- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-1169-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06790-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Marius Bartninkas, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. S.
- Trečiasis asmuo
- D. K., D. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Bartninko, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Restalis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“, ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – D. K., D. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 4 603,04 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Restalis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kiemo idėjos“) iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, vykdydama įstatymo numatytas pareigas, pagal buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną atsakovas yra skolingas ieškovei 4 603,04 Eur pagal 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. išrašytas, įteiktas atsakovui ir jo paties pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Bankroto administratorė 2018 m. sausio 24 d. išsiuntė atsakovui pranešimą-raginimą, reikalaudama padengti įsiskolinimą. Atsakovas atsisakė tenkinti reikalavimą, nurodydamas, kad pilnai atsiskaitė. Atsakovas neįrodė, kad atsiskaitė su ieškove. Mokėjimus atliko D. S. buvusiam UAB „Kiemo idėjos“ direktoriui D. K., bet ne ieškovei. Atsakovo pateikta AB SEB bankas pažyma, kad buvo atliktas 10 000 Lt mokėjimas į D. K. sąskaitą, neįrodo, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove; D. S. mokėjimo D. K. sumos nesutampa su išrašytų ir perduotų atsakovui apmokėti sąskaitų sumomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2008 metų vasarą jis susitarė su UAB „Kiemo idėjos“ direktoriumi D. K. dėl gerbūvio įrengimo prie nebaigto statyti gyvenamojo namo. Prie namo buvo įrengta žolės veja ir laistymo sistema. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras tik žolės laistymo sistemos įrengimo medžiagoms, nors UAB „Restalis“ prie atsakovo namo vykdė ir kitus darbus, įrengė žolės veją ir laistymo sistemą. Penkerius metus iš eilės kiekvieną vasaros sezoną 4 - 5 darbininkai prižiūrėti žolės veją (ajeravo, tręšė). Visų darbų atlikimą kontroliavo D. K., atsakovas su juo ir atsiskaitinėjo, mokėjo grynais pinigais po kiekvieno darbo įvykdymo arba D. K. nurodymu pinigus įnešdavo į jo asmeninę sąskaitą. Gavęs pinigus D. K. išrašydavo pinigų priėmimo kvitus. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs 30 000 Lt: sumokėjo 10 000 Lt avansą grynais pinigais, dar 2 kartus mokėjo po 500 Lt ir du kartus sūnus įnešė po 5 000 Lt. Ieškovė nuo 2008 m., t. y. dešimt metų, atsakovui nereiškė jokių pretenzijų. Savo sūnui D. S., 2008 m. gyvenusiam kartu su atsakovu ir motina, yra davęs pinigus, kad juos įneštų į D. K. sąskaitą, ką sūnus ir padarė. Atsakovui nežinoma, kodėl D. K. apmokėjimo už darbus neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Atsakovas nėra atsakingas už įmonės vadovo veiksmus. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove, todėl išrašytų kvitų nesaugojo, kadangi nemanė, jog dėl to gali kilti ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 4 603,04 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasarą UAB „Kiemo idėjos“ (ieškovės UAB „Restalis“) direktorius D. K. ir atsakovas G. S. susitarė dėl gerbūvio darbų atlikimo atsakovo žemės sklype prie namo. Rašytinės sutarties į bylą šalys nepateikė, kadangi nė viena iš šalių sutarties neišsaugojo, buvusios sutarties neginčija.
5. Ieškovė išrašė atsakovui dvi sąskaitas faktūras: 2008 m. rugsėjo 17 d. serija KID Nr. 080006 už prekes (purkštuko galvutės, jungtys, korpusai ir pan.) bendrai 5 545,24 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 30 d. serija KID Nr. 080007 (talpa lietaus vandeniui rinkti, membrana, automatinio papildymo rinkinį H1) bendrai 10 348,14 Lt sumai, iš viso – 15 893,38 Lt (4 603,04 Eur); sąskaitose nurodytas apmokėjimo terminas – per tris dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, vadinasi sąskaitos turėjo būti apmokėtos ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 20 d. ir 2008 m. spalio 3 d. Atsakovas sąskaitas faktūras priėmė ir jas pasirašė, tuo patvirtindamas, jog už prekes bus sumokėta.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo išrašiusi dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodė visus pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje reikalaujamus rekvizitus. Sąskaitose nurodyta, jog jos turi būti apmokėtos per tris dienas nuo išrašymo datos, o nustatytu laiku sąskaitos neapmokėjus, už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad PVM sąskaitų faktūrų pagrindu šalys susitarė dėl daiktų pirkimo-pardavimo, apmokėjimo tvarkos; PVM sąskaitos faktūros patvirtina šalių sutartinių santykių faktą.
