Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. W. (A.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono savivaldybės administracijai, išvadą byloje teikiant Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R. W. (A.) prašo 2017 m. vasario 21 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. C2-43 pripažintini negaliojančiu ir panaikintini; įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą, įrašyti pareiškėjos santuokos liudijime pareiškėjos pavardę “W” ir išduoti santuokos sudarymo irašą.

Pareiškime nurodė, kad 2016-08-16 Danijoje pareiškėja (Lietuvos pilietė) ištekėjo už A. W., kuris yra Vokietijos pilietis. 2016-08-24 pareiškėja Vokietijoje pakeitė savo pavardę į vyro. 2017 m. vasario 21 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Šakių CMS) pateikė sprendimą Nr. C2-43, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, pareiškėjos pavardės keitimo ir santuokos liudijimo išdavimo. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Šakių CMS sprendimu. Skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus. Atitinkamai, skundžiamas sprendimas naikintinas, o Šakių CMS įpareigotinas įtraukti pareiškėjos santuoką į apskaitą ir įrašyti pareiškėjos santuokos liudijime pareiškėjos pavardę „W“ ir išduoti santuokos liudijimą, dėl žemiau išdėstytų argumentų.?

Pareiškėja nurodė, kad Europos Sąjungos piliečio statusas yra esminis valstybių narių piliečių statusas, užtikrinantis tokioje pačioje situacijoje esantiems piliečiams sutarties taikymo ratione materiae srityje vienodą teisinį vertinimą, neatsižvelgiant į pilietybę ir nepažeidžiant šioje srityje aiškiai nustatytų išimčių (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pusa, C-224/02, 16 punktas; 2007 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C-76/05, 86 punktas; 2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Huber, C-524/06, 69 punktas; 2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rüffler, C-544/07, 62punktas). Asmuo, būdamas bent vienos valstybės narės pilietis, gali remtis tokį statusą turintiems asmenims suteikiamomis teisėmis, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 21 straipsniu suteikiama teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (2008 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Jipa, C-33/07, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas McCarthy, C-434/09, 48 punktas). Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal SESV 20 straipsnį yra draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis iš Sąjungos piliečių atimama galimybė veiksmingai naudotis pagrindinėmis teisėmis, suteikiamomis dėl šio statuso (2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas R. Z., 42 punktas; minėtas sprendimas McCarthy, 47punktas). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje (2006 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas Turpeinen, C-520/04; 2006 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ritter-Coulais, C-152/03; 2005 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Kranemann, C-109/04, ir kt.) iš SESV kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokios valstybės narės nuostatos, kuriose numatytos nepalankesnės sąlygos tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra SESV 21 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas (minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 punktas; 2008 m. gruodžio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Zablocka-Weyhermüller, C-221/07, 35punktas; minėtas sprendimas Rüffler, 73 punktas).

Pažymėjo, kad daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo (minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 28punktas; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 69 punktas). Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog tai, kad asmuo, pasinaudojęs teise laisvai judėti ir apsigyventi vienos valstybės narės teritorijoje, kitoje valstybėje narėje yra priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri yra įregistruota civilinės būklės aktų liudijimuose ar kituose dokumentuose gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (minėtas sprendimas Grunkin ir Paul, 21 ir 22 punktai; minėtas sprendimas Sayn-Wittgenstein, 54 punktas). Teisingumo Teismo nuomone, skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime (2003 m. spalio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas G. A., C-148/02, 36 punktas; 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 75 punktas). Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant SESV 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (minėtų sprendimų G. A. 36 punktas; Sayn-Wittgenstein 55 ir 66-70punktai; Runevič-Vardyn ir Wardyn 77 punktas). Taigi, jei dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo asmenims gali kilti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, tai yra SESV 21 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas.

Atkreipė dėmesį, kad viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą (tuo pačiu teisė į originalią asmenvardžių rašybą). Teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą, į pavardę, bet ir galimybė juos pakeisti, norint atgauti jų originaliąsias formas (taip pat raštu). Teisė į asmeninį gyvenimą tai viena fundamentaliųjų teisių tarptautinėje teisėje, o Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teisė turi būti interpretuojami atsižvelgiant į valstybės įsipareigojimus. Žmogus turi teisę turėti savo pavardę, užrašyta jos originalia forma bei, kad jo pavardė oficialiai būtų pripažinta kaip jo tapatybės dalis. Originalus pavardės įrašas turėtų būti pripažintas tarptautinių institucijų kaip integrali pagrindinių žmogaus teisių dalis, kuri apsaugo žmogų nuo neteisėtos intervencijos į jo privatų gyvenimą. Nurodė, kad Lietuva, pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 straipsnio 1 dalis). Šio pakto 17 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų.

Atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Nurodė, kad EŽTT jau ne kartą pabrėžė, kad vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas - tai kiekvienos valstybės narės kompetencija ir kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. Pažymėjo, kad Šakių rajono apylinkės teismas šioje byloje privalo identifikuoti valstybės nustatytų apribojimų tikslus ir nustatyti jų proporcionalumą pareiškėjos teisių, privataus gyvenimo atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruoų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardėse yra raidė „w“. Kaip matyti iš pateiktų duomenų tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir pareiškėjai pritaikytas draudimas pakeisti pavardę su „W“ yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardę su „W“ jokiu būdu nebūtų pažeistas). Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. civ. byloje Nr. 2-12434-294/2015 nurodė, kad „Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „w“. 2012-10-01 oficialiame pranešime apie 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykusį Kalbos komisijos 5 -ąjį posėdį rašoma: „Aptarta asmenvardžių rašymo dokumentuose tema. Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip rašytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, jį užtikrina linksnių galūnės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiškos rašybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“ (nuoroda: http://www.vlkk.lt/lit/101562 ). Akivaizdu, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą. 2014-02-27 sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“. Konstitucinis Teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu būdu Konstitucinis Teismas paneigė argumentą, teigiantį, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles. Manytina, kad Šakių CMS atsisakymas pakeisti pavardę į „W“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, tačiau tai yra taipogi grubus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalies, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio, 26 straipsnio, 27 straipsnio pažeidimas. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnis, 26 straipsnis ir 27 straipsnis įtvirtina esmines pareiškėjos ir jos šeimos teises, kurios yra pažeidžiamos šioje situacijoje. Pakto 17 straipsnis teigia, kad niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo būsto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą, tačiau šiuo atveju Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcionalūs valstybės siekiamiems tikslams. Pakto 26 straipsnyje įtvirtina diskriminacijos draudimą, numatantį, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Šiuo atžvilgiu įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kokio nors kito požymio pagrindu. Pažymėjo, kad JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš „L. R.“ į originalią jo formą „L. R.“. JTO Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą - kaip privataus gyvenimo pažeidimą. Akivaizdu, kad „W“ ir „Vill“ nėra tapačios pavardės. Todėl manytina, kad Šakių CMS atsisakymas registruoti pavardę „W“ pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos privatų gyvenimą.

Nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjų šeima pasinaudodama ES judėjimo laisve nuolat keliauja tarp Lietuvos, Danijos ir Vokietijos, gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su „V“ ir „W“ pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. Pridedami dokumentai patvirtina, kad pareiškėja Vokietijoje yra identifikuojama originalia pavarde. Problemos, susijusios su vardo ir pavardės vartojimu yra glaudžiai susietos su individo privataus ir šeimos gyvenimu, kadangi tai tiesiogiai liečia žmogaus prigimtį, ko dalis yra asmens garbė ir orumas. Per pavardę visuomenė identifikuoja individą, susieja ir atskiria jį. Asmens pavardę visuomenei pateikia kartu ir daug kitų, esminių, su individu susijusių savybių - jo tautybę, religiją, etninę prigimtį, galimą gimtąją kalbą, gyvenamosios vietos valstybę ar regioną. Jei asmuo jaučia, kad pavardės siunčiama informacija neigiamai veikia jo garbę ir orumą, jis gali jaustis nejaukiai, sunerimęs, atskirtas, ko rezultatas yra, kad asmuo gali siekto vardo pakeitimo. Daugybę tyrimų patvirtina, kad vardo ar pavardės pakeitimas atspindi ir išreiškia tapatybės radikalų pasikeitimą. Akivaizdu, kad neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas leisti pareiškėjai įregistruoti pavardę originalia forma pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja.

Pareiškime taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015 nagrinėdamas panašią bylą nutartimi panaikino Vilniaus miesto CMS sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują santuokos liudijimą. Teismas argumentavo, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), be to pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus. Šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi EŽTT išaiškinamais, taip pat argumentuotai pasvėrė pareiškėjų ir valstybės interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 1677-391/2016 taip pat įpareigojo Vilniaus miesto CMS įrašyti į santuokos liudijimą raidę „w“ (“Wantens” pavardėje). 2016 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto CMS Pareiškėjų sūnaus gimimo liudijime įrašyti pavardę „Wardyn“. 2016 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-20181- 592/2016 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto CMS Pareiškėjų dukters gimimo liudijime įrašyti pavardę „Wardyn“. 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civ. byloje Nr. e2YT-19864-934/2016 įpareigojo Vilniaus miesto CMS įrašyti į santuokos liudijimą raidę „w“ (“Weston” pavardėje). Pažymėjo, kad visi aukščiau pateikti teismo sprendimai civilinėse bylose įsiteisėjo, todėl mano, kad teismas nagrinėdamas bylą turėtų atsižvelgti į šią naują praktiką.

Suinteresuotas asmuo Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime nurodė, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakydamas įtraukti pareiškėjos R. A., gimusios (duomenys neskelbtini), į apskaitą santuoką, sudarytą 2016 m. rugpjūčio 16 d. Erioskiobinge, Danijoje, jos pavardę po santuokos sudarymo įrašyti „W“, neturi teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio 6 punktu, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte numatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Minėtame nutarime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi lietuvių kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.

Išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „W“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R- 334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 1-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653. NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip jų - su tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl vyro pavardės „W“, kurią pasirinko sudarydama santuoką su Vokietijos piliečiu A. W., įrašymo santuokos liudijime nenaudojant sulietuvintos formos raidės „V“, t. y. santuokos liudijime įrašant pavardę ne „V“, o „W“.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016-08-16 pareiškėja sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. W. bei pasirinko vyro pavardę – W. Aplinkybę, jog pareiškėja pasirinko vyro pavardę „W“ patvirtina 2016-08-16 santuokos liudijimas, civilinė santuokos registracijos Nr. 14755, santuokos vieta: Erės salos rotušė, Erioskiobingas, Danija bei Civilinės metrikacijos įstaigos pažyma apie sutuoktinio ar sugyventinio pavardės pakeitimą (vertimas iš vokiečių kalbos). 2017-02-21 Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu Nr. C2-43 atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, po santuokos sudarymo įrašant jos pavardę „W“. Pareiškėjos teigimu dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėjos šeima pasinaudodama judėjimo laisve nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Danijos, todėl nuolat tenka įrodinėti šeimos narių tapatybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinio kodekso 3.281 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. saisio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Vadinasi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Teismas pažymi, kad Lietuva yra pasirašiusi Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, įsipareigojo užtikrinti, kad asmenims, priklausantiems tautinių, religinių ar kalbinių mažumų grupėms bei kitiems šių grupių nariams nebūtų atimta teisė turėti savo kultūrą, tikėjimą, galimybę praktikuoti savo religiją bei vartoti gimtąją kalbą (17 straipsnio 1 dalis). Svarbu pažymėti tai, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažįsta, kad asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. EŽTT 2007 m. sprendime, priimtame byloje Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02), pripažino, kad bylos dėl asmens vardo, pavardės suteikimo ar pakeitimo patenka po Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 8 straipsniu (28 punktas) ir įtvirtino teismui nustatytiną taisyklę tokiose bylose: ar vidaus valdžios institucijų priimtu ginčytinu sprendimu, atsižvelgiant į jų diskreciją, užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų (29 punktas), ar šis sprendimas (atsisakymas) gali būti prilyginamas pareiškėjo teisių pažeidimui pagal EŽTK 8 straipsnį (31 punktas).

Šioje byloje teismas akcentuoja, jog EŽTT pabrėžė, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvos piliečių, turinčių pavardėje raidę W, 2013 m. užregistruota 3, 2014 m. – 14, o 2015 m. - 11 pavardžių. 2014 m. vasario 27 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Konstitucinis teismas pateikė papildomas aiškinimo gaires ir nurodė, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo“. Tokiu būdu Konstitucinis teismas paneigė argumentą, teigiantį, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima išimtinai pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu A. W. bei pasirinko vyro pavardę – W. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – W, sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant, jog tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su „W“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo vyro pasirinkta pavarde su raide „W“. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide „W“ taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad tarp Europos Sąjungos valstybių narių sienų nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiškėjos šeimai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingus dokumentus su skirtingomis pavardėmis, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, teismas mano, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms.

Tokia teismo išvada paremta ir tuo, kad Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojama lotyniškas rašmuo „W“. Duomenų, jog pavardėse, varduose W raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant W raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių. Taigi, pareiškėjos atveju atsisakius tai padaryti pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija (vieno asmens atveju įrašius lotyniškus rašmenis asmens dokumente, kitu atveju – atsisakius tai padaryti). Taigi, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl tuo vadovaujantis, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. W. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, tenkinti.

Panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. C2-43, kuriuo atsisakytą tenkinti pareiškėjos R. W. (A.) prašymą dėl R. W. (A.) santuokos įtraukimo į apskaitą.

Įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos R. W. (A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, išlaikant ir įrašant pareiškėjos santuokos liudijime originalią pavardės rašybą „W“, ir išduoti santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.