- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- I2-12768-1029/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03530-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Violeta Petkevičienė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. S. skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 24S145344.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad ginčijamu atsakovo sprendimu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 20 d. Teigia, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas formaliai, jame nenurodyti motyvai, o teiginiai, kad pareiškėjas neturi lėšų pragyvenimui, neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad atvykęs į Lietuvą pareiškėjas mokėsi, kėlė kvalifikaciją, 2024 m. kovo 14 d. jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacija, kurią įgijęs, pareiškėjas sudarė darbo sutartį su statybos darbus atliekančia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Argumentuoja, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas tinkamai patikrinus visas aplinkybes, tame tarpe ir dėl lėšų pragyvenimui turėjimo. Be to, nuo 2024 m. kovo mėn. pareiškėjas gauna darbo užmokestį, todėl skundžiamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2024 m. gruodžio 20 d. M. S. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760319498, galiojantis iki 2025 m. gruodžio 20 d. Atsakovas nurodo, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatyta, kad pareiškėjas darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nesudarė. Atkreipia dėmesį, jog (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 8 d. pranešimu informavo Migracijos departamentą, jog asmuo neatvyko dirbti. Pažymi, kad 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini); prašymas dar neišnagrinėtas. Akcentuoja, kad ginčijamu sprendimu leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nustačius, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Argumentuoja, jog nors pareiškėjas ir sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), tai neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes leidimas laikinai gyventi M. S. buvo išduotas darbo (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu sutinka. Nurodo, jog yra įmonė yra suinteresuota bylos baigtimi ta apimtimi, kuri leistų darbdaviui (duomenys neskelbtini) realizuoti savo darbdavio teises bei pareigas pagal su pareiškėju pasirašytą darbo sutartį. Pažymi, kad nors pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipėsi dar 2024 m. kovo 19 d., tačiau sprendimas dėl šio prašymo iki šiol nepriimtas.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas R. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Migracijos departamentas, prieš nuspręsdamas, ar asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, galėjo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti papildomus duomenis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neturėtų būti atsakingas, jei darbdavys, kurio pagrindu ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nesąžiningai atsisako sudaryti su juo darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 24S145344 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad M. S. 2023 m. spalio 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas pragyvenimo šaltinis – 1386 Eur dydžio darbo užmokestis. 2023 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760319498, galiojantį du metus - iki 2025 m. gruodžio 20 d. 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) informavo Migracijos departamentą, kad įmonė neturėjo informacijos apie M. S. išduoto leidimo laikinai gyventi atsiėmimą, užsienietis neatvyko dirbti. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nustatė, jog pareiškėjas darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) nesudarė.
Atsakovo 2024 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 24S145344, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760319498, buvo priimtas nustačius, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu inter alia (be kita ko) nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesudarius darbo sutarties su (duomenys neskelbtini), atsirado teisėtas imperatyvaus pobūdžio įstatyminis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pažymėtina, jog pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu (duomenys neskelbtini).Tačiau aplinkybė, kad minėtas prašymas šiai dienai dar nėra išspręstas ir pareiškėjas siekia likti Lietuvoje iki atsakovo sprendimo dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, nedaro Migracijos departamento 2024 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 24S145344 neteisėtu ar nepagrįstu. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovo akcentuota aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėju galimai buvo nesudaryta dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, kuri atsisakė priimti dirbti atvykusį užsienietį, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad M. S. dėl nurodytų įmonės veiksmų (atsisakymo sudaryti darbo sutartį) būtų kreipęsis į teismą, todėl tokie argumentai neturi juridinės reikšmės. Vertintina, kad skunde pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) nedirbo, pažymėjo, jog atvykęs į Lietuvą mokėsi visai kitos (duomenys neskelbtini) profesijos (nors atvyko dirbti (duomenys neskelbtini)) ir iš esmės nenurodė jokių ginčijamo administracinio akto neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.
Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui taip pat panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (924 Eur).
Kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neįsidarbino, todėl negavo prašyme išduoti leidimą nurodyto pragyvenimo šaltinio - 1386 Eur darbo užmokesčio, t. y. reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Nors pareiškėjas siekia dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas dirbti šioje įmonėje M. S. dar nėra išduotas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys Migracijos departamentui buvo pakankami konstatuoti, jog jokio reguliaraus ne mažesnio nei 1 MMA darbo užmokesčio pareiškėjas nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo iki skundžiamo sprendimo priėmimo, negavo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, ir Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 24S145344 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 70 straipsnio 11 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.