios baudžiamojoje byloje) procesines teises, neteisėtai pakeitė gynėją, nors turėjo paskirti papildomą gynėją. Gynėjas advokatas R. R. buvo pakeistas prieš pareiškėjos valią, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą ir greitą procesą. Atsakovas turėjo paskirti gynėją papildomai vienam konkrečiam posėdžiui, nepakeičiant paskirto gynėjo R. R. ir nenušalinant jo nuo tolimesnio proceso. Pakruojo rajono apylinkės teismas nutraukė baudžiamąją bylą pareiškėjos atžvilgiu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, tačiau pareiškėja šią teismo nutartį apskundė. Panaikinus Šiaulių VGTPT sprendimą, toliau pareiškėjos interesams baudžiamojoje byloje atstovaus advokatas R. R.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 15–17) atsakovas paaiškino, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014 nutarė baudžiamosios bylos nagrinėjimui kaltinamajai A. B. paskirti papildomą gynėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl gynėjo paskyrimo kreiptis į Šiaulių VGTPT. Tarnyba, 2014 m. liepos 3 d. gavusi Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, 2014 m. liepos 4 d. pranešė teismui, kad A. B. parenkamas gynėjas advokatas R. R. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014, atsižvelgęs į tai, kad advokatas R. R. negali dalyvauti trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose dėl užimtumo kitose bylose, vadovaudamasis BPK 37 straipsniu, 48 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 4 dalimi, 253 straipsniu, nutarė baudžiamosios bylos nagrinėjimui kaltinamajai A. B. paskirti dar vieną papildomą gynėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl gynėjo paskyrimo kreiptis į Šiaulių VGTPT koordinatorių, įpareigodamas paskirtą gynėją kuo skubiau atvykti į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga bei nurodydamas paskirtų teisiamųjų posėdžių datas. Tarnyba, vykdydama teismo nutartį, 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo teismą, kad advokatas R. R., atsižvelgiant į jo užimtumą kitose bylose, yra keičiamas kitu gynėju – advokatu K. V. Vadovaujantis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją. Pagal šią dalį gynėjas yra paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 21 straipsnio 1 dalimi, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Atsižvelgiant į teisinį gynėjo parinkimo reglamentavimą, Tarnyba neturi teisės nušalinti ar spręsti dėl gynėjo pakeitimo, kuomet jo dalyvavimas yra būtinas pagal BPK 51 straipsnį. Tokią teisę turi tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas, nagrinėjantis bylą. Tarnyba tokiais atvejais atlieka tik koordinatoriaus funkcijas – parenka gynėją, kuris teismo nurodytomis datomis turi galimybę dalyvauti byloje, ir informuoja apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teisėją. Vadovaujantis VGTPĮ 21 straipsnio 7 punktu, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Tarnyba priima tik tuomet, kai gynėjo dalyvavimas byloje nėra būtinas. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba negalėjo ir negali veikti ultra vires, kvestionuoti teismo nutarčių ir pakeisti teismo paskirtą advokatą kitu visa bylos apimtimi. Advokatas K. V. pakeitė advokatą R. R., kadangi šis negalėjo dalyvauti teismo iš anksto suplanuotuose ir su advokatu nederintuose posėdžiuose. Pareiškėjai vis dar atstovauja du advokatai. Teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, į kitus teismo posėdžius gali nuspręsti kviesti advokatą R. R., jei K. V. neturės galimybės juose dalyvauti. Atsakovas pažymėjo, kad situacija, kuomet viename teismo posėdyje kaltinamąjį gintų du valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai, prieštarautų VGTPĮ nustatytam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos 2014 m. spalio 3 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. raštai A. B. yra informacinio pobūdžio, nesukuria pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Pareiškėjai nesutinkant su Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014, ji gali jas skųsti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu (b. l. 47–52) pareiškėjos A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja byloje ginčija Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo Šiaulių VGTPT, atsižvelgdama į Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014, kaltinamajai A. B. teikti antrinę teisinę pagalbą parinktą advokatą R. R. dėl jo užimtumo kitose bylose pakeitė kitu gynėju – advokatu K. V. ir apie tai informavo Pakruojo rajono apylinkės teismą. Pareiškėja nesutinka su atsakovo veiksmais pakeisti vieną advokatą kitu ir mano, kad Tarnyba turėjo parinkti jai dar vieną papildomą gynėją, palikdama ir advokatą R. R..

