- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-12
- Bylos Nr.
- 2-757-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17530-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“
- Atsakovas
- Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Ernesta Ševelė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ atstovei advokato padėjėjai Ernestai Ševelei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ ieškinį atsakovui Kauno lopšeliui – darželiui „Židinėlis“, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Drūtnamis“ (toliau – ieškovė) ieškiniu (b. l. 26-28) prašo priteisti iš atsakovo Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“ (toliau – atsakovas) 8 442,32 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2011 m. ieškovės atstovas ir atsakovo atstovas žodžiu susitarė, jog ieškovė Kauno lopšelyje – darželyje „Židinėlis“ atliks avarinius sanitarinio mazgo ir virtuvėlės remonto darbus. Ieškovė darbus atliko, tačiau atsakovo direktorės O. V. prašymu darbų priėmimo – perdavimo aktų ir sąskaitų – faktūrų pasirašymas buvo atidėtas vėlesniam laikui. 2012-04-02 raštu Nr. 1.25-85 „Dėl atliktų avarinių remonto darbų“ atsakovas patvirtino, jog ieškovė atliko avarinius sanitarinio mazgo ir virtuvėlės remonto darbus. Rašte atsakovas ieškovei jokių pretenzijų nereiškė. 2016-05-19 ir 2016-06-27 atsakovas buvo paragintas priimti ir pasirašyti Atliktų darbų aktus Nr. A160513-1 ir Nr. A160513-2 bei 2016-05-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DRU00919 bendrai 8 442,32 Eur sumai, tačiau atsakovo atstovė pasirašyti atsisakė, nors jokių pretenzijų ar atliktų darbų trūkumų nenurodė. Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, atsakovas veikė kaip užsakovas, todėl atsakovui kilo pareiga priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti. Atsakovas gavo ieškovės siųstus dokumentus, darbus faktiškai priėmė ir naudojosi darbų rezultatu, pretenzijų dėl darbų kokybės ar kainos nereiškė. Ieškovė 2016-07-19 pranešimu/pretenzija pranešė atsakovui apie vienašalį 2016-05-13 Atliktų darbų aktų pasirašymą ir pareikalavo iš atsakovo atsiskaityti už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DRU00919 bendrai 8 442,32 Eur sumai. Iki nustatyto termino, t. y. 2016-08-19 atsakovui neatsiskaičius su ieškove, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
2017 m. kovo 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius R. P. nurodė, jog šalys rašytinės rangos sutarties nebuvo sudariusios. Šalys dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu. Galutinės kainos šalys taip pat nesutarė. Darbų ir prekių kaina buvo paskaičiuota atlikus darbus pagal rangos darbų atlikimo metu buvusias tokių darbų rinkos kainas. Dokumento, pagrindžiančio darbų teisėtumą, ieškovė neturi, tačiau susitarimo metu atsakovo atstovė paaiškino, jog darželyje kilo avarija, todėl avarijos padarinius reikia likviduoti nedelsiant. Kadangi atsakovas yra savivaldybės įmonė, visą reikiamą dokumentaciją privalėjo paruošti atsakovas.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Ernesta Ševelė teismo posėdyje ieškovės argumentus pagrindė teisiniais motyvais. Atstovė nurodė, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina skolos faktą. Atsakovas ieškovės atliktus darbus priėmė, jais naudojosi ir naudojasi šiuo metu. Dėl atliekamų darbų su ieškove tarėsi atsakovo direktorės pavaduotoja J. N., darbai buvo atlikti atsakovo direktorei žinant faktines aplinkybes. Ieškovės žiniomis, tokio pobūdžio darbams – avarijų padarinių šalinimui, Kauno miesto savivaldybė neskelbdavo viešųjų pirkimų. Rangovai atlikdavo avarijų padarinių šalinimo darbus, surašydavo atliktų darbų aktus, kuriuos pristatydavo arba Kauno miesto savivaldybei, arba užsakovui. Kadangi Kauno miesto savivaldybėje ieškovės darbų atlikimo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšio davimo/priėmimo, ieškovės pateikti Atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti. Atstovė akcentavo, jog ieškovė neatliko darbų atsakovo įmonėje savavališkai, darbai buvo atliekami atsakovo atstovės pavedimu. Jeigu atsakovas pažeidė kokius nors Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatus organizuojant darbus, atsakomybė atitenka atsakovui. Ieškovės ieškinys yra visiškai pagrįstas, atsakovo direktorė teismo posėdyje su ieškiniu visiškai sutinka, nurodo, jog darbai buvo atlikti, neginčija darbų kainos, nereiškia pretenzijų dėl darbų kokybės. Baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės darbuotojai dar 2011 metais žinojo, jog ieškovė atliko remonto darbus darželyje, tačiau jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, nebandė stabdyti darbų eigos.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno lopšelis – darželis „Židinėlis“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 56-58) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovas pažymėjo, jog jis yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, atsakovas yra perkančioji organizacija, todėl jeigu įstaiga atliktų prekių ar paslaugų ar darbų pirkimus, ji privalo vadovautis minėto įstatymo nuostatomis. Perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaryta žodžiu, jeigu pirkimų vertė neviršija 3 000 Eur, tačiau tik tokiu atveju, jeigu vykdomi supaprastinti pirkimai. Atsakovas visada visas sutartis remonto darbams sudarė raštu. Atsakovas neturi jokių sutarčių su ieškove, nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti iš ko kildinama prievolė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė direktorė O. V. atsakovo poziciją dėl ieškinio pakeitė. Nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Atstovė paaiškino, jog darbų atlikimo metu tarp savivaldybės įmonių ir Kauno miesto savivaldybės buvo susiklostę tokie santykiai, kad avarijų padariniai buvo šalinami neskelbiant viešųjų pirkimų, t. y. nedelsiant. Kadangi darželyje įvyko avarija, trūko vamzdis, iš kurio vanduo tekėjo į sandėlius, avariją reikėjo likviduoti nedelsiant. Ieškovės darbuotojai buvo atsiųsti žinant apie tai Kauno miesto savivaldybės darbuotojams. Atstovė nesudarė su ieškove jokios rašytinės sutarties, kadangi po darbų atlikimo ieškovė turėjo pateikti darbų priėmimo – perdavimo aktus, o jie būtų tvirtinami savivaldybėje. Ieškovė darbus atliko, atsakovas pretenzijų nei dėl darbų kainos, nei dėl darbų kokybės pretenzijų nereiškia. Ieškovė suremontavo virtuvėlę, sanitarinius mazgus. Po civilinės bylos iškėlimo į darželį buvo atvykęs savivaldybės atstovas, kuris atliktus darbus apžiūrėjo, konstatavo, jog darbai yra atlikti, tačiau dėl atsakovo atstovei nežinomų aplinkybių, jokio akto nesurašė. Savivaldybė taip pat dėl atsakovo atstovei nežinomų priežasčių darbų priėmimo – perdavimo aktų nepasirašo. Šiuos aktus privalo pasirašyti savivaldybės švietimo skyriaus inžinieriai, po to aktus tvirtina darželio atstovas. Atsakovo atstovė patvirtino, jog pagal ginčo remonto darbų atlikimo metu buvusią bendradarbiavimo su savivaldybės atsakingais darbuotojais praktiką, organizuoti viešųjų pirkimų avarijos padarinių šalinimo darbams atlikti ji neprivalėjo. Atstovė nurodė, jog įvykus avarijai, nedelsiant kreipėsi į savivaldybę, į darželį remonto darbams atlikti UAB „Drūtnamis“ atsiuntė būtent Kauno miesto savivaldybė. Kadangi avarijos metu darželyje vandeniu buvo užlieta nemažai patalpų, šalinant avarijos padarinius remonto darbų apimtis padidėjo. Atsakovo atstovė patvirtina, jog visi ieškovės pateiktuose darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Šią išvadą padarė ir atvykusi savivaldybės atstovė, kadangi kiekvienas akto įrašas buvo tikrinamas, žiūrima ar akte nurodyti darbai yra atlikti. Kodėl trečiojo asmens atstovai nepasirašo aktų, paaiškinti negali. Bylos nagrinėjimo metu tarp ieškovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens atstovų vyko derybos dėl galimos taikos sutarties pasirašymo, tačiau trečiasis asmuo nurodė, jog priteistinos sumos turės būti mokamos ne iš savivaldybės, o iš darželio biudžeto. Kadangi darželis nebus finansuojamas savivaldybės, o pats darželis tokių lėšų neturi, taikos sutartį buvo atsisakyta pasirašyti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį (b. l. 