Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2022 m. gegužės 29 d., apie 14:00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405 nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šeštadienį, tai yra 2022 m. gegužės 28 d., atšventė kaimyno gimtadienį, išgėrė daug alkoholio. Ryte atsikėlęs gerai jautėsi, dieną alkoholio negėrė. Sekmadienį apie pietus važiavo į parduotuvę pirkti maisto produktų. Kaimynas paprašė nupirkti alaus. Sugyventinė manė, kad jis dar gali „pripūsti“, todėl jam išvykus iškvietė policiją. Prie parduotuvės policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir nustatė 2,33 promilių, dėl ko jis labai nustebo. Jis turi 32 metų vairavimo stažą, neturėjęs administracinių nuobaudų, pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus. Labai blogai vertina savo poelgį. Jis gauna 300 eurų pašalpą, padeda draugams prie statybų. Dukros išlaikymui moka 74 eurus. Teisė vairuoti jam yra labai reikalinga, reikia tėvus vežioti į polikliniką. Jis turi sesę, ji gyvena netoli tėvų, ji vairuoja automobilį. Prašo atleisti jį nuo atsakomybės, paskiriant laiduotoja jo seserį A. Š., kuri gali daryti jam teigiamą poveikį.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2022 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius tyrėjos E. Č. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 14:00 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M.. Vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0405, patikros sertifikato Nr. 1679313, pirmo tikrinimo metu 2022 m. gegužės 29 d. 14:02 val. nustatytas 2,33 promilės neblaivumas. Antro tikrinimo metu 2022 m. gegužės 29 d. 14:18 val. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Automobilis „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas UAB „Augenas“, nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 9).

Liudytoja E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. tarnybos metu patruliuojant (duomenys neskelbtini)kaime, apie 14:00 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad neblaivus asmuo žalios spalvos automobiliu „Opel Zafira“ važinėja (duomenys neskelbtini) kaime, gali būti prie parduotuvės. Važiuojant link parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė minėtą žalios spalvos automobilį „Opel Zafira“, kuris apsisukinėjo, t. y. kitoje gatvės pusėje, priešais parduotuvę, judėjo atbulomis link gatvės, tačiau pamatęs policijos ekipažą sustojo. Jie sustojo prie jo ir priėjo prie vairuotojo. Priėjus, prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, jam pateikus vairuotojo pažymėjimą paaiškėjo, kad jis yra A. M.. A. M. atrodė akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. A. M. teigė, kad alkoholį vartojo tik vakar, ne šiandien, tačiau po dviejų blaivumo patikrinimų alkoholio matavimo prietaisu, buvo matyti, kad promilių kiekis antro pūtimo metu tik padidėjo. A. M. ant neblaivumo nustatymo akto ir kitų dokumentų pasirašyti atsisakė, atsisakymo priežasties nepaaiškino. A. M. aiškino, kad vyks į klinikas pasidaryti tyrimą, alkoholio kiekio kraujyje nustatymui, kadangi alkotesterio rodmenys anot jo yra per dideli, tokie negali būti. Daugiau nieko tyrimui reikšmingo neprisimena (b. l. 30–33).

