Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovams R. M. ir R. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys J. M., Š. M., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., J. P., AB DnB bankas, AIG Europe Limited.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, t. y. 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 393, kurios pagrindu O. M. dovanojo atsakovei R. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 67/923, esantį (duomenys neskelbtini); 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3627, kurios pagrindu O. M. dovanojo atsakovei R. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/145963, esantį (duomenys neskelbtini) bei 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/82942, esančių (duomenys neskelbtini); 2012 m. spalio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4392, kurios pagrindu O. M. pardavė atsakovui R. S. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233200 ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233211, esančius (duomenys neskelbtini). Prašė taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę R. M. grąžinti O. M.: už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 67/923, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 393 ir 2013 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1293 parduotą tretiesiems asmenims J. M. ir Š. M., grąžinti šio žemės sklypo piniginį ekvivalentą 1‘150 Eur sumoje; butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/145963, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3627; 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/82942, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų pagal 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3627, o taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų: pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4392, kurios pagrindu O. M. pardavė atsakovui R. S. žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233200 ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233211, esančius (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją ir bylą šioje dalyje prašė nutraukti.Nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi O. M. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis, rūpyba. O. M. paskirta rūpintoja R. M..Paskirus R. M. rūpintoja, buvo sudaryti ginčo sandoriai, pažeidžiantys imperatyvią įstatymo normą, t. y. CK 3. 244 straipsnio 4 dalį. O. M. mirė 2015 m. sausio 28 d. Sudarydamas sandorius rūpintojas turi veikti ne tik savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o išskirtinai rūpintinio interesais. Sandoris turi būti naudingas rūpintiniui, atsakovė privalėjo gauti teismo leidimą sandoriams sudaryti, tačiau tokių leidimų nėra.Tarp atsakovės R. M. ir rūpintinės O. M. pavedimo valdyti turtą patikėjimo teise sutarties nebuvo sudaryta, todėl rūpintinės sandorių sudarymui turėjo būti taikomos imperatyvios CK 3. 244 str. normos. Mano, kad ginčijamos sutartys neatitiko O. M. valios ir buvo sudarytos suklydimo įtakoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 393, kuria O. M. dovanojo atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 67/923. Taikė restituciją ekvivalentu pinigais ir įpareigojo atsakovę R. M. grąžinti O. M. nuosavybėn visą už paminėtą parduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 67/923, gautą pinigų sumą, t. y. 1‘216, 40 Eur (4‘200 Lt).Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 3627, kuria O. M. dovanojo atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini), esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/145963, bei 1/6 (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/82942. Taikė restituciją natūra ir (duomenys neskelbtini), esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/145963, bei 1/6 (duomenys neskelbtini), esančius ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/82942, grąžino O. M. nuosavybėn.Priteisė iš atsakovės R. M. ieškovės D. T. naudai 110 Eur žyminio mokesčio ir 1‘200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priėmė ieškovės D. T. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 2012 m. spalio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4392, kuria O. M. pardavė atsakovui R. S. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233200 ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233211 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos dėl paminėtų žemės sklypų taikymo ir bylą toje dalyje nutraukė.Priteisė iš ieškovės D. T. atsakovo R. S. naudai 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės R. M. valstybės naudai 26,10 Eur pašto išlaidų.Nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi O. M., kuriai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis, buvo nustatyta rūpyba. O. M. rūpintoja buvo paskirta atsakovė R. M.. O. M. 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 393 dovanojo atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, o 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3627 dovanojo atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini), esantį butą bei 1/6 (duomenys neskelbtini), esančio ūkinio pastato ir kitų statinių.Rūpyba O. M. buvo nustatyta dėl blogos fizinės sveikatos būklės, t. y. dėl to, kad jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. O. M. teismo sprendimu neveiksnia ar ribotai veiksnia nebuvo pripažinta, duomenų apie tai, kad ji turėtų psichinės sveikatos sutrikimų nustatyta nebuvo.O. M. rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo metu bei ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos CK 3.279 str. 3 d. redakcija numatė, kad veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto pavedimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. O. M. ir atsakovė R. M. CK 3. 