Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo užsienio įmonės AS „Stružānu kūdras fabrika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Presto durpės“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė ieškovui užsienio įmonei AS „Stružānu kūdras fabrika“ iš atsakovo UAB „Presto durpės“ 13 410,02 Eur skolos ir aštuonių procentų metines palūkanas nuo priteistos 13 410,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 431 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

savo pasirinkimu reikalauti kainos mažinimo, dėl ko mokėjimai ir buvo sustabdyti, o ieškovo

reikalaujama skolos suma yra nepagrįsta, ieškovas elgiasi nesąžiningai, kadangi pardavęs

netinkamos kokybės prekę, siekia gauti mokėjimą ir už tai, nors atsakovas dėl netinkamos

kokybės durpės patyrė nuostolių. Kaip ir minėta, atsakovas už netinkamą durpę iki šiol

negauna 6600,40 Eur dydžio mokėjimo, ir tikėtinai negaus, nes užsienio klientai kategoriškai

nesutinka mokėti už netinkamos kokybės durpes. Kitą dalį skolos už netinkamos kokybes

durpes, kurias atsakovas pirko iš ieškovo atsakovas savo sąskaita atliko užskaitą, dėl to

patirdamas nuostolį (CK 6.333 str.).

9.3. Nurodė, kad durpių prekybos srityje yra susiklosčiusi praktika, kad dažniausiai užsakymai, bendravimas vyksta tiesiog telefonu, ir pretenzijos taipogi reiškiamos žodžiu. Ypatingai užsienio pirkėjai yra linkę tokiu būdu spręsti klausimus ir nerašo jokių oficialių rašytinių pretenzijų, o tiesiog neapmoka sąskaitų. Tačiau aplinkybė, kad nėra apmokėtos ieškovo 2019 m birželio-liepos mėnesio sąskaitos, o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2020-01-10 leidžia daryti išvadą, kad ieškovas buvo informuotas ir žinojo apie netinkamą durpių kokybę ir visą tą laiką vyko derybos tiek tarp atsakovo ir užsienio klientų, tiek ir tarp atsakovo ir ieškovo, nes mokėjimas ieškovui priklausė nuo užsienio klientų mokėjimų.

9.4. Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo, netinkamai įvertino atsakovo

nurodytus argumentus, pagrindžiančius situacijos išskirtinumą ir tai, kad atsakovas pagrindė

visas išdėstymo sąlygas. Be to, teismas nevertino ir visuotinai žinomos ir nereikalingos

papildomai įrodinėti aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos ir kad visi verslai susidūrė su

finansiniais sunkumais bei galimybėmis mokėti. Valstybė teikdama paramą verslui taip

pat leidžia dėstyti mokesčių mokėjimus ilgesniam laikotarpiui. Atsakovo verslas

Lenkijoje ir kt.

9.5. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo reikėtų įvertinti aplinkybes, susijusias su UAB „Presto durpės“ turtine padėtimi, galimus dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ieškovo patirti nuostolius ir ginčo šalių interesų pusiausvyrą. UAB „Presto durpės“ turtinė padėtis yra tokia, kad teismo sprendimo įvykdymo neišdėsčius, toks sprendimas labai apsunkintų atsakovo padėtį ir sustabdytų ar net sužlugdytų vykdomą veiklą.

9.6. Nurodė, kad atsakovo 2019 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad per vienerius metus UAB „Presto durpės“ gautinos sumos yra atitinkamai 267315 Eur, iš kurių pirkėjų skolos 202 269 Eur, ir dalis jų būtent sumos, kurių UAB „Presto durpės“ negauna iš durpių gavėjų. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 567 729 Eur, iš kurių 494 793 Eur yra skolos tiekėjams ir tik 2379 Eur yra skolos kredito įstaigoms. Bendrovė neturi ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms kredito įstaigoms. Pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo metu bendrovė yra susidūrusi su apyvartinių lėšų trūkumu ir ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad su bendrove taip pat nėra laiku atsiskaitoma, o bendrovė negali laiku atsiskaityti su tiekėjais, tarp jų ir ieškovu. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitos, pusmečio pardavimo pajamos siekia 710 405 Eur, tai rodo, kad bendrovės apyvarta yra stabili, lyginant ją su metine apyvarta, ir išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bendrovė galės jį įvykdyti esant išdėstymui. Įvertinus pardavimo savikainą, bendrojo pelno lieka 109 469 Eur, kuriuo yra dengiamos bendrosios ir administracinės sąnaudos, dėl ko likęs pelnas yra nedidelis, o bendrovė šiuo metu kaip ir minėta dėl nesavalaikio atsiskaitymo susiduria su apyvartinių lėšų trūkumo problema, todėl neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo bendrovės veikla bus sustabdyta.

