Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1962-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
e2S-1962-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03926-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. I.
Atsakovas
Lietuvos Advokatūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1962-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03926-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos Advokatūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos advokatūros 2017 m. spalio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą ieškinyje išvardintiems advokatams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškinys neapmokėtas reikiamo dydžio žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad ieškovė reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, kuris pagal LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą turi būti apmokėtas 100 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškinį teikiant elektroninės ryšio priemonėmis yra mokama 75 proc. dydžio žyminis mokestis. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, ieškovė turi sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė A. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė skunde išdėstė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi prašo šią civilinę bylą išspręsti dėl viešojo intereso gynimo. Nurodo, kad advokatų nesąžiningais veiksmais, elgesiu griaunama Lietuva, vykdomas politinis susidorojimas su jos pavyzdinga šeima.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė A. I., pateikdama ieškinį dėl Lietuvos advokatūros priimto sprendimo panaikinimo, pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurio neapmokėjo įstatyme nustatytu žyminiu mokesčiu bei nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pavirtinančių įrodymų, kaip tai numatyta CPK 135 str. 2 d. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su teismo priimta nutartimi, kuria jai nustatytas terminas trūkumams pašalinti ir teigia, jog privalo būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi prašo šią civilinę bylą išspręsti dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį kituose ginčuose (neturtiniuose) mokamas vieno šimto euro žyminis mokestis. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1582-186/216). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra nurodyta kas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad prašo šią civilinę bylą išspręsti dėl viešojo intereso gynimo, kadangi nesąžiningais veiksmais, elgesiu yra griaunama Lietuvos Respublika, vykdomas politinis susidorojimas su jos pavyzdinga šeima, daroma žala jos mažamečiui vaikui. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančia medžiaga, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju laikyti ieškovę ginančią viešąjį interesą, negalima. Pažymėtina tai, kad šioje civilinėje byloje procesas pradėtas pagal ieškovės ieškinį dėl priimtų sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos advokatūrai, kuriame ieškovė byloje gina savo ir savo šeimos narių, kaip privačių asmenų, o ne valstybės interesus, dėl to nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį ieškovė nėra atleista. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu būtų atleista tik tuo atveju, jei inicijuotų civilinės bylos iškėlimą, kuriuo būtų siekiama apginti valstybės (viešąjį) interesą.Įstatymo leidėjas įtvirtina subjektų, kuriems pavedama ginti (atstovauti) viešuosius interesus teisme, ratą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2016). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo atveju ieškovė būtų susijusi su viešojo intereso gynimu. Todėl manytina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog valstybė įgaliojo ją reikšti valstybės vardu ieškinį dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų panaikinimo valstybės naudai (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus; o teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 str. prasme. Kasacinis teismas išaiškino, kad privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju negali būti pripažįstama, kad pareikštu ieškiniu yra ginamas viešasis interesas, todėl ieškovė nepatenka į kitų asmenų, kurie CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai jie kreipiasi į teismą, pareikšdami ieškinį siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, ratą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. ieškovė turi sumokėti 75 Eur žyminį mokestį už vieną reiškiamą savarankišką neturtinį reikalavimą.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovės A. I. ieškinio trūkumus, tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio mokėjimą ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė