Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui M. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti atsakovą M. K. nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu;

- nustatyti nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove J. D.;

- nustatyti ir patvirtinti maksimalią atsakovo ir nepilnamečio vaiko D. D. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be jokių apribojimų, dėl pasimatymo ir bendravimo su vaiku laiką iš anksto derina su vaiko motina (ieškove);

- priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. D. išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės;

- nustatyti, kad išlaikymui priteistos lėšos kasmet yra indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

- nepilnamečiam vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę;

- priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė A. J. palaikė ieškinį pilnai. Nurodė, kad specialistai lankėsi pas atsakovą i sužinojo jo nuomonę, kur jis pripažino tėvystė ir tai, kad neteikė išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Nustatyta, kad nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina yra įrašyta ieškovė J. D., o vaiko tėvo grafoje duomenys apie tėvą nenurodyti.

5. Dėl tėvystės nustatymo.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės; jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.148 str. 1-2 d. d.). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu didesnę įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovui ieškinys ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčija, į teismo posėdį neatvyko ir teismui nenurodė neatvykimo priežasčių. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip ieškinio pripažinimas, nes būdamas suinteresuotas ir žinodamas nagrinėjamo ginčo pasekmes, vis tiek elgiasi pasyviai. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė ir atsakovas bendravo artimai nuo 2005 metų. Ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų D. D.. Ieškovė ir atsakovas kartu gyveno tik iki vaikui sukako septyni mėnesiai, o nuo tada atsakovas vaiku visiškai nesidomi, jam išlaikymo neteikia, tėvystės neįteisina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistai aplankė atsakovą M. K. jo gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu atsakovas sutiko geranoriškai pripažinti tėvystę bei išreiškė norą su vaiku bendrauti, pasiimti jį pasisvečiuoti. Tai gi, nors atsakovas iš esmės sutinka dėl jo tėvystės fakto, tačiau šio klausimo geranoriškai nesiima spręsti. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsakovo pasyvią poziciją ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) rajone specialistams duotus paaiškinimus, pripažintina esant įrodyta, kad atsakovas M. K. yra nepilnamečio D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis D. D. yra atsakovo M. K. biologinis sūnus (CK 3.148 str. 1 d.)

Nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus D. D. nuo pat gimimo gyvena su savo motina (ieškove) J. D. ir nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai juo rūpinasi ar neužtikrina būtiniausių gyvenimo, ugdymo ir kitų sąlygų. Savo ruožtu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja, juo nesidomi, prie jo išlaikymo neprisideda. Atsakovas (duomenys neskelbtini)apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini)rajone specialistų apsilankymo metu sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarp šalių nesant ginčo, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str. 1-2 d.).

7. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovė prašė nustatyti ir patvirtinti maksimalią atsakovo ir nepilnamečio vaiko D. D. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be jokių apribojimų, dėl pasimatymo ir bendravimo su vaiku laiką iš anksto derina su vaiko motina (ieškove). Kadangi ieškiniu prašoma nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, atsakovas prieštaravimų nepareiškė, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovas su reikalavimu sutiko, todėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. D. tvarka nustatytina pagal ieškovės pasiūlytą variantą – atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be jokių apribojimų, dėl pasimatymo ir bendravimo su vaiku laiką iš anksto derina su vaiko motina.

Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos; vaiko kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str. 2- 3 d. d.). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena.

Atsakovas M. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini)rajone specialistų apsilankymo metu patvirtino, kad prie nepilnamečio sūnaus D. D. išlaikymo neprisideda, prieštaravimų dėl ieškinių prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepareiškė. Šalių sūnui gyvenant su motina, iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo priteisiamas išlaikymas, nes pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui turi abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas byloje nereiškė prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų paskaičiavimų dėl sūnaus būtiniausiems poreikiams kas mėnesį reikalingos lėšų sumos (400,00 Eur).

Nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra minimalus atlyginimas, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Be to, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – sūnų E. M., gim. 2016‑05-22. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena sugyventinio tėvams priklausančiame name. Duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė. Šių duomenų teismas nustatyti neturi galimybės, nes nėra žinomas atsakovo asmens kodas. Darytina išvada, kad atsakovas turi prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo, skirdamas jo būtiniausių poreikių tenkinimui reikalingos pusė sumos, t.y. 200,00 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos poziciją, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-04-18) iki vaiko pilnametystės (CK 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.200 str.). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina (ieškovė) (CK 3.185 str., 3.190 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti tik išimtinai nepilnamečio vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 str.).

9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalbą, todėl patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 423,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 129,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str. 1, 2 d., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. K. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) yra D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) biologinis tėvas.

Nustatyti nepilnamečio D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti maksimalią atsakovo M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką: tėvas su nepilnamečiu vaiku bendrauja be jokių apribojimų, dėl pasimatymo ir bendravimo su vaiku laiką iš anksto derina su vaiko motina.

Priteisti iš atsakovo M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019‑04-18) iki jo pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 129,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 423,66 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 66 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.