279 str. 3 d. numatytos pavedimo arba turto pavedimo valdyti patikėjimo teise sutarties, kurioje būtų nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, sudarę nebuvo.Nurodė, kad atsakovei R. M. buvo privalomi vykdyti visi Lietuvos Respublikos CK numatyti reikalavimai ir apribojimai, numatyti globėjams ir rūpintojams. Ginčijamų sandorių sudarymo metu leidimo dovanoti turtą į teismą nebuvo kreiptasi ir toks leidimas teismo nebuvo išduotas, ginčijamais sandoriais turtas buvo dovanotas ne rūpintiniui, o rūpintojai, t. y. atsakovei R. M.. Abu ginčijami sandoriai prieštaravo įstatymų reikalavimams, kadangi sandoriams sudaryti nebuvo gautas išankstinis teismo leidimas. Teismas padarė išvadą, kad rūpintojos, t. y. atsakovės R. M., ir jos rūpintinės O. M. sudarytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyvią įstatymo nuostatą, todėl abi ginčijamas sutartis pripažino niekinėmis. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijamos sutartys yra sudarytos pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus ir yra niekinės, teismas ieškovės ieškinį tenkino ir ginčijamas dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis.Teismas taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę R. M. grąžinti O. M. nuosavybėn neteisėtai gautą turtą. (duomenys neskelbtini), esantį butą bei 1/6 (duomenys neskelbtini), esančių ūkio ir kitų statinių.Nustatė, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), 2013-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1293 pagrindu yra parduotas tretiesiems asmenims J. M. ir Š. M., kurie yra teisėti ir sąžiningi žemės sklypo valdytojai. Kadangi minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, pritaikius restituciją jis negali būti grąžintas O. M. nuosavybėn, todėl, taikydamas restituciją, teismas įpareigojo atsakovę grąžinti O. M. nuosavybėn 1‘216, 40 Eur pinigų sumą, gautą už parduotą žemės sklypą.Ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų teismas priėmė ir bylą dalyje dėl 2012 m. spalio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 4392, kuria O. M. pardavė atsakovui R. S. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233200, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/233211 pripažinimo negaliojančia ir restitucijos dėl paminėtų žemės sklypų taikymo nutraukė, o ieškovei grąžino 75 % sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą atsakovo R. S. atžvilgiu. Įvertinęs šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas paskirstė CPK 93 straipsnio pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. M. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintinas panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.244 straipsnio 2 ir 4 dalis. Teismas tinkamai neįvertino, kad pati velionė O. M. asmeniškai sudarė ginčijamus sandorius, nuvykdama pas notarę laisva valia įgyvendino savo teises. Sandorius O. M. sudarė būdama veiksni, todėl negali būti taikoma CK 3.244 straipsnio 2 dalis, nes O. M. pati administravo savo turtą. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo pažeista imperatyvi įstatymo norma nustatyta CK 3.244 straipsnio 2 dalyje.Teismas turėjo atsižvelgti į sutarčių laisvės principą, į tai, jog O. M. turėjo teisę sudaryti su atsakove ginčo sandorius ir juos teisėtai sudarė. Pažymėjo, kad CK 3.244 straipsnis reglamentuoja neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimą, tuo tarpu O. M. buvo veiksni ir jai rūpyba buvo nustatyta 3.279 straipsnio pagrindu, todėl sudaryti sandoriai turi būti vertinami bei aiškinami pagal bendrąsias sandorių aiškinimo ir jų teisėtumo vertinimo taisykles.O. M. ginčo sandorių sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, todėl šie sandoriai turi būti išsaugomi. Nurodė, kad su velione buvo susiklostę labai geri ir draugiški santykiai, todėl O. M. išreiškė savo valią padovanodama dalį turto atsakovei ir iki pat mirties ji sudarytų sandorių neginčijo. Kita dalį turto velionė paliko testamentu anūkams, ji laisvai disponavo savo turtu, taip išreikšdama savo valią. Ginčo sandoriai nepažeidė O. M. interesų, nes tuo turtu ji nesinaudojo, o jų išlaikymas reikalavo nemažai išlaidų.Pati velionė gyveno pas atsakovę, kuri jai įrengė kambarį bei suteikė visas reikiamas sąlygas gyvenimui. Dėl kiekvieno savo turto vieneto daiktinių teisių sprendė pati O. M. savarankiškai atskirai – ar perleisti, kam perleisti, kokiu būdu perleisti, ar pačiai atlikti kokį teisinį veiksmą, ar ką įgalioti atlikti veiksmus už ją. O. M. elgesys dėl ginčo sandorių yra visiškai logiškas, atitinka socialiai orientuoto ir atsakingo asmens elgesio standartus, todėl akivaizdu, jog velionės išreikšta valia prieštarauja CK 3.244 straipsnio nuostatoms, dėl ko šis straipsnis negali būti taikomas. Ginčo sandoriai nepažeidė imperatyvių teisės normų ir nėra niekiniai, todėl jiems netaikytinos CK 1.78 bei 1.80 straipsnių nuostatos. Mano, jog teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė savo reikalavimą grindė CK 1.78, 1.80 bei 3.244 straipsniais, o teismas savo sprendimą grindė CK 3.279 straipsnio normų aiškinimu ir taikymu.Nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Mano, jog ieškovės atstovavimo išlaidų didžiąją dalį sudarė nepagrįstai pareikšti reikalavimai R. S. atžvilgiu, todėl ieškovės išlaidų dydis turėtų būti mažinamas iki 400 Eur. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybei, visas priteisdamas tik iš atsakovės. Šios išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai patenkintų pareikšto ieškinio daliai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. T. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliantė klaidingai suvokia patį faktą, kad O. M. buvo nustatytas specialiosios nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis dėl blogos fizinės sveikatos būklės. O. M. buvo nustatyta rūpyba, o SPS-1 pažymoje Nr. 0060543 nurodyta, kad rūpintinei nustatyti dideli specialieji poreikiai, savaime įrodo, jog ji yra priskiriama prie silpnesnių visuomenės narių, todėl šiuo atveju kyla pareiga užtikrinti ir apsaugoti viešąjį interesą.

25. Apeliantė taip pat klaidingai aiškina faktą, kad O. M. po rūpybos nustatymo aktyviai valdė savo turtą, t. y. sudarė įgaliojimus (2012-01-23 ir 2012-09-27), ginčijamus sandorius ir testamentą, taip norėdama įrodyti, kad velionė ir po rūpybos nustatymo buvo savarankiška. Taip pat nurodė, kad velionė pati savo noru sudarė ginčijamus sandorius, pati vyko į notarų kontorą ir išreiškė savo valią. Tačiau tokia jos pozicija klaidinga ir neteisinga.

26. O. M. aktyvus, aukščiau minėtų sandorių sudarymas nereiškia, kad velionė tinkamai ir tikslingai valdė bei disponavo savo turtu. Nors ir buvo aiškaus proto ir reiškė savo norus, tai dar neatleido tiek jos, tiek rūpintojos nuo pareigos elgtis pagal įstatymus. Apeliantė klaidingai nurodo faktą, kad velionei esant veiksniai, nors ir nustačius rūpybą, buvo galima laisvai disponuoti savo turtu.

27. Nesutinka su apeliantės CK 3.244 straipsnio 2 ir 4 dalių, bei CK 3.279 straipsnio aiškinimu. O. M. nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, tačiau jai buvo nustatyta rūpyba dėl nustatyto specialiojo nuolatinės slaugos poreikio ir didelių specialiųjų poreikių lygio, kas savaime įtakoja CK 3.244 straipsnio normos taikymą ir viešo intereso apsaugą. Be to, tarp rūpintinės ir apeliantės, kaip numato CK 3.279 straipsnio 3 dalis, nei pavedimo, nei turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis, kurioje būtų numatytos rūpintojos teisės ir pareigos, susijusios su veiksnios rūpintinės turto valdymo, naudojimu ir disponavimu, sudarytos nebuvo, todėl rūpintinės sandorių sudarymui turėjo būti taikomos imperatyvios CK 3.244 straipsnio normos, kaip tą numato CK 3.279 straipsnio 5 dalis.

28. CK 3.244 straipsnio 2 dalyje nėra įsakmiai nustatyta, kad ši norma taikoma tik globėjui ar rūpintojui sudarant sandorius rūpintinio vardu. Dėl šios priežasties apeliantė netinkamai siaurina šios normos ribas.

29. Nurodo, kad asmens valia negali būti aukščiau įstatymo, visais atvejais turi būti vadovaujamasi įstatymo normomis. Apeliantė prašo teismo taikyti netinkamas civilinės teisės normas, t. y. sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, be pagrindo remiasi sutarties aiškinimo taisyklėmis. Pažymi, kad CK 3.244 straipsnio norma taikoma ne tik neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens santykiams su globėju ar rūpintoju, bet ir veiksniam asmeniui nustačius rūpybą, ką patvirtina CK 3.279 straipsnio 5 dalies norma.