78-81) nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovas nėra privatus juridinis asmuo, o Kauno miesto savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga. Vadovaujantis LR Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d., biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog tokio pobūdžio sutartis, iš kurios tariamo buvimo kildinamas reikalavimas, galėtų būti sudaryta raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, o įstatymas nenustato privalomos rašytinės sandorio formos. Priešingai, vadovaujantis CK 6.705 str. 2 d., ir LR Viešųjų pirkimų įstatymu, sutartis turėjo būti sudaryta vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir būtinai įstatymo nustatytos rašytinės formos. Perkančioji organizacija gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti sudaryta žodžiu, jeigu pirkimų vertė neviršija 3 000 Eur, tačiau tik tokiu atveju, jeigu vykdomi supaprastinti pirkimai. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų organizavęs viešųjų pirkimų procedūras, ieškovė būtų laimėjusi konkursą, būtų pasirašytos sutartys, nėra. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kauno miesto savivaldybė neturi jokių dokumentų ar duomenų, kad ieškovė būtų vykdžiusi remonto darbus darželyje. Kauno miesto savivaldybė taip pat neskyrė jokio finansavimo šiai švietimo įstaigai tokiems darbams pirkti, pati neorganizavo viešųjų pirkimų, neteikė užsakymų nurodytų darbų atlikimui. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nėra privatus juridinis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, jog pagal ieškovės pateiktus darbų priėmimo – perdavimo aktus matyti, jog darželyje buvo atlikti ne tik avarijos padarinių šalinimo darbai. Po civilinės bylos iškėlimo Kauno miesto savivaldybės darbuotoja buvo nuvykusi į darželį, tačiau negalėjo sulyginti sąmatų ir nurodyti ar visos darbų priėmimo – perdavimo aktuose nurodytos darbų kainos yra pagrįstos. Sandorio formos nesilaikymas turi sukelti ieškovei teisinius padarinius. Ieškovė turėtų reikalauti ne priteisti skolą, o galimai reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau ir tokiu atveju ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Drūtnamis“ 2012-03-14 raštu Nr. 3-120314 „Dėl atliktų avarinių remonto darbų“ kreipėsi į atsakovą Kauno lopšelį – darželį „Židinėlis“ pažymėdama, jog 2011 m. vasario mėn. darželyje buvo vykdomi sanitarinio mazgo remonto darbai. Ieškovė prašė atsakovo šiuos duomenis patvirtinti arba paneigti (b. l. 29). Kauno lopšelis – darželis „Židinėlis“ 2012-04-02 raštu Nr. 1.25-85 „Dėl atliktų avarinių remonto darbų“ patvirtino, kad UAB ‚Drūtnamis“ 2011 m. vasario mėn. Kauno lopšelyje – darželyje „Židinėlis“ vykdė avarinius sanitarinio mazgo remonto darbus (b. l. 30). Ieškovo atstovas direktorius R. P. 2016-05-13 pasirašė Atliktų darbų aktus A160513-1 ir A160513-2 bendroms 6 611,75 Eur ir 1 830,57 Eur sumoms (b. l. 31-34). Ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. DRU00919 bendrai 8 442,32 Eur sumai. Ieškovės atstovė 2016-05-19 ir 2016-06-27 išsiuntė atsakovui Reikalavimus priimti faktiškai atliktus darbus ir pasirašyti 2016-05-13 Atliktų darbų aktus A160513-1 ir A160513-2 (b. l. 36-37). Ieškovės atstovė 2016-07-19 išsiuntė atsakovei Pranešimą/pretenziją Dėl 2016 m. gegužės 13 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų A160513-1 ir A160513-2 (b. l. 38-39). Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius 2016-11-23 raštu Nr. 35-20-269 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriui Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“ 2016-11-23 raštą Nr. (1.25) SD-117 su priedais, kuriame nurodė, jog ieškovė 2011 m. vasario mėn. atliko avarinį san. mazgo ir virtuvėlės remonto darbus. Rašte nurodyta, jog už atliktus darbus su UAB „Drūtnamis“ nėra atsiskaityta (b. l. 83-88). Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius, Aprūpinimo skyrius 2016-11-25 ir 2016-11-28 raštais informavo, jog duomenų, kad finansavimas Kauno lopšeliui – darželiui „Židinėlis“ minėtiems darbams atlikti, neturi. Pirkimų procedūros nevykdė (b. l. 90-91).