Nagrinėdamas administracinį ginčą teismas vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėjo, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose nustato VGTPĮ 21 straipsnis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintos Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) nustato rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis. Remiantis VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal BPK 51 ar 55 straipsnius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Tarnyba priima šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (VGTPĮ 21 str. 7 d.). BPK 51 straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs atvejai, kai gynėjo dalyvavimas būtinas. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją. BPK 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją, gynėjas paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarčių teismas nustatė, kad pareiškėja Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014 kaip kaltinamoji buvo pasirinkusi advokatą R. T., kuris teismui pranešė, jog dėl savo atostogų negalės dalyvauti trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose iš eilės, t. y. 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 10 d. ir 2014 m. liepos 17 d. Kaltinamajai A. B. teismo posėdyje atsisakius pačiai pasikviesti kitą gynėją, teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, baudžiamosios bylos nagrinėjimui kaltinamajai A. B. paskyrė papildomą gynėją valstybės garantuojamos teisinei pagalbai teikti ir nutarė dėl gynėjo paskyrimo kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių, įpareigojant paskirtą gynėją kuo skubiau atvykti į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Šiaulių VGTPT, vadovaudamasi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, kaltinamajai A. B. paskyrė gynėją R. R., kuris teismui pranešė, jog dėl anksčiau paskirtų posėdžių kitose bylose negali dalyvauti baudžiamosios bylos, kurioje paskirtas ginti A. B., iš anksto paskirtuose 2014 m. rugsėjo 26 d., rugsėjo 30 d. ir spalio 2 d. teismo posėdžiuose. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kaltinamajai atsisakius pačiai pasikviesti kitą gynėją, vadovaudamasis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, paskyrė dar vieną papildomą gynėją iš Šiaulių VGTPT, galintį dalyvauti iš anksto paskirtuose 2014 m. rugsėjo 26 d., rugsėjo 30 d., spalio 1 d. 9.30 val. teismo posėdžiuose, nurodydamas, kad BPK 50 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė pasiūlyti kaltinamajai pasikviesti kitą gynėją, jeigu jo pasirinktas (šiuo atveju paskirtas gynėjas) daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, o kaltinamajam to nepadarius, privalo paskirti gynėją, taip pat pažymėdamas, kad baudžiamoji byla pripažinta prioritetine ir gynėjai joje privalo dalyvauti pirmumo teise.

Šiaulių VGTPT, atsižvelgdama į Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kaltinamajai A. B. ginti paskyrė kitą advokatą – K. V. arba, kaip nurodyta 2014 m. rugsėjo 25 d. pranešime teismui, pakeitė R. R. kitu gynėju, nes R. R. negalėjo dalyvauti iš anksto paskirtuose posėdžiuose baudžiamojoje byloje.

Teismas pažymėjo, jog vadovaudamasi VGTPĮ ir Rekomendacijomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama gynėją, iš esmės jį paskiria. Su tokiu Tarnybos veiksmo vertinimu sutiko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1778/2013. Šios bylos aplinkybių kontekste buvo pažymėta, kad nors kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje yra priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo paskyrimo, vadovaujantis Rekomendacijomis, šie subjektai atlieka daugiau formalią, o ne realią paskyrimo procedūrą, kadangi, kaip matyti iš Rekomendacijų 10 punkto, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas paskiria būtent koordinatoriaus parinktą gynėją, tai yra prerogatyva išrinkti konkretų gynėją priklauso Tarnybai.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas vertino, kad Šiaulių VGTPT sprendimas, kuriuo kaltinamajai A. B. paskirtas gynėjas R. R. buvo pakeistas kitu gynėju – K. V., įformintas Šiaulių VGTPT 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SDK-2860(02.20), sukelia pareiškėjai analogiškas teisines pasekmes, kokias sukeltų atsakovo sprendimas skirti gynėją (žr. LVAT 2013 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1778/2013). Būtent šis raštas galėtų būti skundžiamu aktu, tačiau pareiškėja Šiaulių VGTPT 2014 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. SDK-2860(02.20) neginčija, teismo prašo panaikinti sprendimą, kuriuo advokatas R. R. pakeistas kitu advokatu. Pagal teismo posėdyje dalyvavusio pareiškėjos atstovo paaiškinimą sprendimu pakeisti advokatą laikytinas Tarnybos 2014 m. spalio 3 d. raštas Nr. SD-1263(02.5). Iš šio rašto turinio teismas nustatė, kad Šiaulių VGTPT, atsakydama į pareiškėjos skundą dėl advokato pakeitimo, informavo pareiškėją, kad advokatas R. R. 2014 m. rugsėjo 24 d. buvo parinktas vadovaujantis Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi, kaip papildomas gynėjas baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad Tarnyba gavo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nutraukė susitarimą su advokatu R. Tamašausku, o advokatas R. R. tolimesniuose teismo posėdžiuose dėl savo užimtumo dalyvauti negali. Informavo, kad Tarnyba negali asmeniui suteikti galimybės naudotis dviejų gynėjų vienu metu teikiamomis paslaugomis toje pačioje byloje, todėl pakeitė advokatą R. R. kitu gynėju advokatu K. V., kuris turi galimybę dalyvauti teismo numatytuose posėdžiuose. Teismo vertino, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SDK-2860(02.20) Tarnyba tik informavo pareiškėją apie tai, kad jai paskirtas advokatas yra pakeistas kitu ir kodėl tai buvo padaryta, todėl minėtas raštas nelaikytinas sprendimu pakeisti advokatą. Teismas konstatavo, kad advokatas buvo pakeistas 2014 m. rugsėjo 25 d., gavus Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, o VGTPĮ 18 straipsnyje numatytas sprendimas šiuo atveju neturėjo būti priimamas.

Pagal Rekomendacijų 12 punktą, jeigu gynėjas negali dalyvauti baudžiamojo proceso veiksme arba teismo posėdyje dėl jo užimtumo kitoje byloje, jis apie tai nedelsdamas informuoja jį paskyrusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą. Rekomendacijų 13 punkte nustatyta, kad jeigu BPK numatytais atvejais gynėjas keičiamas kitu gynėju, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas raštu (įskaitant ir elektroniniu būdu) kreipiasi į koordinatorių dėl kito gynėjo parinkimo, nurodydamas gynėjo pakeitimo priežastį. Atsakovas, gavęs Pakruojo rajono apylinkės teismo kreipimąsi, išdėstytą 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, ir atsižvelgdamas į teismo nurodytas gynėjo keitimo priežastis, gynėją R. R. pakeitė kitu gynėju, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir Rekomendacijomis. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui, todėl baudžiamosios bylos nagrinėjime gynėjas, teikiantis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įvardijamas kaip papildomas gynėjas.

Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, esą Šiaulių VGTPT privalėjo paskirti dar vieną gynėją valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti, procese paliekant ir advokatą R. R. Pabrėžė, kad nei VGTPĮ, nei Rekomendacijos nėra teisės normų, reglamentuojančių situaciją, kuomet valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą vienu metu gali teikti daugiau nei vienas advokatas. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis ekonomiškumo principu, tačiau tai neapriboja pareiškėjos teisės pačiai pasirinkti advokatą (-us) ir su juo (jais) sudaryti teisinių paslaugų sutartį (-is), tai yra vadovautis BPK 47 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog VGTPĮ negarantuoja asmeniui absoliučios teisės pačiam pasirinkti konkretų advokatą. Atsižvelgdama į VGTPĮ ir Rekomendacijas, gynėją paskiria Tarnyba, todėl teismas vertino, jog pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymas, kad ją gintų konkretus advokatas R. R., atsakovui nėra privalomas. Be to, pareiškėjos prašymo įgyvendinimas būtų buvęs apsunkintas, nes, kaip konstatuota Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, advokatas R. R. dėl užimtumo kitose bylose negalėjo dalyvauti artimiausiuose trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, o tai pagal BPK 50 straipsnio 4 dalį leidžia teismui keisti gynėją neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Šiaulių VGTPT negali veikti ultra vires, kvestionuoti teismo nutarčių ir teismo paskirtą advokatą pakeisti kitu visa bylos apimtimi, kad teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą gali kreiptis į Tarnybą ir nuspręsti kviesti advokatą R. R., jei advokatas K. V. neturės galimybės dalyvauti. Teismas nesutiko su pareiškėjos atstovo argumentais, jog, pakeitus gynėją prieš pareiškėjos valią, buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė. Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarčių teismas nustatė, kad papildomas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis gynėjas baudžiamojoje byloje kaltinamajai A. B. buvo paskirtas tam, kad baudžiamoji byla kuo greičiau būtų pradėta nagrinėti paskirtuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nuo baudžiamosios bylos gavimo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teisme buvo įvykę 14 teisiamųjų posėdžių ir visi jie buvo atidėti dėl proceso dalyvių neatvykimo dėl įvairių priežasčių arba be pateisinamų priežasčių. Byla buvo priskirta prie prioritetine tvarka nagrinėtinų bylų, joje 2014 m. spalį turėjo sueiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 95 straipsnyje numatyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl siekiant baudžiamąją bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laikotarpį, negalint teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvauti A. B. pasirinktam advokatui R. T., vėliau dėl užimtumo kitose bylose negalint dalyvauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui R. R., buvo paskirtas advokatas K. V.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bylai reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste, teismas nusprendė, kad Šiaulių VGTPT, pakeisdama kaltinamajai A. B. parinktą advokatą R. R. kitu advokatu, veikė teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė pareiškėjos skundą atmesti.

