- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- AS-143-242-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03686-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, ir Vilniaus 2-iesiems pataisos namams dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. gruodžio 16 d. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi (b. l. 11–12) pasiūlė pareiškėjui iki 2011 m. sausio 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Teismas nurodė, kad pateiktas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl negali būti priimtas, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad pareiškėjas skundžia atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – Pataisos namai) direktoriaus (toliau – Direktorius) 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl jo įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą, tačiau iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2010 m. lapkričio 23 d. atsakymo matyti, kad pareiškėjas įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą ne Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu, o Direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti skundžiamą teisės aktą. Teismas taip pat nurodė, kad iš skundo ir su juo pateiktų priedų nėra aišku, ar pareiškėjas ginčijamą Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda, skundė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsnyje nurodyta tvarka. Pareiškėją teismas įpareigojo pateikti įrodymus, kada skundė paminėtą nutarimą Kalėjimų departamentui ir kada gavo atsakymą į skundą. Teismas taip pat nurodė, kad iš skundo turinio nėra aišku, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl šios aplinkybės tikslintinos.
Pareiškėjas 2011 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (b. l. 17–19).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi (b. l. 20) pasiūlė iki 2011 m. sausio 24 d. pašalinti šioje nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
Teismas nurodė, jog patikslintas skundas taip pat atitinka ne visus ABTĮ numatytus skundo reikalavimus. Paaiškino, kad iš skundo ir patikslinto skundo turinio nėra aišku, dėl kokių galimai neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas įpareigojo pareiškėją aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas 2011 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išsiuntė raštą dėl šio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuriuo prašė priimti jo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, neturtinę žalą nutarė laikyti nepaduotu. Pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 atsisakė priimti, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarkos.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepašalino nurodyto trūkumo pateikti skundžiamą Direktoriaus įsakymą, kuriuo jis buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti nuteistųjų įskaitą, todėl skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1d.) Atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjas atsisakė tikslinti aplinkybes dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino šio teismo nustatyto trūkumo ir skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ginčijo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą teismas atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jis teismui išsiuntė 2010 m. lapkričio 23 d. Kalėjimų departamento sprendimą, įrodantį, kad prieš kreipiantis į teismą Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ginčijo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
2. Pataisos namų veiksmai yra neteisėti, neteisingi ir dėl tokių veiksmų jam kilo dvasinė skriauda. Kadangi neteisėtų veiksmų atgal grąžinti neįmanoma, patirtą žalą vertina pinigais.
3. Jis išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui dokumentą, nustatantį antrinės teisinės pagalbos teikimą, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčių ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Remdamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti teisinės pagalbos teikimą. Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį, teismas jį diskriminuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. sausio 10 d. nutartimis siūlė pareiškėjui pašalinti nutartyse nurodytus skundo ir patikslinto skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad jie neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas reiškė teismui reikalavimą panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą. Iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėtas į linkusiųjų užpulti įskaitą įrašytas ne skundžiamu nutarimu, o Direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 8-17. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepateikus skundžiamo akto, jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, todėl jo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą nutarė laikyti nepaduotu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi netiksliai suformulavo pareiškėjo šalintiną skundo trūkumą, susijusį su Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo apskundimu. Teismas paminėtoje nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į linkusiųjų užpulti įskaitą įrašytas Direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymu, tačiau tiek nutarties motyvuose, tiek teismo nutarime nurodė, kad prašo pateikti teismui skudžiamą Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą. Pareiškėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde nurodė, kad paminėto nutarimo pateikti negali ir nurodė tai pagrindžiančias aplinkybes. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-37/04), bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teismo netiksliai suformuluotas siūlymas pašalinti trūkumus nulėmė tai, kad pareiškėjas nurodyto trūkumo nepašalino, o patikslintame skunde dar kartą nurodė aplinkybes, dėl kurių prašomo pateikti nutarimo negali gauti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą laikyti nepaduotu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 26 d. taip pat nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių galimai neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. 2011 m. sausio 18 d. raštu pareiškėjas atsisakė tikslinti aplinkybes dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad jis nepašalino pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodyto trūkumo ir skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, neturtinę žalą nutarė laikyti nepaduotu.
Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Išanalizavus pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turinį, pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą turėjo būti tikslinamos, laikytina teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjas nenurodė, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado neturtinė žala, nepateikė jos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, neturtinę žalą laikyti nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą ginčijo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą teismas atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš pareiškėjo pateikto 2011 m. lapkričio 23 d. Kalėjimų departamento sprendimo nėra aišku, ar jame nurodytais pareiškėjo skundais buvo apskųstas būtent Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, o daugiau įrodymų apie šio nutarimo skundimą Kalėjimų departamentui byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą yra pagrįsta ir teisėta.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė suteikti jam teisinę pagalbą ir pateikė dokumentą, nustatantį jos teikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo administracinėse bylose klausimai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. asmuo, kuriam reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kuris atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai gauti, prašymą dėl šios pagalbos suteikimo ir dokumentus turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Jei tokia pagalba skiriama, šios pagalbos gavėjas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutarimą skirti antrinę teisinę pagalbą pateikia teismui į bylą, kurioje ši teisinė pagalba paskirta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje, o jo teismui pateiktu 2010 m. liepos 28 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba paskirta kitoje administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų, neturtinę žalą nutarta laikyti nepaduotu, o dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 atsisakyta priimti, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Nutarties dalis, kuria nutarta pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą laikyti nepaduotu, naikintina ir šioje dalyje skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria nutarta pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą laikyti nepaduotu, ir perduoti skundo priėmimo klausimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.