- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-1491-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04391-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-6), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau –ir Lukiškių TI-K), po 20 EUR neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2014-05-05 Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, todėl buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Kamerose nebuvo jokios ventiliacijos, todėl vasarą būdavo labai tvanku, o žiemą – šalta ir drėgna. Stalas kamerose buvo per mažas pavalgyti visiems kameroje laikomiems asmenims, todėl lėkštę pareiškėjas turėdavo laikyti pasidėjęs ant kelių ar lovos.
Patalynė būdavo drėgna, nešvari ir nemalonaus kvapo, kameroje nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, tai kenkė akims.
Pareiškėjas pažymėjo, kad dušu Lukiškių TI-K galima pasinaudoti tik kartą per savaitę ir tik 15 min., o nuo 2014-06-26 iki 2014 m. liepos mėn. pareiškėjas iš viso nebuvo išvedamas į dušą.
Pareigūnai tyčia sudarydavo konfliktines situacijas, jos taip pat kildavo ir dėl mažo gyvenamojo ploto įtakotų psichologinių bei fizinių nepatogumų.
Laikino sulaikymo kameroje buvo laikoma apie 20 žmonių, visų daiktai būdavo kraunami vieni ant kitų. Šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas nuo 6 val. iki 9 val.
Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų patikros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina, drėgna). Asmenys nurengiami nuogai, rūbai dedami į dėžes ir atiduodami tikrinti, o nuogi ir basi suimtieji eina pro metalo detektorių ir vėliau turi laukti kol bus patikrinti jų daiktai. Pareiškėjo nuomone, taip yra tyčiojamasi iš asmens, žeminamas jo orumas.
Pareiškėjas teigia, kad nurodytos laikymo sąlygos neatitiko higienos reikalavimų, buvo apgailėtinos ir žeminančios žmogaus orumą. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, prarado pasitikėjimą pareigūnais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 17-27). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2015-05-05 iki 2015-06-15, jam tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K teigė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai tam yra pritaikyti. Pabrėžė, kad asmenys, kurie vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.
Atsiliepime nurodyta, kad visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams bei higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius ir finansinius ir darbo resursus.
Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigoje laikomiems asmenims kartą per savaitę leidžiama 15 min. pasinaudoti dušu, tai atitinka higienos normos reikalavimus. Teigė, kad Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų dėl to, kad nuo 2014-06-26 iki liepos mėn. pareiškėjas nebuvo išvestas į dušą.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad į įstaigą atvykstantiems suimtiesiems ir išvykstant iš jos atskiroje patalpoje atliekama visuminė krata.
Lukiškių TI-K pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai siejo su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą siejo su nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita, prašė priteisti 7,14 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui pateikimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, laikino sulaikymo kameros būdavo perpildytos.
Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 28-33) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-05-05 iki 2016-06-15 kamerose Nr. 107, 338, 297, 112, 278, 112A, 173, 105, 138, 122, 168, 121, 153, 147, 198, 117, 257, 113, 398, 399, 400, 114, 258, 109, 107, 115, 111, 108, 118, 123. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2014-05-05, 2014-05-07–2014-05-13, 2014-05-15–2014-05-20, 2014-05-28–2014-06-03, 2014-06-10–2014-06-24, 2014-06-30, 2014-07-02–2014-07-08, 2014-07-16–2014-07-20, 2014-07-29–2014-08-04, 2014-08-06–2014-08-11, 2014-08-13–2014-09-11, 2014-09-13–2014-09-21, 2014-10-09–2014-10-21, 2014-11-13, 2015-04-02 laikotarpiais. Pažymėtina, kad Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 33) nurodyta, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvykęs 2016-06-15 ir išvyko 2016-06-16, tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nenurodyta, kokioje kameroje, su keliais asmenimis pareiškėjas nurodytu laikotarpiu laikytas. Tokios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, konstatuojant, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog 2016-06-15 pareiškėjas buvo laikomas ploto reikalavimų neatitinkančioje kameroje.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 117 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos žmogaus teisių teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas nurodė, kad stalas buvo per mažas pavalgyti visiems kameroje laikomiems asmenims, todėl jis turėdavo valgyti pasidėjęs lėkštę ant kelių ar lovos.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad kamerose, be kita ko, kiekvienam suimtajam turi būti įrengtos taburetės (suoliukai) ir stalas, tačiau stalo dydis teisės aktuose nėra reglamentuotas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą patvirtino, kad kamerose yra įrengti stalai, tačiau, dėl pakankamai mažo kamerų ploto, papildomų baldų įrengti nėra galimybės. Vadinasi, pakankamai mažų stalų įrengimas yra sąlygotas nedidelio kameros ploto, todėl laikytinas šio pažeidimo dalimi ir atskirai dėl jo nepasisakytina. Juo labiau, kad pareiškėjas nepagrindė šiuo pagrindu atsiradusios žalos ir nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė negalėjimas pavalgyti prie stalo.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo ventiliacijos, žiemos metu būdavo šalta ir drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, abi kartu – Higienos normos). Pagal HN 76:2010 24 punktą ir HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc., oro temperatūra – 18–28 °C (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas). Pagal HN 76:2010 22 punktą gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, HN 134:2015 reikalavimų natūraliam dieniniam apšvietimui nenustato.
Vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, šios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti mechanines vėdinimo sistemas ar didesnius skaidraus stiklo langus, užtikrinančius geresnį natūralų apšvietimą, kadangi tai pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus, analogiškos aplinkybės išdėstytos ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose, kur nurodyta, kad kameras Nr. 400, 107, 112A, 123, 112 (b. l. 41-42, 85-86, 97-98, 135-136), kuriose tikrinimui panašiu metu laikytas pareiškėjas, yra galimybė vėdinti pro langą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde iš esmės tokios galimybės neneigė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas reikšdamas nusiskundimus dėl, santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros nepakankamai juos detalizavo, t. y. nenurodė konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose buvo pažeisti HN 76:2010 22 ir 26 punktų bei HN 134:2015 16 punkto reikalavimai ir kokiu būdu jis tai nustatė. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kamerose Nr. 338, 112, 107, 112A, 114, 123 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė buvo tinkama (b. l. 41-42, 43, 48, 70, 97-98, 135-136). Teismas neturi duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusias laikymo sąlygas, tačiau pareiškėjui skunde jas apibūdinus visiškai deklaratyviai, atsakovo atstovui tenkanti pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K patalynė buvo nešvari ir nemalonaus kvapo.
HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad jam išduotas minkštasis inventorius nebuvo išplautas ar kurio atvykimo į Lukiškių TI-K metu jam buvo išduota nešvari patalynė, pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas pakeisti išduotos patalynės komplektą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl nešvaraus minkštojo inventoriaus išdavimo atmestini kaip pernelyg abstraktūs ir neįrodyti.
Pareiškėjas skundėsi, kad dušu Lukiškių TI-K galima pasinaudoti tik kartą per savaitę ir tik 15 min.
Pagal HN 76:2010 68 punktą ir HN 135:2015 44 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu, ir tai atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau teisės aktai nereglamentuoja naudojimosi dušu laiko. Teismo vertinimu, 15 min. laikas, skirtas naudotis dušu, yra pakankamas pasirūpinti asmens higiena, todėl nesant reglamentuotai kitokiai dušų lankymo tvarkai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad suteikiant pareiškėjui galimybę kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu, buvo pažeistos jo teisės.
Pareiškėjas teigė, kad nuo 2014-06-26 iki 2014 m. liepos mėn. nebuvo išvestas į dušą, tačiau iš Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės duomenų (b. l. 29) matyti, kad pareiškėjas 2014-06-25–2014-06-29 laikotarpiu Lukiškių TI-K nebuvo laikomas. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.
Teismas atmeta, kaip visiškai neindividualizuotą ir nepagrįstą pareiškėjo argumentą, susijusį su pareigūnų veiksmais – tyčia sukeliant konfliktines situacijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo ir nenurodė nei kokie pareigūnų veiksmai nei kuomet sukėlė konfliktines situacijas, nei kad netinkamus pareigūnų veiksmus skundė įstaigos administracijai.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad atvykus į Lukiškių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiūros buvo atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina, drėgna), esant žemai oro temperatūrai, asmenų patikra buco atliekama jiems visiškai nusirengus.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 152 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 153.1. punktas), analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki Instrukcijos patvirtinimo galiojusios Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 144 ir 145.1 punktuose. Instrukcijoje nėra nustatyta jokių išimčių kratos atlikimui šaltuoju ar šiltuoju metų laiku, todėl visuminė krata pareiškėjui privalėjo būti atlikta tiek atvykus į laisvės atėmimo vietą, tiek iš jos išvykus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai, nurodydami pareiškėjui nusirengti visuminės kratos atlikimo metu, pažeidė nustatytus reikalavimus ar pareiškėjo teises.
Pagal HN 76:2010 54 punktą, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Pareiškėjas nurodė, jog asmens patikra buvo atliekama antisanitarinėm sąlygom, patalpos buvo purvinos, tačiau konkrečiai nedetalizavo, kuri asmens patikra buvo atliekama jo nurodytomis sąlygomis, todėl įvertinus dažną pareiškėjo atvykimą į Lukiškių TI-K, toks pareiškėjo nusiskundimas laikytinas nepakankamai individualizuotu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų – jautėsi pažemintas, patyrė nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, prarado pasitikėjimą pareigūnais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 117 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Teismo vertinimu, nurodytos laikymo sąlygos neabejotinai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, todėl pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus yra pagrindas kompensuoti pinigais.
Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas pakankamai dažnai išvykdavo iš Lukiškių TI-K, todėl darytina išvada, kad ploto reikalavimo pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nuolatinio pobūdžio. Pareiškėjas pakankamai deklaratyviai apibūdino Lukiškių TI-K pažeidimus ir jų neindividualizavo, tai rodo, kad pareiškėjas skunde nurodytų atsakovo atstovo veiksmų nelaikė itin reikšmingais. Byloje nenustatyta, kad minimalaus ploto pažeidimas įtakojo pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą, sukėlė žymias, ilgalaikes pasekmes, todėl šis pažeidimas nelaikytinas itin žymiu.
Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Esant pageidavimui, pareiškėjas turėjo galimybę naudotis sporto kiemeliu ir kitomis Lukiškių TI-K organizuojamomis programomis. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose kontrolė yra atliekama nuolat, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. 34-141).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs byloje konstatuoto pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimo laikotarpį, tai, kad byloje nenustatyta kitokių pareiškėjo teisių pažeidimo faktų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 760 EUR sumos priteisimas.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 7,14 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė per Elektroninių paslaugų portalą, vykdydamas teismo įpareigojimą, todėl realių išlaidų nepatyrė. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 760 EUR (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.