III.

Pareiškėja A. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 79–80) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Šiaulių VGTPT 2014 m. spalio 3 d. raštas Nr. SD-1263(02.5) yra informacinio pobūdžio ir nelaikytinas sprendimu pakeisti advokatą. Apeliantės teigimu, šis raštas yra vienintelis dokumentas, kuriame raštu motyvuotai išreikštas atsakovo sprendimas pakeisti gynėją.

2. Gynėjo paskyrimo ir pakeitimo tvarką nustato imperatyviosios BPK normos. Atsakovui teisės atlikti minėtus veiksmus nesuteiktos.

3. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad jos 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymas Tarnybai, kad ją gintų būtent advokatas R. R., atsakovui nėra privalomas. Teigia, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. SD-1263(02.5),pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo principus, taip pat konstitucinę apeliantės teisę į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SD-1263 (02.5).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai vertino, jog Sprendimas Nr. SD-1263 (02.5) yra informacinio pobūdžio. Pasak apeliantės, atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. SD-1263 (02.5) ir pakeisdamas parinktą advokatą pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo principus ir apeliantės konstitucinę teisę į gynybą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau netenkindamas pareiškėjos skundo, bylą išsprendė iš esmės teisingai. Todėl teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Vertinant Šiaulių VGTPT 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. SD-1263 (02.5), kurio panaikinimo šioje byloje siekia pareiškėja, būtina atsižvelgti į aplinkybes, kurios lėmė šio sprendimo priėmimą. Iš Sprendimo Nr. SD-1263 (02.5) turinio matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. skundą, kuriame pareiškėja reiškė Šiaulių VGTPT pretenzijas dėl advokato R. R., paskirto teikti jai (kaltinamajai baudžiamojoje byloje) antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo kitu advokatu. Pareiškėja skundo paskutiniame sakinyje suformulavo savo prašymą, t.y. prašė informuoti, kodėl buvo pakeistas advokatas ir, jei nėra svaraus pagrindo jį pakeisti, prašė pavesti advokatui R. R. toliau ją ginti (b. l. 30). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tai, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. SD-1263 (02.5), tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-287/2014 nustatęs, jog kaltinamosios A. B. gynėjas, dalyvaujantis byloje pagal susitarimą, negali dalyvauti trijuose iš eilės teisiamuosiuose posėdžiuose, o kaltinamoji atsisakė pati pasikviesti kitą gynėją, vadovaudamasis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, 2014 m. liepos 3 d. nutartimi paskyrė papildomą gynėją ir kreipėsi į Šiaulių VGTPT koordinatorių. Šiaulių VGTPT, vykdydama šią teismo nutartį, 2014 m. liepos 4 d. raštu informavo teismą, kad parinko advokatą R. R. Į administracinę bylą buvo pateikti įrodymai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. posėdyje šiam advokatui pranešus teismui, kad jis negalės dalyvauti trijuose iš eilės teisiamuosiuose posėdžiuose, o kaltinamajai atsisakius pasikviesti kitą gynėją, teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 50 straipsnio 4 dalimi, paskyrė kaltinamajai papildomą gynėją ir kreipėsi į Šiaulių VGTPT koordinatorių. Šiaulių VGTPT 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. SDK-2860(02.20) informavo teismą apie šios nutarties įvykdymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių VGTPT iki pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. skundo gavimo buvo atlikusi pagal kompetenciją tas funkcijas, kurias ji privalėjo atlikti pagal VGTPĮ 21 straipsnį, t.y. gavusi teismo nutartis, kuriomis teismas paskyrė gynėją BPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka, privalėjo nedelsdama parinkti atitinkamą advokatą antrinės teisinės pagalbos teikimui ir apie tai pranešti teismui raštu (VGTPĮ 21 str.2 d.). Atsakovo 2014 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. SDK-2860(02.20) Pakruojo rajono apylinkės teismui yra VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrinis veiksmas, kurį Šiaulių VGTPT privalėjo atlikti vykdydama šio teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Šis raštas yra adresuotas teismui ir yra parengtas įstatymu nustatyta tvarka vykdant teismo nutartį baudžiamojoje byloje, kurios vykdymas atsakovui buvo privalomas. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja šį atsakovo raštą galėjo skųsti administraciniam teismui.

Pabrėžtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai (kaltinamajai baudžiamojoje byloje) inicijavo teismas BPK 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismui nustačius, kad gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje yra būtinas ir kaltinamajai atsisakius pasikviesti kitą gynėją, Pakruojo rajono apylinkės teismas gynėją paskyrė 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartimis, kreipdamasis į Šiaulių VGTPT dėl atitinkamo advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi šiuo atveju Šiaulių VGTPT teko tik minėtų teismo nutarčių vykdytojo funkcija parenkant atitinkamą advokatą ir apie pranešant teismui.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į sąvokas, kurios yra vartojamos įstatymuose apibūdinant tuos procedūrinius veiksmus, kurie yra atliekami susiklosčiusioms BPK 50 straipsnio 4 dalyje numatytoms aplinkybėms. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teisėjas turi teisę pasiūlyti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kitą gynėją, o jei šie to nepadaro, privalo paskirti gynėją, gynėjas paskiriamas neatsižvelgiant į ginamojo norus turėti konkretų advokatą. Gynėjas parenkamas ir paskiriamas BPK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, naujo gynėjo paskyrimas netrukdo bylos procese dalyvauti asmens anksčiau pasirinktam gynėjui.

BPK 50 straipsnio, kuris nustato būtinąjį gynėjo dalyvavimą, 3 dalis reglamentuoja, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui.

Minėtose įstatymų normose yra aiškiai nustatyta, kad gynėjo paskyrimo kaltinamajam klausimą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamasis pats nepasirenka gynėjo, sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas BPK nustatyta tvarka, o Tarnyba, teikdama antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, kuriose gynėją teismas pripažįsta būtinu pagal BPK 50 straipsnio 4 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, atlieka tik advokato parinkimo ir teismo informavimo apie parinktą konkretų advokatą funkciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių VGPPT, vykdydama minėtas Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartis, tarp jų ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį, faktiškai atliko advokato parinkimo ir teismo informavimo apie parinktą advokatą funkciją (2014 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. SDK-2860(02.20) yra nuoroda į VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalį).

Pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. skunde atsakovui, skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato R. R. dalyvavimo baudžiamojoje byloje ir, apeliantės nuomone, jo nepagrįsto pakeitimo kitu advokatu yra susiję su bendrosios kompetencijos teismo procesine veikla baudžiamojoje byloje vykdant teisingumą. Minėta, kad Šiaulių VGTPT tik vykdė teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kurių vykdymas jai buvo privalomas. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, <...>. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jos teisės į gynybą baudžiamojoje realizavimu, nes tokių klausimų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas.

Iš Šiaulių VGTPT 2014 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SD-1263 (02.5) turinio matyti, kad atsakovas suteikė pareiškėjai informaciją, kurią suteikti pareiškėja prašė savo 2014 m. rugsėjo 26 d. skundu. Atsakovas informavo pareiškėją apie tai, kad jis vykdė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis. Atsakovo sprendimas Nr. SD-1263 (02.5) pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Atsakovas pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. skundą pagal kompetenciją išsprendė iš esmės teisingai. Naikinti Sprendimą Nr. SD-1263 (02.5) nėra pagrindo. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos 2014 m. rugsėjo 26 d. skundą, pagal įstatymų leidėjo jam suteiktą kompetenciją neturėjo teisinio pagrindo tenkinti prašymą ir pavesti pareiškėjos nurodytam advokatui R. R. toliau ją ginti baudžiamojoje byloje, nes kaip jau buvo minėta, Šiaulių VGTPT parinko kitą advokatą vykdydama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą vadovaujantis BPK 50 straipsnio 4 dalimi.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1778/2013. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje teikiančio advokato pakeitimo VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, t.y. pagal pareiškėjo arba paties advokato rašytinį prašymą, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos ir turi būti pakeistas. Nagrinėjamo administracinio ginčo atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai (kaltinamajai baudžiamojoje byloje) buvo inicijuotas teismo BPK 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o tarnyba jos kompetencijai priskirtus advokato parinkimo veiksmus atliko pagal VGTPĮ 21 straipsnyje numatytus antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamuosiuose bylose ypatumus. Taigi į pirmosios instancijos teismo nurodytą administracinę bylą kaip į teismų precedentą negali būti atsižvelgta, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė