Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių 15 dienų bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta M. V. bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. V. sulaikymo dienos.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Ir tik įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų bausmių, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. Pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, ir tinkamai jas įvertino. Teismas įvertino, kad nustatyta viena M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad M. V. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, anksčiau aštuonis kartus teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 20-37), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 31-32), dirbo neoficialiai, registruotas Užimtumo tarnyboje. Spręsdamas dėl M. V. skirtinos bausmės, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis yra baustas ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, už tai, kad 2024 m. liepos 3 d. vartojo narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Visos pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės pagrindžia laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam ir tam neturi pagrindo prieštarauti skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Be to, teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant M. V. teiginių apie tai, kad paskyrus realią bausmę, nutrūktų jo ryšiai su šeima, jis pats kai vaikas gimė, 6 metus slapstėsi užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė parodo, kad nuteistojo ryšiai su vaiku nėra tokie stiprūs kaip teigia nuteistasis.

12. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmos instancijos teismas nuteistajam M. V. už nusikalstamos veikos padarymą parinko laisvės atėmimo bausmę ir su tokiu teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, M. V. anksčiau buvo teistas 8 kartus, daugiausia už smurtinius nusikaltimus ir viešosios tvarkos pažeidimus. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, apeliantas padarė neišnykus teistumui, ir tai neigiamai charakterizuoja M. V., parodo, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnių rūšių bausmės – laisvės apribojimo bausmė, arešto bausmė ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nebuvo efektyvios, nes jis pakartotinai nusikalto.

13. Tai, kad nuteistasis pripažįsta turintis problemų su narkotinių medžiagų vartojimu ir stengiasi jas išspręsti, bei nori pasirūpinti savo mažamete dukra ir drauge, charakterizuoja jį teigiamai. Vis tik šias pareigas nuteistasis turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistojo nesustabdė nuo nusikalstamų veiksmų, nepaskatino jo gydytis priklausomybes. Tad nurodomos nuteistojo šeimyninės aplinkybės skundą nagrinėjančiam teismui negali būti reikšmingesnės nei pačiam nuteistajam ir suponuoti pagrindą skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmos instancijos teismas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paskyrus nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

14. Ginčydamas nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. V. nurodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta arešto bausmė, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu jam turėtų būti paskirta arešto bausmė. Atsakant į šį nuteistojo argumentą pažymėtina, kad ankstesniu Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti. Ši nusikalstama veika yra priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Skundžiamu gi nuosprendžiu M. V. yra nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaip jau minėta anksčiau, ši nusikalstama veika yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Taigi, vertinant vien tai, kad nusikalstamos veikos yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, nėra pagrindo teigti, kad ir skundžiamu nuosprendžiu M. V. turėjo būti paskirta arešto bausmė. Be to, už baudžiamojo nusižengimo padarymą griežčiausia galima paskirti bausmė yra areštas, o būtent šios rūšies bausmė ir buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. griežčiausios BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos rūšies bausmę – laisvės atėmimą, netinkamai įvertino M. V. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką.

15. Skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs aptartas aplinkybes konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu M. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, M. V. paskyręs galutinę laisves atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, svarstė galimybę dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad M. V. yra ne kartą teistas, jo padarytų nusikaltimų pobūdį, skaičių, baustumą už administracinius nusižengimus, padarė išvadą, kad M. V. padaryta nusikalstama veika nebuvo išimtinis ar išskirtinis dalykas jo gyvenime, dėl ko būtų galima bausmės tikslus pasiekti be laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

17. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).???

18. Nuteistasis M. V. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d.). BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

19. Nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas (paskirtos bausmės dydis) taikyti nuteistojo M. V. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, nes jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 (ketverių) metų, tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei nuteistojo M. V. asmenybę, įvertinus M. V. teistumų skaičių, taip pat nenustačius esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai prašymas taikyti M. V. atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas atmetamas kaip nepagrįstas. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, kadangi priimant ankstesnį nuosprendį, buvo vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei nuteistojo asmenybė, jo elgesys tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos.

20. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes tai prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria be kita ko siekiama ir sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl M. V. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas.

Dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme

21. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, M. V. padarė nusikalstamą veiką iki ankstesnio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio priėmimo, tačiau skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. nuosprendis, dėl parinkto bausmių bendrinimo būdo yra prieštaringas. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinių dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, nurodydamas, kad sudėdamas nuosprendžiais paskirtas bausmes jis taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau bendrindamas bausmes, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo visą už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą ir trečdaliu sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taigi M. V. skirtingai nei nurodoma nuosprendyje, faktiškai nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, taip nepagrįstai paskiriant griežtesnę laisvės atėmimo bausmę ir netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą.

22. Pirmos instancijos teismas nebuvo nuoseklus, nurodydamas, kad taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą, o faktiškai pritaikydamas – visišką bausmių sudėjimą, todėl visi neaiškumai privalo būti vertinami nuteistojo naudai. Remiantis aptartais argumentais, pirmosios instancijos nuosprendis yra keičiamas bausmių bendrinimo dalyje, sumažinant skundžiamu nuosprendžiu pridedamos bausmės dalį nuo keturių iki trijų mėnesių (BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), tai yra vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

23. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

24. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 3, 60, 99, 100, 1001, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (TAR, 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. 2024-19686).

25. M. V. buvo nuteistas pagal veikos padarymo bei nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 259 straipsnio 1 dalies redakciją (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kurios sankcijoje buvo numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 (dvejų) metų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas įtvirtino naujas alternatyvias bausmes – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Taigi, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Dėl šios priežasties yra pagrindas perkvalifikuoti M. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Nors perkvalifikavus M. V. padarytą nusikalstamą veiką yra pagrindas svarstyti švelnesnės bausmės paskyrimo klausimą, tačiau įvertinus išsamiai šiame nuosprendyje aptartas jo asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti M. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi M. V. nuosprendžiu paskirtą ir trečdaliu sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės ir M. V. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, M. V. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nekeičiant už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.