30. Veiksniam asmeniui nustačius rūpybą, jis gali sudarinėti sandorius, tačiau tik tam tikrose ribose. Sutarties laisvės principas bei Konstitucijoje numatytos asmens laisvės nėra absoliučios, jos turi tam tikras įstatymo nustatytas ribas. Taigi, nuo to momento, kai O. M. buvo nustatyta rūpyba ir rūpintoja paskirta apeliantė, šalims buvo privaloma vykdyti Civilinio kodekso normas, kurios reglamentuoja globos ir rūpybos santykius, o šių normų netinkamas suvokimas ir vykdymas neatleidžia nuo teisinių padarinių ir sankcijų.

31. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad sudaryti ginčijami sandoriai atitiko O. M. valią ir interesus. Dovanojimo sutartimis velionė padovanojo apeliantei jai vienintelį nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą, kito nekilnojamojo turto, kuriame būtų galėjusi apsigyventi, ji neturėjo. Toks sandoris negali būti laikomas naudingu dovanotojai, o apeliantė proceso metu nepateikė jokių duomenų, įrodančių tokio sandorio protingumą ar pagrįstumą, todėl daro išvadą, kad jis neatitiko dovanotojos interesų ir jos tikrosios valios.

34. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad teismas išėjo už ieškinio ribų. Asmeniui nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Ieškovei nurodžius faktinį ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas teisinį pagrindą vertino ex officio bei sprendime nurodė kokios materialinės teisės normos buvo pažeistos. Ieškovė tinkamai ir aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką – nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, t. y. įrodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti neteisėtai.

35. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi ne vien tik R. S. reikalavimų atžvilgiu, bet viso pareikšto ieškinio apimtyje. Teismas pagrįstai sprendimu atitinkamai sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą apeliantės atžvilgiu, t. y. priteisė tik dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti 1‘200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama dalis naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

37. Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi O. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis, rūpyba. O. M. rūpintoja paskirta R. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. 2-254-515/2009, l. 6-7, 33-34).

38. O. M. 2000 m. birželio 28 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis paliko vaikaičiams: D. M., D. R., J. L. (paveld. bylos l. 7).

39. O. M. 2012 m. sausio 23 d. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu padovanojo R. M. 0,0647 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi R. M. padovanojo butą su bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-86).

40. Pasvalio rajono II-ojo notaro biuro notarė I. B. 2012 m. rugsėjo 27 d. patvirtino O. M. įgaliojimą, kuriuo pastaroji įgaliojo J. P. valdyti, tvarkyti bei disponuoti savo nuožiūra nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais: 7,4200 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4600 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei dalimi 6,2000 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 165). O. M. mirė 2015 m. sausio 27 d. (1 t., b. l. 13).

41. Po O. M. mirties palikimą priėmė jos dukra S. R. (pagal įstatymą) ir vaikaitis D. M. (pagal testamentą). S. R. 2015 m. gegužės 14 d. sutartimi padovanojo dukrai D. T. paveldėjimo teises į turtą bei turtines teise, likusias po motinos O. M. mirties (paveldėjimo bylos l. 12).

42. Ieškovė D. T. ginčija O. M. 2012 m. sausio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarytas dovanojimo sutartis, teigdama, kad sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes rūpintoja negali sudaryti sandorių su rūpintine, išskyrus atvejus, kai turtas rūpintinei yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis. Jos nuomone, atsakovė, būdama O. M. rūpintoja, turėjo kreiptis į teismą ir gauti leidimą disponuoti rūpintinės turtu, o nesant tokio leidimo, sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys.

43. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismai, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

44. Pagal CK 3.279 straipsnį rūpyba nustatoma veiksnaus fizinio asmens prašymu, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų. Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Veiksnus asmuo ir rūpintojas sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Šiame straipsnyje numatytais atvejais šio kodekso 3.244 straipsnis taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja tarp rūpintojo ir veiksnaus asmens sudarytai sutarčiai.

45. Kaip minėta, O. M. prašymu, jai buvo paskirta rūpyba, o jos rūpintoja nuo 2009 m. kovo 16 d. buvo atsakovė R. M., pas kurią rūpintinė ir gyveno. Duomenų, kad O. M. po rūpybos paskyrimo būtų tapusi ir pripažinta neveiksnia, byloje nėra. Rūpintinė O. M., būdama veiksni, savo nuožiūra ir laisva valia disponavo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šias aplinkybes įrodo tiek ginčijami sandoriai, tiek ir kiti O. M. sudaryti sandoriai, kurių ieškovė neginčija (2012 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimas J. P.; 2012 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartys).

