Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl reikalavimo pašalinti daikto valdymo pažeidimus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. balandžio 29 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo (duomenys neskelbtini) d. pateikta teismui nuomone, nes atsakovas neįrodė, jog jo elgesys (naudojimasis ieškovui priklausančiu turtu) visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Minėtame teismui adresuotame rašte atsakovas naudoja žodžių junginius „savo pastatus“, „mano pastatai“, tačiau atsakovas nepateikė jokių jo nuosavybės ar valdymo teisę pagrindžiančių įrodymų, todėl neaišku, kokį statinį, esantį ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atsakovas linkęs laikyti savo nuosavybe. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visi esantys jame pastatai priklauso ieškovui. Todėl prašė tenkinti jo ieškinį be jokių atsakovo pateiktų sąlygų ir bylą nagrinėti ieškovui bei jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti tinkamai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jo neatvykimo priežastys nežinomos. 2021 m. balandžio 26 d. teisme gautas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis nesutinka su R. Ž. nuomone ir nori nusigriauti savo pastatus. Taip pat nurodė, kad pastatų negriaus su sąlyga, jeigu ieškovas perrašys žemės plotus, kur stovi atsakovo pastatai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, o atsakovas į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiu valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašu nustatyta, kad ieškovui R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo pažeistą valdymo teisę ir nurodydamas, kad jis negali visa apimtimi įgyvendinti savo daiktinių teisių į jam priklausantį aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, nes atsakovas sudaro kliūtis ieškovui naudoti minėtą turtą savo poreikiams : atsakovas po panaudos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) d., iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) d. pagal žodinę neterminuotą neatlygintinę panaudos sutartį ieškovui priklausančiais pastatais naudojosi ieškovo sūnus atsakovas V. Ž., tačiau dėl atsakovo netinkamo elgesio – piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, ieškovo gąsdinimo, reikalavimo pinigų, ieškovo šmeižimo, grasinimo sunaikinti turtą ir pan., kuris apsunkino sąlygas kartu gyventi namų valdoje pačiam ieškovui, ieškovas nutraukė žodinę neterminuotą neatlygintinę panaudos sutartį ir apie tai raštu informavo atsakovą, (duomenys neskelbtini) d. išsiųsdamas jam registruotą pranešimą bei reikalaudamas iki (duomenys neskelbtini) d. atlaisvinti gyvenamąsias patalpas ir jų priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina pateikti į bylą (duomenys neskelbtini) d. ieškovo, veikiančio per savo atstovą advokato padėjėją V. R., pranešimas, adresuotas atsakovui, ir akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) d. kvitas.

Nors atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau iš atsakovo 2021 m. balandžio 26 d. teisme gauto rašto galima spręsti, kad atsakovas nėra įvykdęs (duomenys neskelbtini) d. ieškovo reikalavimo išsikelti iš ieškovui priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti ieškovui įgyvendinti savo teises į jam priklausančių pastatų valdymą. Atsakovas iki šiol naudojasi ieškovui priklausančiais pastatais.

CK 6.629 straipsnis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

Ieškovas teigia, kad pagal žodinę neterminuotą neatlygintinę panaudos sutartį ieškovui priklausančiais pastatais naudojosi ieškovo sūnus atsakovas V. Ž.. (duomenys neskelbtini) d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad nutraukė žodinę neterminuotą neatlygintinę panaudos sutartį. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovas nepaneigė.

CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Taigi tarp šalių sudaryta žodinė neterminuota neatlygintinė panaudos sutartis faktiškai nutrūko po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo, t. y. (duomenys neskelbtini) d.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo ir atsakovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, taip pat nėra pagrindų, pagal kuriuos atsakovas turėtų teisę naudotis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad ieškovas CK 4.98 straipsnio pagrindu įgijo teisę reikalauti pašalinti daikto savininko teisės pažeidimus.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nekilnojamojo turto savininkas (ieškovas), gindamas savo teises naudotis nekilnojamuoju turtu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, kurie ginčo atveju susiję su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš jam priklausančio nekilnojamojo turto vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir kiemo statiniais atlaisvinimas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, nesant tam teisėto pagrindo ir prieš turto savininko (ieškovo) valią. Ieškovo teisės į nekilnojamąjį turtą : žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: pastatu–gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu–ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas yra minėto nekilnojamojo turto savininkas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto įregistravimas ieškovo vardu nekilnojamojo turto registre būtų apskųstas ar ginčytas, taip pat nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Aplinkybę, kad ieškovo, kaip savininko, teisės yra pažeistos, patvirtino ir pats atsakovas 2021 m. balandžio 26 d. teismui pateiktame rašte.

Taigi teismas sprendžia, kad ieškovas visiškai įrodė, jog jis yra turto – 7,3024 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos.

Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo elgesys – naudojimasis ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu – visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 4.98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 245 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas valstybei (tai patvirtina mokėjimo nurodymas), ir 170 Eur išlaidos už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą (tai patvirtina atstovavimo sutartis, PVM sąskaita – faktūra, mokėjimo nurodymas) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 13,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą V. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) d., su jam priklausančiu turtu iš ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisę priklausančių statinių, esančių žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), per 15 (penkiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovui V. Ž. neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, leisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini). atsakovą V. Ž. iš statinių, esančių žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iškeldinti savo lėšomis ir išsiieškoti sprendimo įvykdymo išlaidas iš atsakovo V. Ž..

Priteisti iš atsakovo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminis mokestis, sumokėtas valstybei, ir 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) d., valstybei 13,83 Eur (trylika eurų 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.