Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-26177-944/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
e2YT-26177-944/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19124-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušros Barškietytė
Pareiškėjas
M. Š.
Kategorijos
  • 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-26177-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19124-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 29 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui M. Š., jo atstovui advokatui, Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo R. Š. mirties. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas. Tuo metu jis buvo nepilnametis, todėl savarankiškai negalėjo realizuoti teisės paveldėti. Jo vardu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pažymi, kad jis vienintelės įpėdinis, nežinojo apie likusį palikimą po tėvo mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotą asmenį valstybę atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjui įrodžius svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, pateiktam pareiškimui neprieštarautų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra mirusiojo sūnus. R. Š. vardu nėra užvesta paveldėjimo byla. Duomenų apie kitus galimus mirusiosios įpėdinius nėra pateikta.

Teismas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnio įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju svarbia laikytina aplinkybe, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną buvo nepilnametis, todėl savarankiškai negalėjo įgyvendinti teisės paveldėti turtą. Tuo metu jo atstovai į teismą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė. Sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas aktyviai gynė savo teises ir kreipėsi dėl savo teisių gynimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po tėvo mirties galėjo likti piniginių lėšų banke, tačiau konkrečių duomenų negali pateikti.

Teismo vertinimu išklausius duotus paaiškinimus byloje, pripažintina, kad asmeniui tapus pilnamečiui ir sužinojus apie mirusiojo turtą, pareiškėjas kreipėsi dėl savo teisių realizavimo. Be to, prieštaraujančių pareiškimui asmenų nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad terminas palikimui priimti yra ganėtinai neilgas – 3 mėnesiai (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), pratęstinas terminas palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po tėvo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aušros Barškietytė