Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ pareiškimą dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog sutinka, kad ūkio subjektas, tinkamai vykdydamas pareigas, privalo domėtis sudarytomis sutartimis bei jų vykdymu, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju sutartis jau buvo nutraukta, o vykdomasis dokumentas perduotas antstolių kontorai, todėl registrų tikrinimas, kliento paieška ir kitų veiksmų atlikimas buvo patikėtas antstolei. Mano, kad skolos išieškojimo perdavimas antstolei lemia tai, kad kreditorius neprivalo atlikti tapačių veiksmų, kuriuos, vykdant išieškojimą, turi atlikti antstolis.

6.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog skolos išieškojimas buvo perduotas antstolių kontorai, kuri ir turėjo atlikti registrų, duomenų patikrinimą ir informuoti išieškotoją apie esamą situaciją. Teigia, jog teismas šias pareigas perkėlė vien išieškotojui, neįvertindamas, kad pareiškėjas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinė veikla nėra skolų išieškojimas bei vykdymo proceso priežiūra.

6.3. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju apie kliento mirties faktą būtent pareiškėjas informavo antstolę, o tai, apeliantės nuomone, dar kartą patvirtina, jog pareiškėja viso skolos išieškojimo proceso metu buvo aktyvi ir siekė įgyvendinti savo reikalavimo teisę.

6.4. Nurodė, kad antstolė 2018 m. gegužės mėnesį informavo VMI apie likusį turtą po kliento mirties bei vykdomąją bylą bendrovės naudai. Mano, jog apie pareiškėjos kreditinį reikalavimą VMI sužinojo gavusi ne pareiškimą dėl termino pratęsimo, o antstolės raštą. Teigia, kad ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų praėjus ne pusantrų metų, tačiau prašymą teismui pateikė tik sužinojusi, jog vis dėlto turto arešto aktas likusiam turtui (pensijai) buvo uždėtas jau praleidus trijų mėnesių terminą.

6.5. Pareiškėjos vertinimu, 2018 m. birželio mėnesį (pasibaigus trijų mėnesių terminui), VMI, atsakydama į antstolės pranešimą apie likusį turtą po palikėjo mirties, nenurodė, kad kreditinis reikalavimas pareikštas netinkamai ar skolos faktas nebuvo išviešintas, todėl mano, kad pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad skola bus padengta iš paveldėto turto, o gautas VMI atsakymas patvirtina, jog reikalavimas galės būti įgyvendintas.

8.1. Nurodė, kad pareiškėjas savo, kaip kreditoriaus, reikalavimus pareiškė 2019 m. vasario 25 d., pateikdamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir kreditinio reikalavimo patvirtinimo. Teigia, jog ieškinio pateikimas teisme laikytinas kreditoriaus reikalavimo pateikimo momentu. Mano, jog atsižvelgiant į tai, jog palikimo atsiradimo momentu laikoma S. G. mirties data yra, pareiškėjas akivaizdžiai praleido trijų mėnesių terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti.

8.2. Pažymėjo, jog pareiškėjas antstolio siūlymą dėl termino kreditiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo gavo 2018 m. birželio 19 d., tačiau prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė 2019 m. vasario 25 d. – t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo pranešimo iš antstolio gavimo dienos ir daugiau nei 1,5 metų nuo palikėjo mirties. Mano, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios svarbios priežastys, dėl kurių jis negalėjo pareikšti turtinių reikalavimų suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo atstovo advokato P. R. prašymas dėl įstatymu nustatyto termino prašymui dėl baudos panaikinimo pateikti atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; kt.).

12. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, taip pat yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

13. Pareiškėja atskiruoju skundu nurodo, jog vykdomasis dokumentas buvo perduotas antstolių kontorai, todėl darė išvadą, kad registrų tikrinimas, kliento paieška ir kitų veiksmų atlikimas buvo patikėtas antstolei. Mano, jog skolos išieškojimo perdavimas antstolei lemia tai, kad kreditorius neprivalo atlikti tapačių veiksmų, kuriuos vykdydamas išieškojimą turi atlikti antstolis. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, skolos išieškojimą pavedęs antstoliui, kuriam teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimas yra profesinė veikla, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad, atlikus visas procedūras, skola bus išieškota. Ta aplinkybė, kad teisės aktai išieškotojui, be kita ko, suteikia teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnis), nereiškia jo pareigos šiomis teisėmis privalomai naudotis, tikrinti visus antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne dėl antstolio pareigos atlikti tam tikrus vykdymo veiksmus, tačiau sprendžiamas klausimas, ar pareiškėja praleido terminą prašymui dėl kreditinių reikalavimų paduoti dėl svarbių priežasčių. Civilinis įstatymas aiškiai numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto bei nustatytas konkretus terminas, t. y. trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, per kuriuos būtent palikėjo kreditorius (ne antstolis, ar kitas asmuo) turi teisę tokį prašymą pateikti.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog palikėjas S. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Taip pat nustatyta, jog pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl termino pratęsimo pareikšti kreditinį reikalavimą turto paveldėtojui pateikė 2019 m. vasario 25 d. t. y. praėjus daugiau nei 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo momento, todėl akivaizdu, jog terminas prašymui pareikšti yra praleistas. Nors pareiškėjos vertinimu, tai, kad skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei, todėl ji neprivalėjo rūpintis vykdymo proceso priežiūra, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog apie tai, kad palikėjas S. G. yra miręs, pareiškėja žinojo jau nuo 2017 m. spalio 10 d., todėl ji turėjo ir galėjo suprasti, jog praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą neteks teisės nukreipti išieškojimą į palikėją. Šiuos duomenis patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikta elektroninio susirašinėjimo su antstole R. V. medžiaga. Pareiškėjos darbuotojos 2017 m. spalio 10 d. antstolei siųstame elektroniniame laiške nurodyta: „Jūsų kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš S. G., kuris mirė 2017 m. liepos 1 d. Prašome informuoti ar skolininkas turėjo turto ir ar kas nors kreipėsi dėl palikimo priėmimo“.

15. Atskiruoju skundu pareiškėja taip pat nurodo, jog apie palikėjo mirties faktą ji informavo antstolę, todėl mano, jog tai turėtų būti prilyginama tinkamam pareiškėjos reikalavimų pareiškimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Šiame straipsnyje aiškiai nurodyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tai, kad pareiškėja informavo antstolį apie palikėjo mirties faktą, nelaikytina tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

16. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino susiklosčiusios situacijos, bendrovės veiklos pobūdžio, klientų kiekio, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepakankamas skaičius darbuotojų, administruojančių vartotojų skolas, yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios bei atitinkamų sprendimų priklausanti aplinkybė, todėl ši aplinkybe nelaikytina pagrindu atnaujinti įstatymu nustatyto termino.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.