46. Įstatymas imperatyviai nenumato, kad pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartis tarp veiksnus asmens ir rūpintojo turi būti rašytinė (CK 3.279 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje teisės normoje nėra apribota veiksnaus asmens, kuriam nustatyta rūpyba, teisė laisva valia disponuoti savo turtu, sudaryti tiek vienašalius, tiek dvišalius sandorius. Pažymėtina, kas skiriant O. M. rūpybą, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartyje nurodyta, kad O. M. yra veiksni, o rūpyba skiriama dėl sveikatos būklės. Kolegijos nuomone, O. M. sudarytos ir ginčijamos dovanojimo sutartys pagal pradmenis ir esmę atitinka turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutarties turiniui.

47. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčijamos sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir rūpintinės O. M. interesams. Pati O. M. sudarytų dovanojimo sutarčių neginčijo iki pat mirties (2015-01-28), jos veiksmai, sudarant tiek dovanojimo sutartis, tiek kitus sandorius, yra nuoseklus, logiški ir akivaizdžiai patvirtina jos valią - pasirūpinti visais artimaisiais, tame tarpe ir ieškove, kuriai, kartu su kitais vaikaičiais, testamentu paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.

48. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad vienintelio būsto dovanojimas rūpintojai pažeidžia O. M. interesus ir neatitinka jos tikrosios valios. Jokių duomenų, kad atsakovė pasinaudojo rūpintine, siekdama įgyti prieš pastarosios valią savo nuosavybėn turtą, byloje pateikta nebuvo. Rūpintinė O. M., turėdama sveikatos problemų, nesinaudojo vieno kambario butu (12,28 kv. m. gyv. ploto), kuriame nėra elementarių patogumų, o gyveno kartu su rūpintoja, atsakovė R. M.. Akivaizdu, kad ja pasitikėjo labiau, nei savo dukterimi, nes nepageidavo, kad pastaroji būtų paskirta jos rūpintoja (civ. bylos Nr. 2-254-515/2009, b. l. 7-9, 32). Duomenų, kad ieškovė būtų pageidavusi tapti savo močiutės rūpintoja, kad atsakovė būtų netinkamai vykdžiusi rūpintojos pareigas, kad O. M. buvo neprižiūrėta, apleista ir pan., byloje nepateikta.

49. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad O. M., sudarydama ginčijamas dovanojimo sutartis, dėl sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, suvokti pačios atliekamų veiksmų turinio, tokių aplinkybių nepatvirtino nei notarė I. B., nei atsakovė, neįrodė ir ieškovė.

50. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad rūpintinė O. M. ja pasitikėjo, kad ilgus metus jas siejo artimi ir nuoširdus santykiai, byloje nepaneigtos, todėl natūralu, kad rūpintinė O. M., būdama veiksni, laisvai disponuodama savo nuosavybe norėjo atsidėkoti rūpintojai. Ieškovės ginčijamos dovanojimo sutartys neprieštarauja įstatymui, rūpintinės valiai ir interesams, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo pripažinti jas negaliojančiomis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

51. Apeliantės argumentus, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, kolegija laiko nepagrįstais, nes teismui neprivalu vadovautis materialinėmis teisės normomis, kurais nurodo ieškovas. Teismas teisinius santykius kvalifikuoja pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.

52. Esant aukščiau aptartų įrodymų visetui, teisėjų kolegija ieškovės reikalavimus laiko nepagrįstais ir neįrodytais, todėl ieškinio dalis dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestina.

53. Panaikinus Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo skundžiamą dalį, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 108 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1‘000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 14, 51). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos visos jos patirtos išlaidos (CPK 93, 98 straipsnis). Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios sudaro 26,10 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 t., b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2012 m. sausio 23 d. dovanojimo sutartis Nr. 393, kuria O. M. dovanojo R. M. 0,0647 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 67/923, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartis Nr. 3627, kuria O. M. dovanojo R. M. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/145963, bei 1/6 ūkinio pastato ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 35/82942, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinti ir priimti naują sprendimą.

D. T. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovei R. M., atmesti.

Kitas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1‘000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, 109,10 (vieną šimtą devynis eurus 10 euro centų) žyminio mokesčio R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,10 Eur (dvidešimt šešis eurus 10 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.