Žemesnės instancijos teismas
Prijungtos Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-189-634/2013 medžiaga patvirtina, kad 2011-04-06 raštu Nr. 1.25-103 Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“ direktorė O. V. informavo Kauno valdybos ikiteisminį skyrių, kad šalinant avarijos pasekmes ir atliekant virtuvėlės bei tualeto remonto darbus „Voveriukų“ grupėje nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. kovo pabaigos, darbus atliko UAB „Drūtnamis“. Viešojo pirkimo dokumentų: sutarties, sąmatos, darbų pridavimo – perdavimo aktų ir dokumentų, susijusių su apmokėjimu už atliktus darbus, UAB „Drūtnamis“ nepristatė (t. 1, b. l. 98). 2011-04-22 raštu Nr. 1.25-109 ir Ataskaita Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“ direktorė O. V. informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyrius, apie 2010-2011 metais atliktus avarinius darbus, už kurios nėra apmokėta UAB ‚Drūtnamis“ už avarinio aplinkos tvarkymo darbus (t. 7, b. l. 167-168). Šis dokumentas užregistruotas Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2011-05-25. Kauno miesto savivaldybės administracija 2011-05-20 raštu Nr. (A27V124)-R-2208 pateikė informaciją Kauno apygardos prokuratūrai (t. 8, b. l. 2-3) pridėdama Duomenis, surinktus iš įstaigų apie 2010-2011 metais vykdytus ir neapmokėtus darbus, kuriuose pažymima, kad Kauno 6-ajame lopšelyje – darželyje UAB „Drūtnamis“ atliko virtuvės ir kanalizacijos sistemos avarinio remonto darbus už 25 658,41 Lt ir Kauno lopšelyje – darželyje „Žingsnelis“ – tualeto ir virtuvėlės avarinio remonto darbus už 28 544,99 Lt (t. 8, b. l. 103).
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-634/2013 nustatyta, kad STT Kauno valdybos 2011-04-06 reikalavimas Nr. 4-07-452, 2011-04-06 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir Kauno lopšelio - darželio „Židinėlis“ atsakymas Nr. 1.25-103, 2011-05-11 apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad šalinant avarijos pasekmes ir atliekant virtuvėlės bei tualeto remonto darbus Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ remonto darbus nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. pabaigos atliko UAB „Drūtnamis“. Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ nėra dokumentų, susijusių su UAB „Drūtnamis“ atliktais remonto darbais - sutarties, sąmatos, darbų pridavimo-perdavimo aktų, atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentų. 2011-04-06 apžiūros protokolas ir fotolentelės prie jo patvirtina, kad Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ virtuvėlės ir tualeto patalpų remonto darbai yra atlikti (t. 1, b. l. 91-105 lapai). Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-05-25 atsakymas Nr.(A27V124)-R-2273 ir jo priedas – Kauno lopšelio - darželio „Židinėlis“ 2011-04-22 raštas Nr.1.25-109 patvirtina, kad UAB „Drūtnamis“ atlikti Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis tualeto ir virtuvėlės remonto darbai nebuvo įtraukti į 2010-2011 metais atliktų ir apmokėtų statybos remonto darbų registrus (t. 7, b. l. 167-168) (t. 16, b. l. 40-41). Nuosprendyje konstatuota, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-05-25 atsakymas Nr.(A27V124)-R-2273 ir jo priedai, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011-05-20 atsakymas Nr.(A27V124)-R-2208 ir jo priedai patvirtina, kad UAB „Drūtnamis“ atliko remonto (statybos) darbus Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose (t. 7, b. l. 121-173; t. 8, b. l. 102-190; t. 9, b. l. 1-76) (t. 16, b. l. 81).
Dėl skolos priteisimo.