2022 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 29 d. 13 val. 50 min.. patruliuojant tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys „K1721“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau -Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1 būrio vyriausiais patruliais E. Č. ir A. M., iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini)k. pranešėjos vyras A. M. ką tik išvažiavo iš namų neblaivus su automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. netikslus) į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Neblaivus važinėja nuolat. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kitoje gatvės pusėje pastebėtas pranešime minėtas automobilis, kuris apsisukinėjo. Apie 14 val. 00 min. sustabdžius minėtą automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. tikslus). adresu (duomenys neskelbtini)k. ir priėjus prie vairuotojo vietoje sėdėjusio asmens, vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli. Paklausus asmens ar vartojo alkoholio ir prieš kiek laiko, asmuo, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra A. M. nurodė, kad šiandien alkoholio nevartojo, vartojo vakar, t. y. 2022 m. gegužės 28 d. apie 20-21 val. vakaro. Asmeniui davė išsipakuoti naują, nepraplėštą vamzdelį girtumui nustatyti, šį uždėjo ant alkotesterio. Patikrinus 14 val. 02 min. (alkotesterio rodomas laikas) alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405, patikros Nr. 1679313, alkoholio matuoklis parodė 2,33 promilių girtumą. Atlikus pakartotinį pūtimą apie 14 val. 18 min. (alkotesterio rodomas laikas) tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, nustatyta 2,46 promilių girtumas. Automobilyje asmuo buvo vienas. A. M. atsisakė pasirašyti ant jam pateiktų dokumentų. A. M. buvo sulaikytas apie 14 val. 04 min. adresu (duomenys neskelbtini)g. prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau perduotas NVRS tyrėjams (b. l. 39).

2022 m. gegužės 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad vairuotojui A. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 17 (septyniolika) valandų, atliktas jo tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810 ARFM 0405“ Nr. 1679313. Pirmasis tikrinimas atliktas 14 val. 02 min., tikrinimo rezultatas 2,33 promilių; antrasis tikrinimas atliktas 14 val. 18 min., tikrinimo rezultatas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 34, 37).

2022 m. gegužės 29 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir ištirta (apžiūrėta) įvykio vieta - (duomenys neskelbtini)r. Įvykio vietoje atlikta automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje vaizdo kamerų nepastebėta. Apžiūros metu iš įvykio vietos paimtas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu ir A. M. vairuotojo pažymėjimas. Sudaryta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (b. l. 16–27).

2022 m. birželio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti policijos pareigūnų kūno kamera. Apžiūros metu užfiksuota, kad A. M. sutikus buvo atliktas alkoholio kiekio nustatymo tyrimas ir jam nustatyta 2,33 promilių girtumas, jis stebėjosi alkoholio dydžiu, motyvuodamas tuo, kad tik vakar buvo gėręs alaus. Pakartotinai atlikus A. M. girtumo tyrimą, jam nustatytas 2,46 promilių girtumas. Policijos pareigūnas nurodo, kad jis galės važiuoti pasidaryti kraujo tyrimą. Daugiau nieko reikšmingo įraše nevyksta. (b. l. 55–57, 60–62).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra A. M. (b. l. 41).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, 2001 m., vertė su PVM yra 1220 eurų (b. l. 46).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. M. 2022 m. gegužės 29 d., apie 14:00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0405 nustatytas 2,33 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, be to, jo kaltę patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo sesers A. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. A. Š. parodė, kad kaltinamasis A. M. yra jos brolis. Ji gyvena netoli brolio ir tėvų. Brolis nėra linkęs nusikalsti, jis 30 metų dirbo vairuotoju, neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Po sąnarių keitimo brolis nusivylė gyvenimu. Jie pasikalba, ji broliui yra autoritetas. Apie įvykį jis jai pasipasakojo, mano, kad daugiau pažeidimų jis nebedarys. Ji yra neteista, prieš kelis metus bausta už greičio viršijimą. Prašo atleisti brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamasis A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 77), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 79), pakaltinamas (b. l. 69, 70), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, prižiūri ir padeda savo vyresnio amžiaus tėvams.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. Š., kaltinamojo sesuo, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, charakterizuojama teigiamai (b. l. 131). Su broliu sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. Š. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. Š. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams be užstato sesers A. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad A. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

Įvertinus A. M. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. birželio 2 d. (b. l. 107–108).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad A. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, 2001 m., vertė su PVM yra 1220 eurų (b. l. 46).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas VĮ „Regitra“;

- kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 59), paliktinas saugoti byloje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

A. M. perduoti laiduotojos A. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis skirti A. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 2 d.;

- konfiskuoti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“;

- kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.