- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- e2-582-884/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui M. S. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 43,44 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 560,56 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2011-12-16 šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 983532014, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 434,43 Eur vartojimo kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti iki 2012-01-15 bei sumokėti sutartyje nustatyto dydžio 43,44 Eur kredito mokestį, viso atsakovas turėjo grąžinti ieškovei 477,87 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovas gauto kredito ir palūkanų ieškovei negrąžino. Ieškovė nurodo, kad atsakovas liko skolingas 434,43 Eur negrąžinto kredito, 43,44 Eur kredito mokesčio ir 560,56 Eur palūkanų už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Byloje duomenų apie tai, kad skola būtų sumokėta, nėra.
Esant šioms faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio l dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 43,44 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti sutartines palūkanas, kurios yra paskaičiuotos po kredito grąžinimo termino (nuo 2012-03-16 iki 2013-03-04) ir sudaro 56056 Eur sumą, taikant 218,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovės prašymas priteisti sutartines palūkanas po kredito grąžinimo termino, kurių metinė norma yra 218,90 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino yra nepagrįstai didelės, viršija negrąžinto kredito sumą, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 84,72 Eur (447,87 Eur x 0,05/100 = 0,24 Eur; 0,24 Eur x 353 dienos = 84,72 Eur) už laikotarpį nuo 2012-03-16 iki 2013-03-04 sutartinių palūkanų po kredito grąžinimo suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius, likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 23,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 43 euro centų) negrąžintą kreditą, 43,44 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 44 euro centų) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 84,72 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 72 euro centų) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 562,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „4finance“, j.a.k. 301881644, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.