- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- A18.-2187-1133/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01758-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Gretai Krukauskaitei, Viktorijai Lukaševičienei, Laurai Mikelskytai, Ilonai Okunevičienei, Boženai Voišvilienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, turintis tris mažamečius vaikus, neteistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad R. J. 2020 m. birželio 29 d., apie 20.20 val., Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 3, neuniformuotiems policijos pareigūnams vykdant užduotį, sulaikant asmenis, sulaikymo metu, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,54 promilės girtumas, nevykdė policijos pareigūno reikalavimų, kėsinosi smogti policijos pareigūnui. Nurodyta, kad šiais savo veiksmais R. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J., apklausiamas teismo posėdžio metu su administracinio nusižengimo protokole nurodytu nusižengimu nesutiko, nurodė, kad tuo metu buvo neblaivus ir gynėsi, tačiau nesuprato, kad tai buvo policijos pareigūnai. Tą dieną buvo namuose, užėjo pas kaimyną, išgėrė, paprašė kaimyno pavežti iki draugo, kad paimti indus. Nuvažiavus išlipo iš automobilio, pasisveikino su juo ir atėjo jaunas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, kuris pasakė gultis ant žemės, galbūt reikalavo apsisukti, sudėti rankas už nugaros. Jis (R. J.) klausė, kas jis toks, gynėsi, niekam nesmogė. Vaikinas šaukė „policija“, tačiau jis (R. J.) juo netikėjo, nes pastarasis neparodė pažymėjimo, ant jo kaklo ženklo irgi nematė, dėl to jo neprisileido ir sakė, kad nesiguls. Buvo išgėręs, nežiūrėjo į ženklus, galvojo, kad puolimas. Asmenys sakė „policija“, bet niekas normaliai nepriėjo ir neprisistatė, neparodė ženkliukų. Buvo išgėręs, nesuprato, kas įvyko. Mano, kad neuniformuoti pareigūnai taip pat suprato, kad jis (R. J.) nesupranta, kas jie tokie. Vėliau atvažiavo policijos ekipažas su skiriamaisiais ženklais, uniformomis, tuomet jis (R. J.) nesipriešino, klausė jų, nes matė, kad tai pareigūnai. Vėliau jį išvežė į areštinę ir uždarė. Buvo sumuštas ir visą naktį prasėdėjo už nieką. Priešingai nei teigia pareigūnas, jį sulaikant dujos prieš jį nebuvo naudojamos.
3. Liudytojas (policijos pareigūnas) H. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad pagal ikiteisminio tyrimo duomenis buvo pastebėtas automobilis „Opel Vectra“, netoli „Maxima“ parduotuvės, gali būti A. Jaroševičiaus g. 3. Įtariant, kad asmenys gali turėti narkotinių medžiagų, prasidėjo sulaikymas. Pirmi prie automobilio pribėgo kolegos, o jis (H. G.) dar liko priemonių automobilyje išsitraukti, nematė pačios pradžios. Kai priėjo, vienas kolega bendravo su vairuotoju, o jis sulaikė kitą asmenį, buvusį už vairuotojo, tuo metu automobilis jam buvo už nugaros. Iš kairės pusės pasisukęs matė, kaip prieš kolegą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mosikavosi rankomis ir stovėjo kovinėje stovėsenoje. Sušuko kitam kolegai – A. T. (A. T.), kad bėgtų padėti, nes pats liko stovėti su dviem sulaikytais asmenimis, į juos buvo nukreipęs visą dėmesį ir laikė įrėmęs elektros šoką. Vėliau buvo riksmai, buvo ne vienas kolega ir buvo piliečiams ne vienas nurodymas duotas. Tuomet privažiavo kiti kolegos, surakino antrankiais ir atvedė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Kai jis (H. G.) sulaikinėjo asmenį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kažkur nubėgęs, o pareigūnai jį nusivijo. Ten yra kelias, įsukimas į garažus ir krūmų tvora ir už tos tvoros viskas vyko ir nieko nesimatė. Ten iš pradžių buvo S. B., A. T. ir dar kitas kolega, kurio duomenų nepamena. Su R. J. pradėjo bendrauti ir nurodymus duoti S. B.. Jis (H. G.) sušuko A. T., kad šis padėtų kolegai. Ir tada jau jis nematė, kas vyko, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nubėgo, o jis buvo dėmesį sutelkęs į sulaikytuosius. Tokiose situacijose dažniausiai sulaikymas vyksta greitai, nėra laiko prieiti, ištraukti pažymėjimą ir prisistatyti, nes reikia sulaikyti asmenis, esant objektyviems duomenims. Sulaikymo metu jie buvo neuniformuoti, negali pasakyti, ar sulaikomi asmenys galėjo suvokti, kad jie yra pareigūnai. Jis (H. G.) iš karto pribėgęs 2-3 m atstumu šaukė „policija“, girdėjo, kad ir kolegos šaukė „policija“. Turėjo su savimi pažymėjimą, kad būtų galima atpažinti, jog yra pareigūnas, kuris buvo pakabintas ant kaklo, bet nepamena šiuo metu, ar buvo su megztiniu ar be ir ar pažymėjimas matėsi, vėliau jį parodė. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nebendravo ir jam pažymėjimo nerodė, nes sulaikinėjo kitą asmenį.
4. Liudytojas S. B. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus tyrėju. Gali būti, jog įvykis buvo 2020 m. birželio 29 d., apie 20.20 val. Dirbo nuo ryto su neženklintu automobiliu Naujininkų rajone, prie garažų masyvo, galimai Jaruševičiaus g. 3. Buvo gauta informacija, jog važiuoja automobilis, lyg ir pilkos spalvos, kuriame galimai asmenys apsvaigę, neblaivūs ir gali turėti narkotinių medžiagų. Buvo nuspręsta patikrinti prie garažų, ten sustojo. Jis (S. B.) ėjo link R. J., kuris stovėjo ir rėkavo, matėsi, kad neadekvatus, apsvaigęs ir nevykdys teisėtų reikalavimų. Prieinant prie jo iš karto buvo pasakyta „policija“, kad parodytų rankas, pasisuktų patikrinimui. R. J. buvo perspėtas, kad bus koviniai veiksmai panaudoti. Viskas vyko labai greitai, R. J. bandė jam suduoti, bet nepataikė ir griuvo. Pamatė tai kolega A. T., pribėgo padėti, R. J. dar agresyvesnis tapo ir jie dviese (S. B. ir A. T.) panaudojo kovinius veiksmus. Nors jis (S. B.) buvo be uniformos, tačiau R. J. galėjo suprasti, kad jis yra pareigūnas, kadangi buvo skiriamieji ženklai ir buvo rėkiama „policija“. Visi asmenys, dalyvavę įvykyje, suprato, kad policija, tik R. J. nesuprato, nors buvo ne kartą pasakyta „policija“. Iš karto prieidamas pasakė „policija“, ant kaklo kabėjo ženklas. R. J. šaukė, kad kas čia vyksta, nieko nevykdys. Vėliau atvažiavo policijos ekipažas su ženklintu automobiliu. Kai neuniformuoti pareigūnai bėgo sulaikyti asmenų, garso signalai nebuvo įjungti, jis (S. B.) bėgo sulaikyti būtent R. J., nes jie prieš bėgant buvo pasiskirstę. Nebuvo nusiteikęs prieš R. J., tiesiog vykdė savo pareigą ir R. J. tikrai suprato, kad policija, nes buvo ne kartą šaukta „policija“. Paprasti žmonės nesako gultis ant žemės, juo labiau buvo ženklai. Greičiausiai R. J. buvo pavartojęs narkotikų, nes vis rėkavo ir nusiramino tik tada, kai buvo uždėti antrankiai. Liudytojas S. B. teisme peržiūrėjęs vaizdo įrašą patvirtino, kad vyras su žydrais marškinėliais yra jis. Vyras, kurį jis nusivijo yra R. J., o trečias pribėgęs vyras A. T.. Nurodė, kad vaizdo įraše nesimato pradžios įvykio. Jis pats atbėgo iš kitos pusės (iš automobilio, stovėjusio už balto autobusiuko), o prie R. J. prieina iš garažų pusės. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą mato, kad jis pats buvo su šortais, neturėjo specialių priemonių, nes neturėjo ten atsidurti. Tačiau turėjo policijos ženkliuką. Nurodė, kad dar iki vaizdo fiksavimo, jis priėjo greitu žingsniu prie R. J., davė komandą „policija, rankas už nugaros“. R. J. nereagavo į komandą. Jis bandė paimti ir kontroliuoti R. J. ranką, tačiau šis bandė jam suduoti. Tuomet įvyko grumtynės, nugriuvimas ir taip gavosi, kad jie dviese nutolo, tada jis pasišaukė pagalbą, nes liko vienas prieš vieną su žmogumi.
5. Liudytojas A. T. (A. T.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tyrėju. Vasarą, galimai 2020 m. birželio 29 d., vakare, vyko sulaikymo operacija pagal ikiteisminį tyrimą, susijusį su narkotikų platinimu. Buvo sulaikomi asmenys, galimai įgiję narkotines medžiagas, nepamena, kiek asmenų buvo sulaikyta. Dirbo kartu su kolegomis S. B., H. G., kitų duomenų nepamena. Naujininkuose, prie garažų masyvo, buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenis. Pareigūnai dirbo be uniformų, ant kaklo turėjo tarnybinius pažymėjimus ir jie buvo pateikti asmenims. Jis pats (A. T.) ant kaklo turėjo pažymėjimą matomoje vietoje, o prieidamas parodė pažymėjimą ir tarnybinį policijos ženkliuką. Vienas iš asmenų, kurį sulaikinėjo S. B., bandė jam suduoti, todėl prieš jį buvo panaudotos dujos. Negali pasakyti, koks asmuo tai buvo, galėjo būti ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Atsimena, jog ten buvo automobilis ir daug asmenų, kiekvienas pasirinko, ką sulaikinėti. S. B. sulaikinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Sulaikant nuolat garsiai buvo šaukiama „policija“, sakomas nurodymas laikyti rankas, bet asmuo (R. J.) bandė suduoti, šalintis, nevykdė reikalavimų laikyti rankas. Kiti asmenys iš karto pakluso, su jais problemų nekilo, jie vykdė reikalavimus, jų atžvilgiu nebuvo naudotos jokios priemonės. Pareigūnai buvo ginkluoti, akivaizdžiai matėsi, kad yra policijos ginkluotė, specialios priemonės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepakluso, todėl jis (A. T.) nusprendė padėti S. B.. Negali nurodyti aplinkybių, kaip prieidinėjo pareigūnai, bet visi turėjo pažymėjimus. Pas jį pažymėjimas kabėjo ant kaklo, prieidamas parodo pažymėjimą ir policijos ženkliuką, buvo šviesus paroms metas, ženklai buvo aiškiai matomi. Pagal praktiką visą laiką prieš sulaikymą prisistato, paprasčiau, kai asmenys supranta, kad jie yra pareigūnai ir vykdo reikalavimus.
6. Liudytojas V. O. apklausiamas teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini), su draugu surinkinėjo baldus. Atėjo kaimynas R. J. paklausė ar yra blaivus vairuotojas ir gali nuvežti iki draugo išgerti. Jis (V. O.) pasakė, kad galės, kai surinks baldus. Nuvažiavus ten, kur jam pasakė, Naujamiestyje, kur „Maxima“ apačioje, tikslaus adreso nežino, nespėjo net atsisegti diržo, į jį šovė policininkas, pakratė elektra, net nespėjo išlipti ir jau gulėjo ant žemės. Tie asmenys neprisistatė, jokių ženklų neparodė, jeigu būtų jo nekratę su „tazeriu“, būtų tikrai ėjęs muštis, nes nesuprato, kad ten pareigūnai. Kai gulėjo, pasukęs galvą į šoną matė, kad pareigūnas, pribėgęs prie jo draugo trenkė su keliu, liepė gultis, sakė kur žiūri. Nesuprato, kas vyksta, tik vėliau, kai privažiavo policininkai, suprato, kas vyksta. Paskui, kai pristatė į policijos komisariatą, pamatė bylos numerį ir suprato, kad yra kažkokia byla, į kurią netyčia jie papuolė. Kiek anksčiau yra buvę sulaikymų, visuomet gražiai elgdavosi, o dabar kaip su „banditais“. Nežino, kodėl prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, nieko nespėjo pasakyti, nieko jo neklausė, iš karto šovė.
7. Liudytojas M. N. (M. N.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad atvežė baldus į namus, su V. juos nešiojo. Atėjo į namus kaimynas, kuris paklausė, kas gali vairuoti. V. pasakė, kad kai surinks lovą, galės nuvežti. Baigus rinkti lovą visi trys nuvažiavo į Naujininkus, atvažiavo pas R. draugą, pagalvojo, kad „banditai“ juos nori sumušti, nes nespėjo išlipti iš automobilio, pradėjo rėkti jiems, kad gultųsi ant žemės. Bėgdami pareigūnai neprisistatė ir kol nepamatė pareigūnų su uniformomis, nesuprato, kas jiems sakė gultis ant žemės, tik juos pamačius suprato, kad tai pareigūnai.
8. Liudytojas J. A. (J. A.) apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino R. J., kuriam jis turėjo atiduoti indus. R. atvažiavo, išlipo, jie apsikabino ir nežinia iš kur kažkas išbėgo ir pasakė „ant žemės“. R. buvo išgėręs. Sakė gultis, nes kitaip panaudos „tazerį“. Jis (J. A.) nesipriešino, galvojo, kad kažkas juokauja, nesuprato, kad tai policijos pareigūnai, bet kai pasakė, kad turi „tazerį“, tai pagalvojo, kad vis dėlto policija, kai atsigulė ant žemės, tada suprato, kad tikrai policija. Pareigūnai buvo be uniformų, skiriamųjų ženklų irgi nematė. Nežino, kuris pareigūnas jį sulaikė, bet kai jam pasakė gultis ant žemės, prie R. J. buvo jaunas, ilgas pareigūnas. Matėsi, jog R. J. buvo nesuprantama, kas vyksta, R. J. galvojo, kad šiaip kažkokie asmenys puola, iškėlė kažkaip rankas ir daugiau jis (J. A.) nieko nematė. Negirdėjo, kad būtų šaukiama „policija“.
9. Liudytoja E. T. teisme parodė, kad ji pranešė apie muštynes bendrajam pagalbos centrui. Pradžios įvykio nematė, tačiau įvykis girdėjosi iš jos buto. Įvykis patraukė dėmesį, nes buvo garsiai kalbama. Negirdėjo, kad būtų šaukiama policija ir nesuprato, kad ten policija, tik vėliau kai atvažiavo policijos ekipažai, kai jie pradėjo kartu kalbėtis suprato, kad tie žmonės, kurie mušė yra policijos pareigūnai. Nematė pas pareigūnus kažkokių tai policijos ženklų. Matė kaip juodai apsirengęs vyras pradėjo bėgti, o mėlynais marškinėliais apsirengęs vyras pradėjo vytis tą juodai apsirengusį vyrą. To proceso metu jie pradėjo muštis. Trečias vyras užsimovė juodas pirštines ir nubėgo link jų, tada jie pradėjo trise muštis iki tol, kol juodai apsirengęs vyras gulėjo ant žemės ir nesipriešino. Tuo metu prie garažo vyko kitos muštynės, ant žemės liko gulėti vyras su šortais.
10. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo S. B. 2020 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnais pagal ikiteisminį tyrimą, buvo gauta informacija jog Pelesos gatve važiuoja automobilis „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuriame esantys asmenys yra neblaivūs ir su savimi galimai turi narkotinių medžiagų. Siekiant patikrint turimą informaciją, buvo nuvykta į Pelesos gatvę, kur minėtas automobilis „Opel Vectra“ buvo sustojęs netoli A. Jaroševičiaus g. 3 namo kiemo garažų. Buvo nuspręsta asmenis patikrinti. Priėjus prie minėto automobilio pareigūnas pastebėjo prie keleivio priekinių durų stovintį akivaizdžiai neblaivų stambaus kūno sudėjimo vyrą, kuris buvo apsirengęs juodus marškinėlius ir dėvėjo šortus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. J.. Kadangi dėl darbo specifikos nebuvo dėvimos tarnybinės uniformos, artėdamas prie ankščiau minėto asmens jam garsiai ir aiškiai daugiau nei kelis kartus nurodė, jog yra policijos pareigūnas, ant jo kaklo kabėjo aiškiai matomas tarnybinis ženklas su tarnybiniu pažymėjimu. Asmens pareikalavo, kad jis apsisuktų ir rankas sudėtų už nugaros taip, kad jas matytų, tačiau asmuo jo teisėtų reikalavimų nevykdė, pasisukęs į jį priekiu, atsistojo į kovinę stovėseną bei sugniaužęs abiejų rankų kumščius pradėjo mojuoti rankomis prieš jo veidą su tikslu suduoti jam į veidą bei garsiai šaukė, jog nieko jis neklausys ir nieko nevykdys. S. B. atsitraukdamas sušuko, jog jei jis nevykdys teisėtų reikalavimų, prieš jį bus panaudoti kovinių imtynių veiksmai, tačiau tai dar labiau R. J. supykdė ir artėdamas link jo R. J. kėsinosi smogti jam su dešinės rankos sugniaužtu kumščiu į veidą. S. B. išvengiant smūgio pasitraukė į šoną, todėl R. J., galimai dėl neblaivumo būsenos, neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo veidu į žemę. Pasinaudojus susiklosčiusia situacija, nuolat kartojant jam, kad nesipriešintų, bandė asmeniui uždėti antrankius, tačiau dėl asmens kūno sudėjimo nepavyko to padaryti, R. J. vėl atsistojo bei ketino vėl jį pulti. Tuo metu jam į pagalbą atbėgo tyrėjas A. T., kuris prieš R. J. panaudojo spec. priemones – dujas. Asmuo vis tiek nenusiramino, o dar labiau pasidarė agresyvus. Matant, jog asmuo pats nenusiramins, kartu su ankščiau minėtu pareigūnu panaudojom kovinių imtynių veiksmus, po ko asmuo buvo paguldytas ir jam uždėti antrankiai. R. J. faktinis sulaikymas 2020 m. birželio 29 d., 20.20 val. (b. l. 2).
11. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veikos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. G. 2020 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto l-ojo policijos komisariato pareigūnais bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnais pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, apie 20.20 val., prie pastato Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 3 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas automobilis „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su asmenimis, kurie, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prie savęs ar su savimi turimuose daiktuose galimai galėjo turėti narkotinių medžiagų, buvo nuspręsta juos patikrinti. Artėjant prie minėto automobilio, iš jo kairės pusės pastebėjo prie vairo sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo V. O., bei už vairuotojo galinėje kairės pusės sėdynėje sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo M. N.. Dėl darbo specifikos nebuvo dėvimos tarnybinės uniformos, tačiau artėjant prie minėtų asmenų garsiai ir aiškiai nemažiau dviejų kartų buvo sušaukta „policija“, ant kaklo kabėjo tarnybinis pažymėjimas ir tarnybos ženklas. Pribėgus prie automobilio pamatė tyrėją A. T., kuris artėjo prie automobilio ir aiškiai žodžiu davė nurodymus V. O. rankas padėti ant automobilio vairo. V. O. sušuko necenzūrinius žiodžius, pradėjo mosikuoti rankomis, su viena ranka atsisegė saugos diržą, o kitą nuleido prie sėdynės ir sušukdamas „paleiskite jį (necenzūrinis žodis)“ bandė išlipti iš automobilio. A. T. V. O. atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER X26P NR. X13006C5V, iššaunant kontaktinius zondus jam į kūną. Tuo metu vyriškiui, sėdinčiam už vairuotojo M. N., sušukus „policija“ buvo nurodyta lipti iš automobilio ir gultis ant žemės. Sulaikymo metu prieš M. N. buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Iš kart po to pastebėjo, kad vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo R. J., aktyviais veiksmais priešinosi tyrėjui S. B., atsistojęs į kovinę stovėseną bandė su abiejų rankų sugniaužtais kumščiais smūgiuoti į veido sritį tyrėjui S. B., agresyviai nusiteikęs artėjo prie pareigūno, todėl jam į pagalbą nubėgo tyrėjas A. T.. H. G. likus su sulaikytaisiais V. O., bei M. N. netrukus privažiavo ekipažai šaukiniais V1103, V1110, V1757. Toliau su sulaikytaisiais ikiteisminiame tyrime buvo atliekami procesiniai veiksmai (b. l. 3).
12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 21 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. nustatytame maršrute, ekipažui V1757, adresu Vilnius, Pelesos g. 37, prireikė pagalvos sulaikant asmenį. Atvykus minėtu adresu ekipažas V1757 perdavė sulaikytą asmenį R. J. (b. l. 4).
13. Iš ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. į laikino sulaikymo patalpas buvo pristatytas R. J., įtariamas nusikalstamo veikos padarymu, jam nustatytas 1,54 promilės girtumas. Jis buvo agresyvus, spardė laikino sulaikymo patalpos duris, todėl buvo prirakintas antrankiais prie suoliuko (b. l. 5-6).
14. Iš alkotesterio kvitų rodmenų ir Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. balandžio 2 d. patikros sertifikato Nr. 1217332 matyti, kad R. J. 2020 m. birželio 29 d., 21.09 val. buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas, o 2020 m. birželio 30 d., 3.22 val. – 0,65 promilės girtumas (b. l. 10-11).
15. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio sulaikymo protokolo matyti, jog R. J. Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 3 buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 29 d. 21.15 val. iki 2020 m. birželio 30 d. 4.10 val., nes sulaikymas buvo būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolui (b. l. 13).
16. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip juodai apsirengęs vyras, su šortais stovi veidas į veidą su pareigūnu S. B. (žydrais marškinėliais), pareigūnui bandant suimti už vyro rankų ir šaukiant „Rankas (keiksmažodis)“, „ant žemės“, šis išvengia suėmimo už rankos ir bėga link automobilio, paskui jį bėga ir pareigūnas S. B., suduoda smūgį vyrui į galvą, abu bėga toliau, jiems nubėgus už garažų viso vaizdo nesimato, matosi tik, kad jie atsistoja vienas prieš kitą kovinėje pozoje, S. B. pakviečia pagalbą, prie jų nubėga pareigūnas A. T., vyras pargriaunamas ant žemės, jam smūgiuojama koja, jis sulaikomas.
Motyvuojamoji dalis
R. J. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
17. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
18. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Taigi ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės normos dispozicija suponuoja pareigą administracinio nusižengimo protokole nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo, taip pat įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančias teisės normas, nustatančias jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą.
20. R. J. kaltinamas nepaklusęs neuniformuotiems policijos pareigūnams vykdant užduotį, sulaikant asmenis, o būtent, kad jis sulaikymo metu, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,54 promilės girtumas, nevykdė policijos pareigūno reikalavimų, kėsinosi smogti policijos pareigūnui.
21. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato ir 2-ojo policijos komisariato keturi pareigūnai, tarp jų H. G., A. T., S. B., vykdė automobiliu „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) atvykusių asmenų sulaikymą, nes vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenimis, atvykę automobiliu asmenys galimai gali turėti narkotinių medžiagų, todėl ir buvo nuspręsta juos patikrinti. S. B. pirmas priėjo prie R. J., vėliau prie jų pribėgo A. T.. H. G. sulaikinėjo kitą asmenį. Pareigūnai nedėvėjo tarnybinės uniformos. Sulaikymo veiksmai truko neilgą laiko tarpą, šviesiu paros metu.
22. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. neginčija to, kad buvo neblaivus ir nevykdė policijos reikalavimų. Iš liudytojos pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad jis vengia būti sulaikytas. Tačiau ginčas kyla dėl to, ar R. J. galėjo suprasti, jog jį sulaikantys asmenys yra policijos pareigūnai ir jis privalo vykdyti jų reikalavimus.
23. R. J. viso proceso metu teigė, kad nesuprato, jog prie jo priėjęs asmuo yra policijos pareigūnas, nematė, kad asmuo būtų pasikabinęs ant kaklo pareigūno tarnybinį ženklą ar pažymėjimą, nes viskas įvyko staiga, juos puolė iš visų pusių. Pamanė, kad juos puola jaunuoliai. Sutiko, kad apsvaigimas nuo alkoholio galėjo turėti įtakos suvokimui. Sutiko, kad girdėjo kaip pribėgantis jaunuolis sakė policija, bet jis nesuprato, ženklų nematė, buvo puolama iš visų pusių, todėl galvojo, kad čia vyksta puolimas, jam buvo trenkta per galvą, prieš jį naudotas smurtas. Nurodė, kad įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, todėl neturėjo net pagrindo manyti, kad gali būti tokiu būdu sulaikomas.
24. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad R. J. suprato, kad jį bando sulaikyti pareigūnai. Šią išvadą daro, atsižvelgdamas į pareigūnų parodymuose esančius prieštaravimus, vaizdo medžiagą, nešališkos liudytojos E. T. parodymus, taip pat liudytojų M. N., V. O. ir J. A. parodymus, tiek kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
25. Policijos pareigūnai sutartinai teisme teigė, kad nuolat buvo šaukiama ir kartojama, kad jie yra policijos pareigūnai, jie turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus ant kaklo, o A. T. taip pat teigė, kad juos buvo galima atpažinti kaip pareigūnus ir iš to, kad jie buvo ginkluoti, turėjo specialiąsias priemones. Be to jis nurodė, kad priėjęs prie R. J. nuolat jam kartojo, jog policija. Visgi liudytojas H. G. apklausiamas teisme parodė, kad buvo su megztiniu, todėl nepamena, ar tarnybinis pažymėjimas matėsi; nežino, ar automobilyje buvę asmenys suprato, kad jie pareigūnai, nes dažniausiai tokiose situacijose, kai sulaikinėji asmenis esant objektyviems duomenims, neprisistatai, bet patikino, kad jis pribėgęs pasakė esantis pareigūnas; kad vėliau atvykę ekipažai ramino sulaikytus asmenis ir aiškino, kad čia policija. Peržiūrėjus liudytojos pateiktą vaizdo įrašą nebuvo nei vieno karto girdėti, kad pareigūnai būtų sušukę nors kartą „policija“, girdisi tik reikalavimas „laikyti rankas“, „gultis ant žemės“.
26. Taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad S. B. nebuvo ginkluotas, neturėjo su savimi specialiųjų priemonių, iš kurių, pasak liudytojo A. T., juos esant pareigūnais galėjo atpažinti sulaikomieji. S. B. buvo apsirengęs šortais ir marškinėliais trumpomis rankovėmis, o teisme peržiūrėjęs vaizdo įrašą patvirtino, kad neturėjo specialių priemonių, nes neturėjo ten atsidurti, papuolė į šią situaciją atsitiktinai, specialios priemonės buvo automobilyje, tačiau patikino, kad policininko ženklelį pasikabinęs ant kaklo turėjo.
27. Teisme apklausta liudytoja E. T., kuri apie įvykį pranešė policijai ir dalį jo nufilmavo, parodė, kad jai būnant bute šis įvykis patraukė dėmesį, buvo garsiai kalbama, tačiau ji negirdėjo, kad būtų šaukiama policija. Ji iš pradžių nesuprato, kad tai policija, todėl pranešė policijai. Nematė pas pareigūnus kabančių kokių nors ženklų. Suprato, kad tai policijos pareigūnai, tik atvykus kitiems, uniformuotiems policijos pareigūnams. Liudytojos pateiktas vaizdo įrašas taip pat nei patvirtina, nei paneigia aplinkybės, kad S. B. ir kiti pareigūnai turėjo ant kaklo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus.
28. Liudytojai M. N., V. O. ir J. A. iš vis neigė girdėję, jog būtų sakoma „policija“. Liudytojas J. A. nors ir teigė negirdėjęs pasakymo „policija“, galvojo, kad „čia koks nors juokas“, tačiau pareigūnams nesipriešino, nes pamatė elektrošoką ir tada pagalvojo, kad tai vis dėl to policija. M. N. nurodė, kad jis iš karto iš dviejų pusių buvo „priremtas“ elektrošoku. Liudytojas V. O. nurodė, kad net nespėjo atsisegti diržo, kai prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, pareigūnas nesakė, kad policija, tik rėkė „gulkis, ko žiūri“.
29. Liudytojai S. B. ir A. T. teisme teigė, kad priešinosi tik R. J., o kiti sulaikomi asmenys iš karto suprato, kad jie policijos pareigūnai ir sulaikomi nesipriešino. Tačiau liudytojas pareigūnas H. G. teigė, kad visi sulaikomi asmenys buvo agresyvūs, buvo naudojami elektrošokai. H. G. nurodė, kad jis pribėgęs prie automobilio atidarė keleivio, sėdinčio už vairuotojo, dureles, paėmė jį už sprando ir panaudojo elektrošoką, kurį po to laikė įrėmęs į sulaikytą asmenį, nes neturėjo antrankių. Policijos pareigūno H. G. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad teko prieš V. O. panaudoti elektros impulsinį prietaisą.
30. Be to, vaizdo medžiaga paneigia pareigūnų parodymus apie R. J. agresiją, puolimą vengiant sulaikymo. Iš įrašo matyti, kad R. J. iš esmės tik bando pasitraukti nuo pareigūnų ir vengia būti paimamas už rankų, t. y. sulaikomas, o vykdant sulaikymą daugiau agresyvių veiksmų buvo iš pareigūnų pusės.
31. Taigi, nustatytos aplinkybės verčia abejoti, ar sulaikomas R. J. galėjo suprasti, jog prie jo greitu žingsniu priėjęs ir jį bandantis sulaikyti S. B. yra policijos pareigūnas. Tam įtakos galėjo turėti ir jo apsvaigimas nuo alkoholio, bet šiuo atveju teismas nelaiko, kad apsvaigimas buvo lemiama aplinkybė suvokimui, nes ir nešališka liudytoja nurodė nesupratusi, jog asmenys, sulaikantys („besimušantys“) su sulaikomu asmeniu yra policijos pareigūnai. Taip pat byloje nėra galimybės pašalinti abejonių dėl policijos pareigūnų pažymėjimų, t. y., negalima daryti neabejotinos išvados, kad pas visus pareigūnus, taip pat ir pas S. B., kuris pirmas priėjo prie R. J., kabėjo policijos pažymėjimai, ar, kad jie matėsi. Abejonių neišsklaido ir vaizdo įrašas, nes jame nesimato, ar yra pažymėjimai, ar jų nėra. Taip pat nėra galimybės pašalinti ir prieštaravimų dėl policijos pareigūnų aiškaus prisistatymo sulaikant asmenis, t. y., kad jie aiškiai ir ne vieną kartą nurodė, jog jie yra policijos pareigūnai. Minėta, kad liudytojas A. T. sakė, jog pribėgęs padėti S. B. ne kartą R. J., kad jis yra policijos pareigūnas, tačiau vaizdo medžiagoje šių posakių nesigirdi, nors visi kiti posakiai, reikalavimai girdisi pakankamai gerai. Be to, nesuvokimą, kad S. B. buvo pareigūnas galėjo lemti ir aplinkybė, kad pastarasis su savimi neturėjo jokių spec. priemonių. Pasak S. B. jo ten „neturėjo būti“, tiesiog taip buvo nuspręsta, kad turi vykti sulaikymai. Vidinį teismo įsitikinimą, kad R. J. galėjo nesuprasti, kad juos sulaiko policijos pareigūnai, sustiprina ir tai, kad R. J. įvykio vietoje atsidūrė atsitiktinai, duomenų, kad jis būtų susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad pas jį, ar jo automobilyje buvo rastos narkotinės/psichotropinės medžiagos. Tai gali paaiškinti ir R. J. neadekvačią reakciją apie kurią kalbėjo ir tarnybiniame pranešime nurodė liudytojas S. B..
32. Pastebėtina, kad ataskaitų žiūryklės duomenimis pristačius R. J. jį į laikino sulaikymo patalpas, jis buvo agresyvus, spardė duris, dėl ko buvo prirakintas suoliuko (b. l. 5-6). Tačiau kaltinime šių aplinkybių nėra, todėl dėl jų teismas nepasisako.
33. Pastebėtina, kad tokiose situacijose padėtų abejones išsklaidyti pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas, atliekant panašaus ar analogiško pobūdžio veiksmus, tačiau byloje nėra duomenų, kad sulaikymo veiksmai pareigūnų būtų filmuoti.
34. Pirmiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. J. suprato nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog R. J. galėjo ir turėjo suprasti, kad neuniformuoti asmenys yra pareigūnai ir, kad būtent pareigūnų reikalavimų jis nevykdo, t. y. kad teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
35. Remdamasis tuo, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, galinčių patvirtinti, jog R. J. suprato nevykdantis būtent policijos pareigūnų reikalavimų. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, R. J. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena R. J. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį R. J. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.