- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-234-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00941-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1156-715/2011 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atsakovui D. S. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas iškeldinti D. S. su visais jam priklausančiais daiktais iš AB DnB NORD bankas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,2500ha žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 231,02 kv. m. gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,00 kv. m. kiemo rūsio , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,00kv. m. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv. m. pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, tvora, aikštelė, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-12 Mažeikių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį, kuria nuspręsta už skolas iš varžytinių parduoti žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, ūkinį pastatą, pirtį kiemo statinius esančius (duomenys neskelbtini) 2011-01-14 turto perdavimo išieškotojui aktu antstolė AB DnB NORD bankui nuosavybėn perdavė nekilnojamąjį turtą. Bankas nuosavybės teisę nekilnojamąjį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre, tačiau nekilnojamojo turto neatlaisvina atsakovas D. S..
Atsiliepimas
Atsakovas D. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka išsikelti, nes iš turto greitai išsikelti negali, nes jame yra daug svetimų daiktų, kuriuos reikia grąžinti ir pervežti, jie yra dideli, reikalingas didelis transportas. Todėl, norint juos visus išgabenti, prireiktų laiko. Be to, atsakovas nesutinka su turto verte. Atsakovas siūlo bankui vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumu principais ir sudaryti naują sutartį pagal, kurią galima būtų susitarti dėl skolos grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovą D. S. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui AB DnB NORD bankas priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą D. S. pašalinti jam priklausančius ar jo valdomus kitiems asmenims priklausančius daiktus iš ieškovui AB DnB NORD bankas priklausančio turto: 0,2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,00 kv. m. kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,00 kv. m. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv. m. pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (šulinys, tvora, aikštelė, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių(duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo D. S. 2555,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankas. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 231,02 kv. m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,00 kv. m. kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,00 kv. m. ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv. m. pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, aikštelė, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo atsikirtimų matyti, jog šio nekilnojamojo turto teritorijoje yra atsakovo valdomų daiktų. Minėti daiktai ieškovo nuosavybėje laikomi be ieškovo sutikimo, todėl konstatuotinas ieškovo, kaip turto savininko, teisių pažeidimas bei ieškovo reikalavimo pašalinti šį pažeidimą teisėtumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.612 straipsnis numato, jog savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas numato asmenų iškeldinimo tik iš gyvenamųjų patalpų tvarką, laikytina, kad ieškinys dalyje dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo namo yra tenkintinas (LR CK 4.95, 4.98, 6.612 str.). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas yra iš esmės tenkintinas, tačiau naudojant kitokią formuluotę. Atsakovas įpareigotinas pašalinti jam priklausančius ar jo valdomus kitiems asmenims priklausančius daiktus iš ieškovei priklausančio turto (LR CK 4.95, 4.98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl išsikraustymo; įpareigoti banko Dnb Nord valdybos pirmininką raštiškai atsiprašyti už savo pavaldinių neteisėtus veiksmus; įpareigoti banką sudaryti iš naujo kreditavimo sutartį; atstatyti teises į buvusį turtą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad ne savavališkai įsikėlė į turtą esantį(duomenys neskelbtini), o gyvena name kurį pirko ir pirkimo metu sumokėjo savo pinigų 2/3 nuo pirkimo sumos, tai sudarė daugiau, nei 200 tūkst. Lt, o likusi 98 tūkst. Lt gavo kredito forma iš banko. Taip gyvena nuo 2005 metų gruodžio mėnesio. 