Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 361 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d., 8.21 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo transporto priemonę – automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,04 promilės neblaivumo laipsnis ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga, pažeidėjui skirtina nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde K. R. prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą.Skunde kritikuoja aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymo vietos ir laiko, tvirtina, kad skundžiamame nutarime apie tai visai neužsiminta. Dėl nustatyto neblaivumo laipsnio mano, jog alkotesterio parodymams turėjo įtakos jo vartotas vaistas „Nitromint“ ir į alkotesterį apeliantas turėjo pūsti praėjus dar 6 min. nei įvykio metu buvo patikrintas jo blaivumas. Neneigė, jog iš vakaro vartojo alkoholio, tačiau ryte nevartojo. Skunde nurodo ir tai, kad gyvena vienkiemyje, skundžiasi prasta savo, motinos bei uošvienės sveikata.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma K. R. skundo netenkinti ir palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. R. apeliacinis skundas atmetamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.Nagrinėjamu atveju K. R. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija numato baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pagal ANK šis teisės pažeidimas prilyginamas 422 straipsnio 5 dalies dispozicijai ir šio kodekso sankcija numato baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų, o pagal to paties straipsnio 9 dalį numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Padarytos tiek ATPK, tiek ANK nurodytų normų analizės kontekste aukštesnysis teismas konstatuoja, kad K. R. atsakomybę minimaliai sunkintų ANK normų taikymas, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, kuomet ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusias ATPK normas.K. R. apeliaciniu skundu prašo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, tačiau ginčija ir nustatytas pažeidimo faktines aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietos ir laiko bei alkotesterio rodmenų patikimumo, todėl apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ATPK 302¹¹ straipsnis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kurios argumentuotos ir logiškai pagrįstos. Šakių rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į keliamą ginčą dėl netinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo vietos ir laiko, šias aplinkybes išsamiai nagrinėjo, rinko papildomus įrodymus ir spręsdamas dėl teisingų ir bylos medžiaga pagrįstų aplinkybių, padarytus netikslumus ištaisė bylą nagrinėjant teisme, kur detaliai ir aiškiai nutarime šiuos patikslinimus nurodė ir tinkamai motyvavo. Tai, kad apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nedaro nutarimo šiuo aspektu neteisėto. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė kyla pažeidėjui, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo laipsnis. Už šį pažeidimą įstatymų leidėjas numatė baudą vairuotojams nuo 289 eurų iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 1 metų 6 mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. R. nustatytas 1,04 promilės neblaivumo laipsnis. Ši faktinė aplinkybė už fiksuota alkotesterio rodmenų kvitu, ją patvirtina ir administracinio teisės apžeidimo protokolas, betarpiškai teisme ištirti liudytojų M. D. bei V. L. parodymai, M. D. tarnybinis pranešimas. Tačiau apeliantas kelia abejones dėl tinkamo neblaivumo laipsnio patikrinimo. Ištyrus teismui pateiktą bylos medžiagą, apelianto skundo argumentai šiuo aspektu nepasitvirtino. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog panaudoto alkotesterio naudojimo tinkamumas neginčijamas, abejonių tai nekelia ir skundą nagrinėjančiam teismui, o dėl versijos, jog K. R. prieš pat blaivumo patikrinimą vartojo vaistus „Nitromint“, teismas vertina tai, kad jos nepatvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, aplinkybių tyrimas ir įvertinimas konstruoja kitokios išvados formavimą, todėl tokia skundo argumentacija atmesta pagrįstai apylinkės teismo. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo vertinti ją kitaip. Tai, kad pareigūnė neišlaukė atitinkamo laiko tarpo bei patikrino jo blaivumą 8-9 minučių laikotarpyje, teismas tinkamai motyvavo, pareigūnams nebuvo priežasties laukti, pažeidėjas nenurodė, jog ką tik vartojo vaistus, patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų tikrinimo taisyklių ir tvarkos, kitokių domenų nenurodo ir pats apeliantas, išskyrus darydamas prielaidą, jog vaistų poveikis galėjo padaryti netikslius alkotesterio rodmenis, todėl teismas išsamiai ir detaliai motyvavo kodėl nevertina ir atmeta K. R. iniciatyva padaryto eksperimento ir jo rezultatų. Su tokia teismo motyvacija sutinka ir aukštesnysis teismas ir konstatuoja, kad privalomas pažeidimo objektyvus požymis – neblaivumas kaltininkui nustatytas tinkamai, pareigūnų parodymai yra objektyvūs, jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar kitaip apkalbėti apeliantą nenustatytas. Pažeidimas įrodytas pagrįsta ir tinkamai išnagrinėta bylos medžiaga, nepažeidžiant betarpiškumo principo, todėl sutikti su skundo motyvais dėl pažeidimo kvalifikavimo nėra pagrindo.Apeliantas kelia ir administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo paskirtą administracinę nuobaudą švelninti motyvuojant tuo, kad gyvena toli nuo medicinos įstaigų, vienkiemyje, turi sveikatos problemų, be to kartu su žmona prižiūri tiek savo senyvo amžiaus motiną, tiek ir žmonos motiną.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo nusižengimų padarymo ateityje. Be to, skiriant pažeidėjui nuobaudą, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skiriant apeliantui nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, t. y. padarytas pavojingas, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, į pavojingumo laipsnį, t. y. nustatytas 1,04 prom. neblaivumo laipsnis, į K. R. asmenybę, t. y. neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą už viršytą leistiną greitį, paskirtas baudas sumokėjęs, nedirbantis, charakterizuojamas teigiamai, į lengvinančią aplinkybę numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte, į sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir nusprendė paskirti K. R. administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos numatyto baudos vidurkio ribose. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Švelnesnės nuobaudos nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje paskyrimas galimas pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Analizuojant aptariamas normas ir jų taikymo galimybes bei atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, argumentus dėl paskirtos nuobaudos švelninimo, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apeliantui paskirta nuobauda tiek rūšimi, tiek dydžiu yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, ne per griežta ir teisinga, o aplinkybės, kurių pagrindu prašoma švelninti teismo paskirtą nuobaudą nelaikytinos išskirtinėmis, prioritetinėmis ir absoliučiomis dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo K. R. atžvilgiu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, ja realizuojami administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti ATPK 20 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui ir teisingai paskyrė administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir K. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.