- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- AS-822-680-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03686-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir Vilniaus 2-iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą; 2) 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 „Dėl nuteistojo nubaudimo“; 3) panaikinti 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 1 500 000 Lt neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 000 Lt neturtinę žalą, laikė nepaduotu; atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“, pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos; atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo; priėmė pareiškėjo skundus, teisme gautus 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gegužės 25 d., dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 2S-3577.
II.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. lapkričio 11 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir tretysis suinteresuotasis asmuo arba Kalėjimų departamentas) dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo dėl įtraukimo į linkusiųjų užpulti įskaitą ir 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 28-992. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dalyje dėl 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad skundu taip pat reikalavo panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8.17. Kadangi pareiškėjas savo teises pirmiau gynė, neteisėtus Vilniaus pataisos namų veiksmus skųsdamas Kalėjimo departamentui, o po to Kalėjimo departamento veiksmus – teismui, neliko jokių kliūčių nagrinėti jo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atsiradimo, kadangi skunde išsamiai išdėstė jos atsiradimo priežastis ir nurodė įstatyminį pagrindą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas į linkusiųjų užpulti įskaitą buvo įtrauktas skundžiamo 2008 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 8-17 pagrindu, atsižvelgus į Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto V. M. surašytą tarnybinį pranešimą. Pabrėžia, kad 2010 m. lapkričio 3 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų drausmės komisija savo posėdyje svarstė pareiškėjo palikimo linkusiųjų užpulti įskaitoje klausimą ir buvo nuspręsta tarpininkauti dėl jo palikimo šioje įskaitoje. Todėl priimtas protokolas yra pagrįstas ir jį naikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 000 Lt neturtinę žalą
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalis numato, kad gavus teisme skundą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo paduotas patikslintas skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. birželio 30 d. pašalinti skundo trūkumus, vienu iš jų įpareigodamas pareiškėją nurodyti konkrečius Vilniaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus ar sprendimus, iš kurių kildinama žala bei pateikti teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateikto patikslinto skundo turiniu, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, susijusių su reikalavimu priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 1 500 000 Lt neturtinę žalą.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teismo prašė priteisti 1 500 000 Lt neturtinę žalą. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė neteisėtus individualius aktus, tokiu būdu pažeisdamas jo teises, dėl ko pablogėjo jo padėtis, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Nurodo, kad neturtinę žalą kildina iš patirtos dvasinės skriaudos.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos nei patikslintame skunde, nei atskirajame skunde teismui pareiškėjas nepagrindė, t.y. konkrečiai nenurodė dėl kokių atsakovo veiksmų ar sprendimų ją patyrė bei nenurodė jokių argumentų dėl jos dydžio įvertinimo bei nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nepašalino šio nutartyje nurodyto trūkumo ir skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, laikė nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis).
Dėl teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatyti viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį terminuoto laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas patikrinimas – per keturiolika dienų nuo patikrinimo baigimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis). Apygardos administraciniam teismui skundžiami Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų teikimo dienos (Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis ginčas priskirtinas ginčams, kuriems taikytina Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir apskundęs Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992, skundą paduodamas Kalėjimų departamento direktoriui. Dėl šio klausimo 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad iš pareiškėjo pateikto 2010 m. lapkričio 23 d. Kalėjimų departamento sprendimo nėra aišku, ar jame nurodytais pareiškėjo 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. skundais buvo apskųstas būtent Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 28-992, o daugiau įrodymų apie šio nutarimo apskundimą byloje nėra pateikta (b. 1. 5, 6, 43-46). Taip pat pažymėtina, kad nurodytame Kalėjimų departamento rašte nėra minimas nei skundžiamas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, nei juo pareiškėjui paskirta nuobauda ar kitos susijusios aplinkybės. Be to, nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą apskundė privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skundą dėl jo paduodamas Kalėjimų departamentui, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Kaip minėta, skunde pareiškėjas taip pat reikalavo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8-17 dėl įtraukimo į linkusių užpulti įskaitą. Pabrėžtina, kad šiam aktui apskųsti taip pat taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, įtvirtintina Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje. Tuo tarpu, pareiškėjas 2011 m. gegužės 23 d. teismui pateiktame skunde pripažino, kad nurodyto įsakymo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 28-992 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2008 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 8-17 „Dėl nuteistojo V. K. įrašymo į linkusių užpulti įskaitą“ atsisakė priimti pagrįstai, kadangi pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 ir 3 dalys, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.