Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2017 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę. Teistumas išnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2021 m. rugpjūčio 24 apie 21.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė R. H. priklausančią kuprinę, 5 Eur vertės, kurios viduje buvo 1500 Eur grynųjų pinigų, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, 250 Eur vertės, SIM kortelė, vairuotojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) valstybės pasas, tachografo kortelė, neturinti materialinės vertės. Šiais savo veiksmais T. B. pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. H. priklausantį 1 755 Eur bendros vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vagystę įvykdė (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis su nukentėjusiuoju buvo visą dieną kartu, lošė lošimo aparatais, vėliau išsiskyrė, o vakare, eidamas į sportą, pamatė nukentėjusįjį geriant bare, (duomenys neskelbtini). Priėjo prie jo, jis (nukentėjusysis) pradėjo skųstis, kad kažką iš jo paėmė, o jam buvo likusi valanda iki autobuso. Jis (kaltinamasis) pradėjo traukti (nukentėjusįjį) iš prasidėjusių muštynių, jis (nukentėjusysis) buvo agresyvus, norėjo muštis, bet buvo įkalbėtas eiti prie autobuso. Priėjo prie (duomenys neskelbtini), jis (nukentėjusysis) padėjo savo krepšį ant daiktų ir „rovėsi“ atgal aiškintis. Tuo metu, jis (kaltinamasis) grįžo į (duomenys neskelbtini), paėmė krepšį ir išėjo. Jis paėmė tik pinigus, 1 500 Eur, o krepšį paliko ir net netikrino kas dar jame buvo iš daiktų, neginčija, kad ten galėjo būti tie daiktai, kurie išvardinti kaltinamajame akte. Jis (kaltinamasis) buvo priklausomas nuo narkotikų, o lošimui priklausomybės neturi. Kažkada jis buvo įklimpęs į priklausomybę nuo narkotikų, po to daug metų nevartojo ir taip įvyko, kad vėl pradėjo vartoti, ir tada gavosi tokia situacija, kad pavogė pinigus, padarė nusikaltimą, nes pradėjo vėl rūkyti, vartoti narkotines medžiagas. Dabar nevartoja narkotinių medžiagų yra remisijoje, bet dar bijo dėl savo ateities. Savanoriškai dalyvavo gydime nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Jam rekomenduojama reabilitacija. Sutinka, kad reikia viską keisti iš pagrindų, sutinka gydytis nuo priklausomybės. Kitų bylų neturi. Savo poelgį vertina blogai, jam nepatogu dėl įvykio.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiojo R. H. parodymai, kad jis dirba įmonėje „G“, yra tolimų reisų vairuotojas. 2021 m. rugpjūčio 24 d., po reiso, jis pastatė įmonei priklausantį sunkvežimį ir nupirkus bilietą į (duomenys neskelbtini) laukė vakaro (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis vartojo alkoholį kažkokiame bare su lauko terasa prie „E“ kiosko, esančio (duomenys neskelbtini). Su juo buvo dar vienas lietuvis, su kurio jis susipažino (duomenys neskelbtini) rajone tą pačią dieną, jis buvo apie 1.75 – 1.80 metrų ūgio, šviesių plaukų, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, lyg buvo apsirengęs sportinę aprangą, tiksliai nurodyti negali. Vėliau jis paėmė jam priklausančius daiktus ir nuėjo link (duomenys neskelbtini), nes 22.15 val. turėjo atvykti autobusas, kuris turėjo jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Taip pat palydėti jį nuėjo ir tas anksčiau minėtas vaikinas. Kai jis atėjo prie (duomenys neskelbtini), jis ten sutiko (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie 22.15 val. taip pat turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tada jis paliko prie (duomenys neskelbtini) savo lagaminus ir jam priklausančią žalios spalvos per petį nešiojamą kuprinę, kurios vertė 5 Eur, kurios viduje buvo 1 500 Eur grynais pinigais (600 Eur po 100 Eur kupiūromis ir 900 Eur po 50 Eur kupiūromis), „Samsung“ mobilaus ryšio telefonas, modelio neatsimena, kurio vertė 250 Eur, viduje buvo (duomenys neskelbtini) SIM kortelė, vairuotojo pažymėjimas išduotas jo vardu, (duomenys neskelbtini) valstybės pasas išduotas jo vardu, tachografo kortelė išduota jo vardu, kuri neturi materialinės vertės. Nusprendė nueiti nupirkti cigarečių. Pradėjo eiti link kioskų, esančių (duomenys neskelbtini) pastato viduje. Iš paskos su juo vėl nuėjo tas pats lietuvis, tačiau po kai kurio laiko jis tiesiog dingo. Nusipirkęs cigarečių grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Grįžęs pastebėjo, kad jo lagaminai stovi, tačiau nėra jo kuprinės. Jis paklausė (duomenys neskelbtini), kurie stovėjo prie (duomenys neskelbtini), ar jie nematė kur dingo jo kuprinė, tie atsakė, kad matė, kad atėjo anksčiau minėtas lietuvis ir paėmęs kuprinę išėjo. Bendrai jam padarytas 1 755 Eur turtinis nuostolis (b. l. 44-47). Ikiteisminio tyrimo metu metu raštu nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 60), jo nepareiškė ir iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, nors apie šią teisę buvo raštu informuotas;

2021 m. rugpjūčio 25 d. R. H. protokole – pareiškime nukentėjusysis iš tuos pačius duomenis dėl pavogtų daiktų ir jų vertės, vagystės laiko ir virtos (b. l. 35);

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, iš kurių matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 24 d.22.27 val. buvo gautas apsaugos darbuotojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 1 val. buvo pavogti (duomenys neskelbtini) piliečio palikti daiktai (duomenys neskelbtini) laukimo salėje, vieta filmuojama. Pavogti asmens daiktai, pasas ir kiti daiktai. Nukentėjęs asmuo laukia salėje (b. l. 5);

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teritorija yra dalinai aptverta, ir stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 6-13);

Vaizdo įrašai, pateikti uždarosios akcinės bendrovės „D“ ir jų 2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad buvo pateikti trys vaizdo įrašai:

1. Vaizdo įrašo „NVR_ch23_main_20210824205838_20210824230112.mp4“, 59.42 min. matosi, kaip šaligatviu greta vienas kito eina du vyrai. Kaltinamasis apsirengęs juodos spalvos striuke, mėlynos spalvos kelnėmis, avi juodos spalvos batus. Vyras Nr. 2 (nukentėjusysis) yra tamsios spalvos plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos džemperį ir kelnes, avi pilkos spalvos batus. Minėti vyrai kartu praeina pro stebėjimo kamerą ir nueina į nestebimą zoną. Po kelių minučių kaltinamasis grįžta tuo pačiu keliu. 1.04 val. matosi kaip kaltinamasis sparčiu žingsniu, vienas, vėl juda link vaizdo stebėjimo kameros, o rankose laiko žalios spalvos rankinę. 01.05 val. matosi, kaip kaltinamojo judėjimo kryptimi bėga nukentėjusysis.

2. Vaizdo įraše „NVR_ch25_main_20210824220517_20210824220559.mp4“, per toliau esančią vaizdo stebėjimo kamerą matosi, kaip 00.28 sek. pro vaizdo stebėjimo kamerą praeina kaltinamasis ir nukentėjusysis bei nueina į nestebimą zoną;

3. Vaizdo įraše „NVR_ch25_main_20210824220932_20210824221034.mp4“ matosi, kad filmuojama ta pačia stebėjimo kamera, matosi, kaip 00.35 sek. link vaizdo stebėjimo kameros sparčiu žingsniu eina vyras kaltinamasis ir netrukus pradeda bėgti (b. l. 14-28; kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – b. l. 31);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo O. S. 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, įvykį mačiusių liudytojų nenustatyta (b. l. 53);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, iš vaizdo įrašų ir T. B. prisipažinimo, nustatytas įtariamasis T. B. (b. l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamojo T. B. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis T. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog nurodytą dieną įvykdė vagystę (duomenys neskelbtini), žinojo, kad krepšys, kurį paėmė, priklauso nukentėjusiajam, paėmė iš krepšio pinigus – 1 500 Eur, o patį krepšį su jame buvusiais daiktais išmetė. Neginčija, kad krepšyje galėjo būti kaltinime nurodyti daiktai.

Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. H. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir jo rašytas protokolas – pareiškimas, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir kita byloje surinkta rašytinė medžiaga. Nukentėjusysis nurodė, kad kuprinę su pinigais ir daiktais pavogė lietuvis, su kuriuo jis susipažino (duomenys neskelbtini), laukdamas autobuso. Iš jo parodymų taip pat matyti, kad trumpam paliko prie (duomenys neskelbtini) savo lagaminus ir jam priklausančią žalios spalvos per petį nešiojamą kuprinę. Grįžęs kuprinės pasigedo, o buvę (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ją pasiėmė ir nusinešė tas pats lietuvis, su kuriuo susipažino. Peržiūrėjus vaizdo įrašus iš tiesų matyti, kaip šaligatviu greta vienas kito eina kaltinamasis su nukentėjusiuoju, vėliau matosi, kaip kaltinamasis vienas juda link vaizdo stebėjimo kameros, o rankose laiko žalios spalvos rankinę, netrukus jis pradeda bėgti, o po to kaltinamojo judėjimo kryptimi bėga ir nukentėjusysis. Kaltinamasis teisme neginčijo, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas būtent jis.

Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra svarbu, kad iš kuprinės kaltinamasis pasiėmė tik pinigus, o pačią kuprinę su daiktais išmetė, nes neteisėtai užvaldęs svetimus daiktus jis elgėsi savo nuožiūra, ką norėjo pasiliko, o kitus daiktus nusprendė išmesti. Byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamojo parodymai, kad pagrobė kuprinę, dėl turimos priklausomybės narkotikams, sudaro pagrindą išvadai, kad jis veikė tyčia.

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kurie vienas kitą papildo ir vienas kitam neprieštarauja, kaltininko tyčios kryptingumą, teismas konstatuoja, kad T. B. padarė kaltinime nurodytą nusikaltimą, t. y. slapta (nukentėjusiajam trumpam nuėjus), neteisėtai užvaldė vagystės būdu nukentėjusiajam priklausantį 1 755 Eur vertės turtą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl T. B. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis tyčia, iš savanaudiškų paskatų, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis 3 dalis), nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta, nusikaltimas baigtas. Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – T. B. teistas 8 kartus, dauguma iš jų už neteisėtą svetimo turto užvaldymą (2004 m. kovo 29 d. ir 2004 m. rugsėjo 22 d. teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 2008 m. rugsėjo 12 d. už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis; 2010 m. liepos 29 d. už vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 2011 m. lapkričio 18 d. už vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 2015 m. liepos 10 d. už plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o 2004 m. spalio 28 d. už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pagal BK 286 straipsnį; 2006 m. lapkričio 7 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (b. l. 101-108)), tačiau teistumai yra išnykę, o per 4 metus, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kai T. B. buvo paleistas iš Vilniaus pataisos namų, atlikęs bausmę, jam kitų (be nagrinėjamo) naujų baudžiamųjų procesų nepradėta. 2021 m. spalio 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per vienerius metus T. B. buvo baustas administracine tvarka 4 kartus: už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (bauda sumokėta); du kartus už greičio viršijimą (viena bauda sumokėta, o dėl kitos sumokėjimą informacijos nėra), įspėtas už tai, kad perėjo į kitą važiuojamosios dalies pusę tam neskirtoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja (b. l. 98-100), nedirba (b. l. 96), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 97), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes bei tai, kad kaltinamojo naujai padaryta nusikalstama veika yra dėl jo atsinaujinusios priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, kad T. B. supranta, kodėl taip įvyko, po veikos padarymo savanoriškai gydėsi, pasak jo dabar nevartoja narkotikų, tačiau supranta sergąs ir pats bijo vėl paslysti, sutinka, kad jam būtų paskirtas gydymasis nuo turimos priklausomybės, nori dirbti, nuoširdžiai išgyvena dėl savo neteisėtų veiksmų, be nagrinėjamos veikos, kitų baudžiamųjų procesų jam nepradėta, taip pat nėra duomenų, kad po veikos padarymo būtų daromi nauji administraciniai nusižengimai, be to jis laikomas neteistu, - teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o 1 metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra bei įpareigojimais ir draudimais. Būtent šios rūšies atitiks bausmės paskirtį ir bus proporcingi padarytai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei ir neprieštaraus teisingumo bei proporcingumo principams.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Bausmės tikslams pasiekti būtina paskirti pareigas gydytis priklausomybės ligas; pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą ar registruotis užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Teismo nuomone, šios priemonės bus pakankamai efektyvios, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, daryti teigiamą ir realų poveikį kaltininko elgesiui ir jį taisyti.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-85), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžiama BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš įvykio vietos (b. l. 31), kuris nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, T. B. gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi 4, 5 punktais, 6 dalimi, visą bausmės laikotarpį T. B. įpareigoti:

1) gydytis priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų;

2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su gydymusi, darbu arba mokymusi.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.