- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- 1-305-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44646-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. P. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija).
2. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.30 val. važiavo pas vaikus į (duomenys neskelbtini)., norėjo nuvežti kalėdines dovanas, tačiau Semeliškių miestelyje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nustatė, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Jis vakare – dieną prieš įvykį, buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. 2021 m. gruodžio 25 d. ryte dar išgėrė pusantros stiklinės sidro. Pora valandų pabuvo namuose, jautėsi gera, todėl išvažiavo. Važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi“. Atstumas nuo Bijūnų kaimo iki Mustenių kaimo yra apie 20 km. Tokį savo poelgį vertina labai blogai.
Šalies argumentai
3. Č. P. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo laidavimą. Paaiškino, kad yra kaltinamojo vyresnysis brolis. Jie gyvena kartu, jis dirba Kaune. Jis įvykyje nedalyvavo, tačiau apie įvykį brolis jam papasakojo tą pačią dieną, kai grįžo į namus. Tą dieną brolio ryte nematė, jį matė tik vakare (dieną prieš įvykį). Jo santykiai su kaltinamuoju yra geri. Po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju, jis (kaltinamasis) labai išgyveno dėl šio įvykio. Mano, kad toks įvykis daugiau nepasikartos. Galėtų daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, jį prižiūrėti, kad toks įvykis daugiau nepasikartotų.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
5. Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5.1. Kaltinamasis D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 24 d. maždaug nuo 20 val. iki 2021 m. gruodžio 25 d. 2 val. jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nuėjo miegoti. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 9 val. jis atsikėlė ir išgėrė sidro. Išgėręs sidrą, jis pabuvo namuose ir po kurio laiko, maždaug 10.30 val., jausdamasis gerai (jam atrodė, kad jis yra blaivus), nusprendė savo vaikams, kurie gyvena (duomenys neskelbtini)., nuvežti kalėdines dovanėles. Jis, jam priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko iš savo namų pas vaikus. Nuvykęs pas vaikus, jiems padovanojęs dovanas, jis važiavo atgal į namus. Privažiavus Trakų g., Semeliškių mstl., Elektrėnų sav., jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Važiavimo metu ir prieš sėsdamas už automobilio vairo, jis jautėsi gerai, nemanė, kad vis dar yra neblaivus, tai suprato tik tuomet, kai policijos pareigūnai alkotesteriu pirmu pūtimu jam nustatė 1,97 promilių neblaivumą, antru pūtimu jam buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę visiškai pripažįsta, taip pasielgė tik todėl, kad manė, jog jau yra blaivus, jis nesėda niekada už automobilio vairo būdamas neblaivus (b. l. 59–62, 138–141).
5.2. Liudytojas Irmantas Dievižis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. Dirbdamas pagal iš anksto nustatytą grafiką, 2021 m. gruodžio 25 d. apie 11.20 val. Semeliškių mstl., Trakų g., ties pastatu pažymėtu Nr. 74, pastebėjo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, t. y. kad gali vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Todėl jie nusprendė sustabdyti automobilį ir jį patikrinti. Buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas – D. P., jis pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir tvarkingus transporto priemonės dokumentus. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš karto po pūtimo į alkotesterį D. P. prisipažino, kad vakar vakare vartojo degtinę, o šiandien ryte išgėrė pora stiklinių sidro. Apie 11.22 val., D. P. alkotesteriu patikrinus blaivumą, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 11.39 val. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (b. l. 31–34).
5.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. gruodžio 25 d. 11.22 val. policijos pareigūnai sustabdė automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. P. yra neblaivus. Vietos adresas – Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Semeliškių mstl., Trakų g. 74 (b. l. 25–28).
5.4. 2021 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – pilkos spalvos automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Semeliškių mstl., Trakų g., ties 74 numeriu pažymėtu pastatu, pagrindinės Trakų g. važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje (b. l. 9–17).
5.5. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, D. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Be to, buvo įvertinta bendra D. P. asmens būklė: gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). D. P. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš dvi su puse valandos, alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARXK-0580, pirmuoju tikrinimu 11.22 val. jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 11.39 val. jam buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. D. P. sutiko su tikrinimo rezultatais, akte pasirašė (b. l. 18–22).
5.6. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 1,97, promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. P. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (neblaivumo nustatymo akte ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas D. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, pripažinto kaltu nusikalstamos veikos padarymu, sąlyginis arba besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik pripažinus asmenį kaltu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – neprivaloma ir sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma egzistuojant visų baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų ir pagrindų visumai. Atidavimas pagal laidavimą kartu traktuojama ir kaip auklėjamoji priemonė. Kaltininkui skiriamas bandomasis – laidavimo, terminas nuo 1 iki 3 metų.
11. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pastarąsias sąlygas atitinkantis kaltininkas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas perduodant jį teismo pasitikėjimo verto asmens, pareiškusio tokį prašymą – laiduotojo – žinion. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Č. P. laidavimą. Tokia teismo išvada pagrįstina toliau šiame nuosprendyje nurodomų motyvų pagrindu.
12. D. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Dėl nusikalstomos veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamo veikos, davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai, nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei jam taikytą administracinę atsakomybę.
14. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, D. P. administracine tvarka nebaustas nei karto (b. l. 146). Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą įvertintina, be kita ko, ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai D. P. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai D. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip D. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. P. pasitikėjimą.
16. Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).
17. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad Č. P. yra tinkamas būti laiduotoju. Č. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti jį laiduotoju ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą D. P. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Č. P. neteistas, penkerių metų laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Č. P. parodė, kad jį su kaltinamuoju sieja geri santykiai, kaltinamasis įsiklauso į jo nuomonę. Kaltinamojo ir Č. P. santykių pobūdis, bendravimo intensyvumas, sudaro pagrindą teismui manyti, kad laiduotojas turės galimybę nuolat stebėti kaltinamąjį bei daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
18. Teismui nekyla abejonių, kad Č. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju. Č. P. rūpi jo brolio ateitis ir už jis laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas bylos įrodymų viseto pagrindu sprendžia, kad Č. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, daryti teigiamą įtaką D. P., tai daro ir darys, jis yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
19. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojo Č. P. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, D. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo Č. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė D. P..
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
20. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
21. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
22. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
23. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams.
24. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
25. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
26. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
27. Taigi, automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Teismo vertinimu, turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, šiuo atveju būtina konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę.
28. D. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 63–65, 66–68, 79–82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, D. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo Č. P. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laiduotojo Č. P. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 25 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti D. P. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2021 m. gruodžio 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
D. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini.
D. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. P. ir laiduotojui Č. P. kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.