7. Teismas sprendė, jog šių sąskaitų apmokėjimo atsakovas neįrodė. Teismas vertino, jog argumentas, kad sūnus D. S. įnešė į D. K. sąskaitą 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir apmokėjo ginčo sąskaitas, yra nepagrįstas. Iš banko pažymos (e. b. l. 37) teismas nustatė, jog D. S. du kartus grynais į D. K. sąskaitą įnešė po 5 000 Lt 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. sausio 29 d.; nenurodyta mokėjimo paskirtis, nesutampa PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai bei šiose sąskaitose nurodytos sumos.
Atsiliepimas
8. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų buhalterinių dokumentų matyti, jog pinigai, įnešti į D. K. sąskaitą, buvo skirti atsiskaityti pagal sąskaitas už prekes. D. K. atsiliepime į ieškinį, patvirtino, kad pinigai į jo sąskaitą buvo įnešti ne pagal išrašytas sąskaitas. Atliktų mokėjimų pagrindas buvo kitas, ne ieškovės sąskaitos. Trečiasis asmuo vykdė atsakovo šeimos prašymą, pagal susitarimą iš savo asmeninių lėšų pirko dekoratyvinius akmenis atsakovo sklypui, dekoratyvinę skaldą, parengė žemę apželdinimui, įrengė laistymo sistemą, o D. S. pagal susitarimą pervedė 10 000 Lt ir kompensavo trečiojo asmens turėtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, kad atsakovo paaiškinimai, kad jis su trečiuoju asmeniu D. K. atsiskaitinėjo grynais pinigais už darbus, o atsiskaitymo dokumentų neišsaugojo, kad sąskaitas faktūras apmokėjo sūnus D. S. bei į bylą pateikti (e. b. l. 16 – 17, 38) sunkiai įskaitomi, su neaiškiomis atžymomis, nežinia kieno prirašyti lapai, ir argumentas, kad ir po sąskaitų išrašymo ieškovė dar penkis metus prižiūrėjo atsakovo žemės sklypą, nėra pakankami, kad teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovas apmokėjo PVM sąskaitas faktūras ir nėra skolingas ieškovei.
10. Teismas vertino, jog į bylą pateikti buhalteriniai dokumentai (popieriniai priedai prie bylos 4 segtuvai) nepatvirtina, kad ginčo sąskaitos būtų apmokėtos. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog atsakovui neatsiskaičius už darbus, ieškovė nebūtų dar 5 metus prižiūrėjusi vejos, nepatvirtina, jog už prekes buvo sumokėta. Ieškovo teisė rinktis, kada pareikšti ieškinį, todėl atsakovo argumentas, kad ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas praėjus ilgam laiko tarpui, negali būti pagrindu atmesti ieškinį.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra išsilavinęs asmuo, vadovauja UAB „Šeimos gydytojas“, kaip vadovas yra atskaitingas už bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl turėjo suvokti, kad pinigai už prekes turėjo būti įnešti į ieškovės sąskaitą, nurodytą sąskaitoje faktūroje, o jeigu atsiskaitė grynais pinigais, būdamas apdairus turėjo išsaugoti dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą.
12. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovas gautas prekes priėmė, tačiau ieškovei už jas neapmokėjo, todėl atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove (CK 6.305, 6.306 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovas G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ginčas kilo dėl tarp ieškovės ir atsakovo pagal vartojimo rangos sutarties įvykdytų teritorijos tvarkymo darbų (atsakovo žemės sklypo apželdinimas, vejos įrengimas, laistymo sistemos ir alpinariumo įrengimas) apmokėjimo. Nei ieškovas, nei atsakovas neišsaugojo vartojimo rangos sutarties, darbų sąmatos ir projekto. Atsakovas žinodamas, kad 2009 m. sausio 29 d. įvyko galutinis atsiskaitymas už atliktus darbus, 10 metų nesaugojo sutarties, sąmatos ir projekto bei jam išduotų pinigų priėmimo kvitų. Iki 2018 m. sausio 24 d. atsakovas iš ieškovo nebuvo gavęs nei vieno raginimo ar pretenzijos dėl skolos egzistavimo. Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas laikė, jog atsakovas yra atsiskaitęs, nes turint 4 603,04 Eur kreditorinį įsiskolinimą, verslo įmonė būtų seniai pradėjusi skolos priteisimo ir išieškojimo procedūras.
13.2. Pirmosios instancijos teismas, netenkino visų ieškovo atstovo prašymų, susijusių su įrodymų išreikalavimu ir liudytojų apklausa, bei atsisakė pripažinti buvusio UAB „Restalis“ vadovo D. K. dalyvavimą byloje būtinu. Ieškovui ir atsakovui, neišsaugojus vartojimo rangos sutarties, darbų sąmatos ir projekto bei D. K. neįnešant gautus pinigus į bendrovės kasą, atsakovui buvo apribuota galimybė apsiginti nuo pareikšto ieškinio reikalavimo. Teismas nevertino atsakovo pateiktus dokumentus iš UAB „Kiemo idėjos“ internetinio puslapio www.kiemoidejos.lt, kuriame atsakovo žemės sklypo sutvarkymo darbai įvardijami kaip bendrovės atlikti darbai ir pateikta teritorijos nuotrauka. Todėl teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad UAB „Kiemo idėjos“ direktorius D. K. asmeniškai apželdino žemės sklypą, įrengė veją, laistymo sistemą ir alpinariumą, pirko dekoratyvinius akmenis, dekoratyvinę skaldą ir už tai į jo sąskaitą buvo įneštą 10 000 Lt. D. K. pats niekada neatliko jokių darbų ir negalėjo atlikti, nes individualios veiklos nevykdė. Jis veikė kaip UAB „Kiemo idėjos“ direktorius ir prižiūrėdavo bendrovės darbuotojų darbą. Be to, jo nurodymu, atsakovo žemės sklypo sutvarkymo darbai nurodyti internetiniame puslapyje kaip UAB „Kiemo idėjos“ darbai, kas paneigia D. K. atsiliepime išdėstytus paaiškinimus.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino rangos santykius tarp UAB „Kiemo idėjos“ ir G. S. pagal teises normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sąlygas. CK 6.200 straipsnis nustato, kad sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai bei vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
13.4. Atsakovas prašė teismo išreikalauti duomenis apie 2008-2012 metais UAB „Kiemo idėjos“ darbuotojus ir apklausti darbuotojus, kurie vykdė darbus atsakovo žemės sklype, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo leisti susipažinti su UAB „Restalis“ 2008-2012 metų dokumentais. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį įvertinęs tik ieškovės pateiktas sąskaitas ir ieškovės atstovo bei trečiojo asmens D. K. paaiškinimus, tačiau nesuteikė galimybės atsakovui surinkti įrodymus, apklausti liudytojus.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Restalis“ atstovaujama bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“, prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi vien tik savo paaiškinimais, kurie nepatvirtina, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove pagal išrašytas sąskaitas. Šias aplinkybes pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino tinkamai ir pagrįstai atmetė atsakovo argumentus.
14.2. Ieškovė sąskaitas atsakovui išrašė 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d., o raginimą pateikė 2018 m. sausio 24 d., taigi 10 metų terminas dar nebuvo praėjęs. Ieškovė pažymi, jog atsakovas teigia, kad neišsaugojo jam ieškovės išduotų pinigų priėmimo kvitų, tačiau yra išsaugojęs ir pateikęs į bylą savo užpildytus skaičiavimus (t. 1, b. l. 36). Todėl kyla pagrįstų abejonių, kodėl atsakovas saugojo kažkokius savo ranka pildytus skaičiavimus, neturinčius jokios įrodomosios reikšmės, tačiau tariamai nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų jo atsiskaitymo faktą. Šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra atsiskaitęs su ieškove.
Šalies argumentai
14.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas jam nesudarė galimybių apsiginti nuo pareikšto ieškinio reikalavimų ir netenkino kai kurių jo prašymų. Būtent dėl atsakovo reikalavimų į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti D. K. ir D. S. Pagal atsakovo prašymus pirmos instancijos teismui buvo pateikti ieškovo buhalteriniai dokumentai (4 segtuvai). Taigi pirmos instancijos teismas sudarė galimybes atsakovui surinkti reikiamus įrodymus. Teismas netenkino tik visiškai nepagrįstų atsakovo prašymų, kurie neturėjo reikšmės su nagrinėjamu klausimu ir nepagrįstai būtų pažeidė bylos nagrinėjimo operatyvumo ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
14.4. Atsakovo nurodomi teiginiai, jog internetinėje svetainėje www.kiemoidejos.lt yra patalpinta neva tai atsakovo žemės sklypo nuotrauka, taip pat nepatvirtina fakto, kad jis yra atsiskaitęs su ieškove. Atsakovas iš esmės kelia įvairiausias nepagrįstas versijas, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo atsiskaitymą su ieškove.
15. Daugiau atsiliepimų apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl prievolės atsiskaityti pagal sutartį, įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo.
18. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2017 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2895-264/2017 UAB „Restalis“ (iki 2015 m. gruodžio 8 d. buvusi UAB „Kiemo idėjos“) iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“ (b. l. 19-21). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008 m. vasarą UAB „Kiemo idėjos“ (ieškovė UAB „Restalis“) ir atsakovas G. S. sudarė sutartį, jog bendrovė atliks gerbūvio darbus atsakovo žemės sklype prie gyvenamojo namo, atsakovas atsiskaitys už darbus ir medžiagas. Ši rašytinė sutartis į bylą pateikta nebuvo, šalys nurodė, kad ji neišliko, susitarimo fakto ir jo sąlygų bylos šalys neginčijo. Įmonės bankroto administratorius bankroto procese nustatė, jog ieškovė atsakovui G. S. išrašė apmokėjimui dvi sąskaitas faktūras: 2008 m. rugsėjo 17 d. serija KID Nr. 080006 už pateiktas prekes (purkštuko galvutės, jungtys, korpusai ir pan.) bendrai 5545,24 litų sumai ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą KID Nr.080007 už pateiktas prekes (talpa lietaus vandeniui rinkti, membrana, automatinio papildymo rinkinį H1) bendrai viso – 15 893,38 Lt (4 603,04 Eur) sumai (b. l. 7-9). Minėtose sąskaitose buvo nurodytas apmokėjimo terminas – per tris dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, todėl sąskaitos turėjo būti apmokėtos ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 20 d. ir 2008 m. spalio 3 d. Atsakovas sąskaitas faktūras priėmė ir jas pasirašė, įsipareigodamas apmokėti. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašė priteisti skolos sumą. Teismas ieškinį tenkino, nurodęs, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog sąskaitas yra apmokėjęs.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netenkino ieškovo prašymų, susijusių su įrodymų išreikalavimu ir liudytojų apklausa, atsisakė pripažinti buvusio UAB „Restalis“ vadovo D. K. dalyvavimą byloje būtinu, taip pažeidė atsakovo procesines teises teikti įrodymus, apsunkino galimybę apsiginti nuo nepagrįsto ieškinio, sprendimą priėmė įvertinęs tik ieškovei palankius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai)
20. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl to ar atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – vieno fizinio asmens atliktas grynųjų pinigų pervedimas į kito fizinio asmens bankinę sąskaitą pagrindžia atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, jog ieškovės išrašytos atsakovui 2008 m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos tokiu būdu yra apmokėtos (b. l. 15).
21. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovo įrodinėjamos pozicijos, kad atsakovo sūnus D. S. 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. sausio 29 d. atlikti pavedimai į D. K. sąskaitą (b. l. 15) nepagrindžia atsiskaitymo su bendrove „Restalis“ fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog išrašytose apmokėjimui sąskaitose ir atliktuose mokėjimuose yra nurodomos iš esmės skirtingos sumos, D. S. pervedė D. K. žymiai mažesnę pinigų sumą, nei turėjo prievolę atsakovas sumokėti UAB „Restalis“ pagal išrašytas sąskaitas faktūras, pinigai sumokami ne į bendrovės sąskaitą, o jos direktoriui, be to grynais pinigais. Kad D. S. sumokėti pinigai D. K. pateko į bendrovės sąskaitą, byloje įrodymų atsakovas nepateikė.
22. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o pakartodamas atsiliepime į ieškinį nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos bylos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendime. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skundo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas jam nesudarė galimybių apsiginti nuo pareikšto ieškinio reikalavimų, nes netenkino kai kurių prašymų. Atsakovui reikalaujant, į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti D. K. ir D. S., pagal atsakovo prašymus pirmos instancijos teisme į bylą buvo pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai (4 segtuvai). Tokiu būdu pirmos instancijos teismas sudarė visas galimybes atsakovui rinkti ir teikti į bylą reikiamus įrodymus. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl apelianto nurodomų proceso teisės normų pažeidimo, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 178, 185, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, valstybė turėjo 4,84 Eur išlaidų, susijusių su procesijų dokumentų įteikimu (popierinės bylos b. l. 115). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš G. S. (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,84 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.