9.7. Nurodė, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo ir atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo 18 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys sudarė žodinę supakuotų durpių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ieškovas pardavė atsakovui prekes ir išrašė sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 14 d. Nr. INV190064 už 1430,52 Eur, 2019 m. birželio 17 d. Nr. INV190065 už 1235 Eur, 2019 m. birželio 20 d. Nr. INV190066 už 1235 Eur, 2019 m. birželio 26 d. Nr. INV190067 už 1358,50 Eur, 2019 m. birželio 27 d. Nr. INV190068 už 1358,50 Eur, 2019 m. birželio 27 d. Nr. INV190069 už 1358,50 Eur, 2019 m. birželio 28 d. Nr. INV190070 už 1358,50 Eur, 2019 m. birželio 28 d. Nr. INV190071 už 1358,50 Eur, 2019 m. birželio 28 d. Nr. INV190072 už 1358,50 Eur, 2019 m. liepos 15 d. Nr. INV190076 už 1358,50 Eur. Atsakovo skola pagal nurodytas sąskaitas faktūras sudaro iš viso 13 410,02 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas AS Stružanu kūdras fabrika atsakovui UAB „Presto durpės“ pardavė, o atsakovas iš ieškovo nupirko produkciją – durpes. Taigi, tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.

14. Apeliantas nurodo, kad CK 6.208 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus bei reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, ginčo atveju atsakovas UAB „Presto durpės“ sustabdė mokėjimus ieškovui, kadangi jis pardavė netinkamos kokybės durpes, kurios realizuotos arba nuostolingai arba pirkėjai iš viso atsisakė už jas mokėti.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visiškai jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo dėstomas aplinkybes, susijusias su netinkama ieškovo atsakovui parduotų prekių (durpių) kokybe bei atsakovo patirtais nuostoliais, atsakovas į bylą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.348 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, komplektiškumą ir kt., pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu kokybės reikalavimams, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų gavęs iš ieškovo netinkamos kokybės prekes pagal jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovas turėjo teisę pareikšti ieškovui pretenzijas bei reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.348 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų pagrindžiančių, kad prekės buvo nekokybiškos bei, kad atsakovas kreipėsi su pretenzija į ieškovą.

18. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Apeliantas, teigdamas, kad jis gavo netinkamos kokybės durpes, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu nėra nei įstatymu nei šalių susitarimu saistoma su kitų asmenų atsiskaitymais už atsakovo perparduotas prekes, todėl atitinkamus atsakovo argumentus teismas atmetė ir kaip teisiškai nereikšmingus.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

20. Teismui tenkinus ieškinį, apeliantas prašo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 18 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: per pirmus 9 mėnesius atsakovas UAB „Presto durpės“ privalo sumokėti ieškovui ne mažiau kaip pusę priteistos sumos, per kitus 9 mėnesius – likusią priteistą sumą. Apeliantas savo prašymą grindžia tuo, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo.

21. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismų praktikoje pasisakoma, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

23. Atsakovas pateikė 2019 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. palyginti pasenusius duomenis, nurodančius įmonės būklę, buvusią daugiau negu prieš vienerius metus. Duomenų apie dabartinę įmonės būklę atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Presto durpės“ pateikė teismui tik 2019 m. birželio 30 d. balansą, 2019 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti atsakovo duomenys nepagrindžia šiuo metu esančios sunkios atsakovo turtinės padėties. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų bei aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo prašomam terminui.

24. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

26. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų t. y. pateikė 2020 m. spalio 27 d. Swedbak mokėjimo pavedimą 300 Eur sumai, bei 2020 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai.

27. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo išlaidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui užsienio įmonės AS „Stružānu kūdras fabrika“ (juridinio asmens kodas 40003005175) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Presto durpės“ (juridinio asmens kodas 225410240) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.