Byloje nustatyta, jog atsakovas Kauno lopšelis - darželis „Židinėlis“ ieškovės UAB „Drūtnamis“ ieškinį pripažįsta visiškai. Atsakovo atstovė patvirtino, jog ieškovas 2016-05-13 Atliktų darbų aktuose A160513-1 ir A160513-2 nurodytus darbus atliko, atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškia, nurodytų darbų kainos neginčija.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su ieškiniu nurodo, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis, darbai galimai buvo vykdomi pagal žodinį susitarimą. Darbai buvo atliekami pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, neorganizuojant pirkimų procedūrų, neturint duomenų, jog ieškovė yra viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja. Ieškovė galėtų savo interesus ginti tik kitais civilinės teisės gynybos būdais, t. y. reikalaudama žalos atlyginimo, bet ir tokiu atveju ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Sutarčių aiškinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).
Byloje nustatyta, jog šalys rašytinės sutarties dėl avarijos padarinių šalinimo Kauno lopšelyje – darželyje „Židinėlis“ nesudarė, tačiau darbai buvo vykdomi abiem šalims susitarus žodžiu ir žinant abiejų šalių atstovams. Nei viena iš šalių neginčija, jog tarp jų vyko susirašinėjimas ir po darbų atlikimo, kurio metu atsakovas pripažino, jog darbai buvo atlikti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šalys vykdė bendradarbiavimą, abiem šalims toks bendravimo būdas tiko. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atstovė nesudarė su ieškove jokios rašytinės sutarties, kadangi po darbų atlikimo ieškovė turėjo pateikti darbų priėmimo – perdavimo aktus, o jie būtų tvirtinami savivaldybėje. Teismui buvo pateiktas atsakovo 2012-04-02 raštas Nr. 1.25-85 „Dėl atliktų avarinių remonto darbų“, kuriuo atsakovas patvirtino, kad UAB „Drūtnamis“ 2011 m. vasario mėn. Kauno lopšelyje – darželyje „Židinėlis“ vykdė avarinius sanitarinio mazgo remonto darbus. Tokie atsakovo atlikti veiksmai leidžia konstatuoti, jog jis patvirtino, jog tokios žodinės sutarties sąlygos, taip pat ir kaina jam tinkama. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atliko derybinius veiksmus, tiek žodžiu iki darbų pradžios, tiek raštu po darbų atlikimo, t .y. abi šalys aktyviais veiksmais vykdė žodinę sutartį. Atsakovas leisdamas ieškovei pradėti vykdyti darbus, akceptavo sutarties sąlygas, atitinkamai ieškovė taip pat vykdė su atsakovu sutartus avarijos padarinių šalinimo darbus. Nors trečiasis asmuo ir laikėsi pozicijos, jog rangos sutartis imperatyviai turėjo būti sudaryta tik raštu, teismas šiuos trečiojo asmens argumentus atmeta. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato rangos sutartims privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalių susitarimas buvo sudarytas žodžiu bei šalių konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 2 d.) ir tarp šalių šios sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, nesutikdama su ieškiniu nurodo, jog darbai buvo atliekami pažeidžiant LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teismas pažymi, jog LR Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai taikomi vienodai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo byloje nepateikė įrodymų, jog minėtų darbų atlikimui Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ perkančioji organizacija (šiuo atveju atsakovas arba Kauno miesto savivaldybė) būtų skelbusi ir organizavusi viešuosius pirkimus. Priešingai, atsakovo atstovė viso proceso metu teigė, jog avarijos padarinių šalinimui Kauno miesto savivaldybė niekada neorganizuodavo viešųjų pirkimų, kadangi tokias avarijas ir jų padarinius reikėdavo šalinti nedelsiant. Iš prijungtos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog būtent trečiojo asmens – Kauno miesto savivaldybės atsakingi darbuotojai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už neteisėtas veikas (kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą) organizuojant remonto darbų, pastatų rekonstrukcijų atlikimą savivaldybei pavaldžiose įmonėse. Kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovė, UAB „Drūtnamis“ šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateikti jokie kaltinimai, ieškovė, kaip juridinis asmuo, nėra nuteistas už jokias veikas, susijusias su remonto darbų atlikimu savivaldybės įmonėse. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovė, atlikdama darbus darželyje, veikė ne savo rizika, o atsakovo pavedimu, o dėl atitinkamų pirkimų procedūrų galimų pažeidimų atsakomybė tenka vienodai lygiai ir trečiajam asmeniui arba atsakovui.
