Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Pagiriai“ ieškinį atsakovams R. K. ir L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla dalyje reikalavimų nutrauktina, kitoje dalyje reikalavimai tenkintini visiškai

Bylos faktinės aplinkybės

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0729 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas yra SB „Pagiriai“ teritorijoje. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo.

6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino palaikantis reikalavimą dalyje dėl 335,59 Eur skolos priteisimo iš atsakovų, likusioje dalyje reikalavimo atsisakė, prašė bylą nutraukti. Pažymėjo, kad reikalavimas yra grindžiamas paskutinėmis patikslintomis sąskaitomis, pateiktomis į bylą (registracijos Nr. DOK – 47045).

7. Sąskaitoje – faktūroje Nr. 2019-136P (patikslinta) už 2019 m. atsakovams priskaičiuota 0,19 Eur už elektros energiją, 60,10 Eur už kelių remontą, 21,34 Eur administravimo išlaidų (atlyginimas), 0,58 Eur kitos remonto ir eksploatacinės išlaidos, bendra mokėtina suma nurodyta 82,21 Eur.

8. Sąskaitoje – faktūroje Nr. 2018-136P (patikslinta) už 2018 m. atsakovams priskaičiuota 0,14 Eur už elektros energiją, 0,87 Eur už stambiagabaričių šiukšlių išvežimą, 56,40 Eur už kelių remontą, 3,84 Eur administravimo išlaidų (atlyginimas), 1,03 Eur kitos remonto ir eksploatacinės išlaidos, 1,15 Eur už vaizdo stebėjimo kameras, bendra mokėtina suma nurodyta 63,43 Eur.

9. Sąskaitoje – faktūroje Nr. 2017-136P (patikslinta) už 2017 m. atsakovams priskaičiuota 0,41 Eur už elektros energiją, 87,49 Eur kelių remontą, 2,33 Eur administravimo išlaidų (atlyginimas), 3,8 Eur kitos remonto ir eksploatacinės išlaidos, bendra mokėtina suma nurodyta 93,41 Eur.

10. Sąskaitoje – faktūroje Nr. 2016-136P (patikslinta) už 2016 m. atsakovams priskaičiuota 0,07 Eur už elektros energiją, 2,27 Eur už stambiagabaričių šiukšlių išvežimą, 88,19 Eur kelių remontą, 3,76 Eur už vaikų aikštelės įrengimą, 1,15 Eur administravimo išlaidos (atlyginimai), 1,10 Eur kitos remonto ir eksploatacinės išlaidos, bendra mokėtina suma 96,54 Eur.

11. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-619-219/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta bendrijos nario pareiga laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. Bendrijos narių susirinkimo priimtas sprendimas dėl mokesčių nustatymo tampa privalomas ir vykdytinas visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-378/2016). Taigi, sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovų žemės sklypui esant sodų bendrijos teritorijoje, atsakovai yra Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai, kurie privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.

12. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu. Minėto įstatymo 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi, pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo plotas yra 0,0729 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 2015 m. gegužės 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas pateikė įrodymus dėl sodininkų bendrijos „Pagiriai“ bendro naudojimo objektų sąrašo, pagal kurį bendrijos bendro naudojimo objektų aprašą, bendro naudojimo objektai yra: vandentiekio sistema, drenažo sistema, elektros tiekimo sistema, gatvių apšvietimas, keliai, gatvės, kelių ženklai, greičio ribojimo kalnelis, metalinio tinklo tvora, bendro naudojimo žemė, vaikų žaidimo aikštelė, scena, laikinas pastatas, stotelė pavėsinė, šiukšlių konteinerių aikštelė, skelbimų lenta, bendrijos gatvių išdėstymo planas/žemėlapis.

16. Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus be atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

17. Į bylą pateikti visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolai, revizorės ataskaitos, finansinės atskaitomybės dokumentai, banko sąskaitos išrašai, pirkimų žurnalai, darbų atlikimo aktai ir kt. teismo vertinimu, pakankamai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę dėl darbų tvarkant bendrojo naudojimo objektus atlikimo bei patirtas išlaidas jiems (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovai atsiliepime nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktose sąskaitose nėra jokių konkrečių duomenų, tai yra nenurodyta nei kokiems bendrojo naudojimo objektams išleistos lėšos, nei kodėl atsakovams mokėti apskaičiuotos būtent tokios dydžio išlaidos. Pažymėtina, kad iš ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad atsakovams tenkanti išlaidų suma paskaičiuota proporcingai jų turimo žemės sklypo plotui. Bendrijos susirinkimų protokoluose, revizoriaus ataskaitose, finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta, kokios išlaidas kiekvienais metais bendrija patyrė. Ieškovas pateikė patikslintas sąskaitas, kuriose nurodė atsakovams priskaičiuotas atskiras išlaidų rūšis. Atsakovai 2020 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodė, kad ieškovas tik posėdžio išvakarėse pateikė patikslintas sąskaitas, dėl ko jie neturi galimybės susipažinti su pateiktais naujais dokumentais, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viena iš vartotojo teisių yra gauti išsamią informaciją apie tai, kaip apskaičiuojami jam tenkantys komunaliniai ir administravimo mokesčiai, tačiau vien neišsamios informacijos pateikimas savaime nepaneigia prievolės atsiskaityti už paslaugas (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-42-357/2020). Šioje byloje atsakovai nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių ieškovo pateiktų skaičiavimų ydingumą. Buhalterinėje pažymoje nurodytas išlaidų dydis yra detalizuotas valdybos veiklos ataskaitose, kurios buvo patvirtintos visuotiniame bendrijos narių susirinkime (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bendrijos veikos finansinę kontrolę atliko revizorė (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija atsakovui pagal nuosavybės teise valdomą plotą paskaičiuotos apmokėti išlaidų, susijusių su bendro naudojimo objektų eksploatavimu, priežiūra ir administravimu (gatvių tvarkymo, bendro naudojimo objektų apšvietimo ir pan.), dalies. Visuotinių susirinkimų protokoluose nurodyta, kokiems darbams (kokių konkrečių bendrų objektų (gatvių, žaidimo aikštelių ir pan.) tvarkymui, priežiūrai) buvo patirtos išlaidos. Pateikti visuotinių susirinkimų priimti sprendimai nebuvo ginčijami, taigi, yra galiojantys, todėl atsakovų argumentai, kiek susirinkimuose dalyvavo narių ir panašūs, nėra teisiškai reikšmingi, nes nesudaro teisinių prielaidų spręsti dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tokio reikalavimo priešieškinio forma atsakovai neteikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovų argumentai, susiję su bendrijos nario mokesčiu teisiškai nėra reikšmingi, nes ieškovo nurodytose sąskaitose, kurios sudaro faktinį reikalavimo pagrindą, minėto mokesčio nėra įtraukta (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai, 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad išlaidos už elektros energiją apima bendrai naudotinos sodo bendrijos apšvietimo (pastatėlio) išlaidų dalį. Atsakovai teigia, kad už šiukšlių išvežimą jie moka atskirai, bet ieškovo atstovas pažymėjo, kad priskaičiuotos išlaidos yra tik už stambiagabaričių šiukšlių išvežimą iš sodo bendrijos. Iš sąskaitų – faktūrų matyti, kad esminę išlaidų dalį sudaro kelių remontas. Minėta, kad juos remontuoti buvo nutarta visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Juridinio asmens organų sprendimai yra nenuginčyti, todėl galiojantys. Remontuoti keliai įtraukti į bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą.

19. Taigi, ieškovas pakankamai pagrindė prašomų priteisti išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, dydį bei atsakovų prievolę minėtas išlaidas apmokėti, todėl reikalavimas dėl 335,59 Eur skolos priteisimo kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.76 straipsnis). Likusioje dalyje priimtinas ieškovo atsisakymas nuo reikalavimo ir byla nutrauktinas (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (335,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. balandžio 21 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė ne dėl to, kad ieškovas teikė papildomus įrodymus byloje, bet dėl atsakovų prievolės pagal CK 4.76 straipsnio, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas nevykdymo. Įstatymas nenumato privalomos ikiteisminės stadijos dėl skolos ieškovo nurodytu pagrindu priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovams buvo išsiųstas pranešimas dėl skolos sumokėjimo, jo nevykdymą atsakovai siejo su duomenų dėl skolos dydžio ir pagrindimo trūkumu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokius duomenis atsakovai galėjo gauti, jei būtų savo teises realizavę tinkamai. 2019 m. gegužės 11 d. pakartotiniame visuotiniame sodininkų bendrijos „Pagiriai“ susirinkime bendrijos pirmininkas pažymėjo, kad bendrijoje vyksta ginčai dėl privalomų įmokų mokėjimo, esant neaiškumams siūlė kreiptis dėl informacijos. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, kad atsisakymas suteikti duomenis buvo siejamas tik su netinkamu prašančiu juos pateikti subjektu. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie kreipėsi į ieškovą dėl duomenų, pagrindžiančių skolos dydį suteikimo ir juos suteikti buvo atsisakyta. Taigi, bylos duomenys, ginčo esmė, nesudaro pagrindo laikyti, kad bylinėjimosi išlaidos sąlygotos ieškovo kaltės. Pateikęs ieškinį, ieškovas turi teisę teikti papildomų įrodymų jam pagrįsti, juolab, kad tokius pateikti ieškovui buvo pasiūlyta vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

24. Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į išdėstytą, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovas, taip pat į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas bei maksimalaus valandinio advokatui mokamo užmokesčio dydžio, teismas konstatuoja, kad mažinti ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų nėra pagrindo. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovo naudai solidariai iš atsakovų priteistina 315,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2018 ir kt).

25. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo išdėstymo

26. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė teismui nusprendus ieškinį tenkinti, priteistos sumos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi atsakovų šeimos pajamos nėra didelės.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

28. Atsakovai, prašydami išdėstyti priteistinos skolos mokėjimą dalimis, nurodė, kad jų gaunamos pajamos yra nedidelės, šeima augina du nepilnamečius vaikus, moka būsto paskolą, gyvybės draudimo įmokas, automobilio eksploatavimo išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nereguliarios, sudaro apie 900 Eur/mėn, atsakovė paskutinius mėnesius turėjo nedarbingumą ir gavo tik Sodros išmoką. Viena vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai nepateikė duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitų išrašų, iš kurių matytųsi turimos piniginės lėšos, tačiau, kita vertus, nors atsakovai ir nepateikė daugiau į bylą įrodymų apie jų sunkią turtinę padėtį, vis dėlto, teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis dabartinėje situacijoje yra iš dalies sunki (atsižvelgiant į turimus skolinius įsipareigojimus bankui, einamąsias išlaidas pragyvenimui ir šeimos narių skaičiui), todėl darytina išvada, kad sprendimo nukreipimas priverstinai vykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo neabejotinai pasunkintų atsakovų padėtį.

29. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovų interesų pusiausvyrą, į tai, kad skolos ir bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams yra gan didelė, byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad atsakovų turtinė padėtis neleidžia teismo sprendimo įvykdyti iš karto, ieškovas nepateikė prieštaravimų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Tačiau teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymo ilgesniam, nei dvylikos mėnesių terminui, kadangi atsakovai yra darbingo amžiaus, dirba, todėl, teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ilgesniam terminui, būtų pažeisti ieškovo interesai ir teisėti lūkesčiai. Teismas sprendžia, jog išdėsčius visos ieškovui priteistos sumos mokėjimą dvylikos mėnesių terminui, būtų sudarytos galimybės atsakovui realiai įvykdyti savo prievolę ieškovui ir užtikrintas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas.

30. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovų prašymas tenkintinas, sprendimo įvykdymas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, mokant pirmus vienuolika mėnesių lygiomis dalimis po 54,27 Eur ir paskutinį mėnesį mokant 54,32 Eur įmoką (335,59 Eur skola + 315,70 Eur bylinėjimosi išlaidos / 12 mėn.), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Pagiriai“, j. a. k. 191474781, iš atsakovų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai 335,59 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 59 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 335,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,70 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti ieškovės Sodininkų bendrijos „Pagiriai“ atsisakymą nuo likusių ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Tenkinti atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo.

Išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovams R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. K., gim. (duomenys neskelbtini), 12 (dvylikos) mėnesių terminui, mokant pirmus vienuolika mėnesių lygiomis dalimis po 54,27 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 27 ct) ir dvyliktą mėnesį sumokant 54,32 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 32 ct) įmoką, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.