2006m. prasidėjus skyrybų procesui buvo uždarytos jo sąskaitos banke be jokio raštiško įspėjimo. Sąskaita atidaryta tik 2007 m. balandžio mėnesį. Kreditas bendroje sumoje buvo apie 456 tūkst. Lt. Skola susidarė banko neteisėtai uždarius jo vardu sąskaitas banke, tai yra turto perėmimas ir po to reikalavimas iš jo išsikelti mažų mažiausiai yra akiplėšiškumas prieš apeliantą, kaip žmogų, o žiūrint iš teisinės pozicijos- nusikalstamas elgesys. Todėl reikalauja iš banko valdybos ar banko valdybos pirmininko raštiško atsiprašymo dėl savo darbuotojų veiksmų ir prašo naujos kredito sutarties sudarymo. Prašo teismą įpareigoti banką apeliantą raštiškai atsiprašyti. Reikalavimas išsikeldinti iš turto, paminėto byloje, yra teisiškai negaliojantis, nes buvo pažeisti jo, kaip banko kliento, kaip piliečio, kaip žmogaus interesai dar iki iškeldinimo bylos pradžios.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodė, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, dėl kokių priežasčių, teisinių motyvų, apeliantas laiko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu. LR CPK 306 str. 1 d. 4 p. nurodo, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi argumentai, aplinkybės, patvirtinančios pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos nesutikimo aplinkybės. Apeliaciniame skunde pateikiamas reikalavimas įpareigoti banko valdybos pirmininką raštiškai atsiprašyti už savo pavaldinių neteisėtus veiksmus, tačiau toks reikalavimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo manymu, priėmė pagristą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais naikinti nėra pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. M. 2011-01-14 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. Ba-1595 perdavė (išieškotojui), ieškovui AB DnB NORD bankui atsakovui priklausiusį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) CPK 715 str. numatyta, kad nuo turto perdavimo akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą išieškotojui ir jam pereina nuosavybės teisė į perduotą turtą. Ieškovas perimtą turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,00 kv. m. kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 182,00 kv. m. ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18,00 kv. m. pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tvora, aikštelė, lauko tualetas, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) įregistravo nekilnojamojo turto registrų centre ir nuo 2011-04-04 tapo šio turto savininku.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę į ieškovo nuosavybę bei neįrodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę tam tikri kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas neišsikeldamas iš jam nebepriklausančių patalpų, laikydamas čia savo turtą ir toliau gyvena be teisėto pagrindo, yra įspėtas dėl išsikėlimo ir patalpų atlaisvinimo 2011-02-22, todėl turi būti iškeldintas nesuteikiant jam kitų patalpų (CK 6.612 str.). Pažymėtina, jog atsakovo veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį (CK 4.26 str. 3 d.), todėl ieškovas turi teisę reikšti ieškinį CK 4.95 str. pagrindu ir išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo iškeldinant atsakovą. Tai, jog atsakovas yra deklaravęs gyvenamą vietą gyvendamas name, nesukuria jam nuosavybės teisės. Atsakovo skyrybų procesas nėra ta aplinkybė, kuri galėtų paneigti ieškovo teisę į nuosavybę, į jos valdymą, kuri kaip viena iš prigimtinių teisių įtvirtinta Konstitucijos 3 str. ir kurią teismai privalo ginti. Teismui atsisakius ginti ieškovo teisę į įstatymo nustatyta tvarka įsigytą turtą, būtų paneigtas nuosavybės teisės instituto neliečiamumo principas ir pažeista prigimtinė žmogaus teisė į nuosavybę. Pažymėtina, jog nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini)atsakovas prarado įstatymo nustatyta tvarka – vykdant išieškojimo procesą iš jo turto už prisiimtas prievoles, kai įkeistas turtas už neįvykdytas prievoles perduotas išieškotojui, todėl jis šiuo nagrinėjamu atveju negali remtis savininko teisėmis. Konstatuotina, jog atsakovas nuosavybės teisę į pastatus prarado įstatymo nustatyta tvarka.
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį savo daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Ieškovui ginčo daiktai priklauso nuosavybės teise. Tą patvirtina viešo registro duomenys. Atsakovas jokių teisių į ginčo turtą neturi, todėl ieškovės reikalavimai jį iškeldinti yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovas apie bankui priklausančio turto atlaisvinimą nuo savo ir kitų asmenų daiktų bei išsikėlimo iš statinių yra įspėtas raštu 2011-02-22( b.l. 11). I instancijos teismas sprendimą dėl atsakovo iškeldinimo priėmė daugiau kaip po 10 mėnesių laiko, t.y., 2011-11-17. Tai yra pakankamas intervalas susipažinti, sužinoti savininko valią ir jo reikalavimus atlaisvinti savininko turtą nuo kitų asmenų valdomų daiktų bei pasirūpinti būstu kitur.
Kiti apeliacinio skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi jokios teisinės reikšmės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo analizei atlikti. Pažymėtina tai, kad atsakovo prašomi įpareigojimai banko valdybos atsiprašyti jo ir įpareigojimai sudaryti naują kreditavimo sutartį nėra šios bylos apeliacijos objektai, todėl kolegija jų analizės neatlieka. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.