Teismas taip pat kritiškai vertina trečiojo asmens argumentą, jog sandorio formos nesilaikymas turi sukelti ieškovei teisinius padarinius. Ieškovė turėtų reikalauti ne priteisti skolą, o galimai reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, jog CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutartys, kurių teisėtumas kvestionuojamas dėl ydingų konkurso sąlygų, neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų pirkimo procedūrų metu ar sudarant sutartį (ar kitais atvejais), iš esmės pripažįstamos negaliojančiomis kaip niekiniai sandoriai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-145/2010; kt.). Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal bendrąją taisyklę niekiniai sandoriai negalioja ab initio (nuo jų sudarymo momento), tačiau tai savaime nereiškia, kad įvykę juridiniai faktai nesukėlė jokių pasekmių. Iš esmės ir niekiniai sandoriai sukelia tam tikrus materialius (faktinius) padarinius, kadangi net ir niekiniai sandoriai jau galėjo būti įvykdyti, nes jų pagrindu galėjo būti atliekami tam tikri veiksmai su turtu, ar, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju, atlikti rangos darbai. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis sukėlė tas pasekmes, kurių šalys siekė – ieškovė atliko rangos darbus, o atsakovas juos priėmė, t. y. neįmanoma paneigti šių darbų atlikimo fakto. Teismas akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nereiškė teismui jokių savarankiškų reikalavimų, jog tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis turėtų būti pripažįstama kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, kuris ieškovei galėtų sukelti teisines pasekmes reikalauti žalos atlyginimo ar įpareigoti ginti savo teises kitais civilinės teisės gynimo būdais.
Be to, kaip patvirtino trečiojo asmens atstovė, prasidėjus bylos nagrinėjimui į darželį buvo nuvykęs Kauno miesto savivaldybės atstovas, apžiūrėjo atliktus darbus. Kaip matyti, ir po šio veiksmo, trečiasis asmuo savarankiškų reikalavimų dėl darbų kokybės, kainos ar sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė.
Teismas taip pat kritiškai vertina trečiojo asmens argumentus, jog Kauno miesto savivaldybė tik šios bylos nagrinėjimo metu sužinojo, jog ieškovė vykdė statybos darbus Kauno lopšelyje – darželyje „Židinėlis“. Iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog dar 2011-04-22 raštu Nr.1.25-109 atsakovas informavo Kauno miesto savivaldybę, jog UAB „Drūtnamis“ atliko Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ tualeto ir virtuvėlės remonto darbus, prie šio rašto pridėta Ataskaita patvirtina, jog ieškovės atlikti darbai buvo priskiriami avariniams darbams, nurodytos šių darbų vertės. Ataskaita 2011-05-25 patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus vedėjos R. J. parašu (baudžiamosios bylos t. 7, b. l. 168). Tai patvirtina faktą, jog atsakingi trečiojo asmens darbuotojai žinojo apie Kauno lopšelyje - darželyje „Židinėlis“ vykdomus darbus, tačiau nesiėmė jokių priemonių stabdyti juos ar kitaip ginti savo interesus.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodytą kainą.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, atsakovas ieškovės atžvilgiu veikė kaip užsakovas, o ieškovė atsakovo atžvilgiu – kaip rangovas. Tokiu būdu, atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovo atliktus rangos darbus pagal 2016-05-13 Atliktų darbų aktus A160513-1 ir A160513-2 (CK 6.662 str. 1 d.). Ieškovas 2016-05-19 ir 2016-06-27 paštu išsiuntė atsakovui 2016-05-13 Atliktų darbų aktus A160513-1 ir A160513-2 bei reikalavimus priimti faktiškai atliktus darbus, o 2016-07-19 paštu išsiuntė pranešimą/pretenziją apmokėti PVM sąskaitą – faktūra Nr. DRU00919. Duomenų, kad atsakovas negavo ieškovės siųstų dokumentų, byloje nėra. Atsakovo atstovė teismo proceso metu nurodė, jog darbus faktiškai atsakovas priėmė, darbais naudojasi ir jokių pretenzijų dėl kainos ar darbų trūkumų nereiškia. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog byloje nenuginčytas tų darbų, kurie nurodyti ieškovės Atliktų darbų aktuose A160513-1 ir A160513-2, atlikimo faktas, nenustatyta, kad tų darbų rezultatu atsakovo nebūtų naudojamasi, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių tų darbų trūkumus, kurie galėjo būti pagrindas atsisakyti už juos apmokėti ar atitinkamai mažinti atliktų darbų kainą, nes atitinkamų trūkumų darbų atlikimo akte atsakovo neužfiksuota. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad ieškovei būtų reiškęs pretenzijas darbų atlikimo metu ar iš karto po jų, kad ieškovė atliko sutartus darbus nekokybiškai, ar atliko juos nesilaikant susitarimo. Nors trečiasis asmuo nurodė, jog trečiojo asmens atstovas, nuvykęs į darželį apžiūrėti atliktų darbų, negalėjo pasakyti ar atliktų darbų vertė yra reali, tačiau trečiasis asmuo įrodymų, kad ieškovės atliktų darbų vertė galėtų būti kitokia nei nurodė ieškovė, teismui nepateikė. Darbų kaina - tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas per sutarties vykdymo laikotarpį būtų reiškęs pretenzijas dėl darbų kainos, prašęs pakeisti sutarties kainą ir tik kilus klausimui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nurodė, jog kaina galimai yra per didelė. Duomenų, jog šalių sutarti ir atlikti darbai gali būti įkainojami kitokia suma, trečiasis asmuo į bylą nepateikė.
Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybes, kad ieškovės pateiktuose Atliktų darbų aktuose A160513-1 ir A160513-2 nurodyti darbai buvo atlikti, atsakovui nenuginčijus, kad ieškovė jam pateikė darbų atlikimo aktus, tačiau atsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai ir sukeliantį atitinkamą atsakovo pareigą įvykdyti prievolę ieškovei pagal sutartį. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Nepaneigus ieškovės Atliktų darbų aktuose A160513-1 ir A160513-2 nurodytų darbų atlikimo fakto, kiekio, kaip pareigos atsiskaityti už ieškovės faktiškai atliktą darbą sąlygos, teismas pripažįsta, kad ieškovė turi teisę reikalauti priverstinio prievolės įvykdymo pagal ieškovės pateiktus atsakovui Atliktų darbų aktus A160513-1 ir A160513-2 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DRU00919. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais ir neįrodė, kad atliktų darbų kaina yra mažesnė, nei nurodyta Atliktų darbų aktuose A160513-1 ir A160513-2 ir atsakovui nekyla pareiga sumokėti atliktų darbų vertę. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 442,32 Eur skolą už atliktus darbus yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas (CK 6.38, 6.655 str.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas nėra privatus juridinis asmuo. Teismas pažymi, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuose šalys privalo veikti vadovaudamosi lygiateisiškumo, sąžiningumo, protingumo principais. Nors atsakovas yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga, tačiau vykdydamas prisiimtas sutartines prievoles civilinėje apyvartoje, atsakovas negali išvengti pasekmių, nurodytų įstatymuose, jeigu savo prievolių nevykdo ar vykdo netinkamai. Dėl to yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje iš viso turėjo 972 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 719 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos, 253 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atstovas direktorius R. P. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, šalims nesusitariant, kvalifikuota teisinė pagalba ieškovei buvo būtina. Ieškovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl ieškovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Nors teismo proceso metu atsakovo atstovė pripažino ieškinį, tačiau atsakovo interesais su ieškiniu nesutiko trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, kuriai gali kilti net pareiga už atsakovę įvykdyti prievolę ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovės ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 972 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,68 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Drūtnamis“, į. k. 135976691, reg. Ramunių g. 5, Kaune iš atsakovo Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“, į. k. 191637164, reg. Pikulo g. 31, Kaune, 8 442,32 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 32 ct) skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 972 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo Kauno lopšelio – darželio „Židinėlis“, į. k. 191637164, reg. Pikulo g. 31, Kaune, 5,68 Eur (penkių eurų 68 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.