- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- eAS-741-575/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03146-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstyinė mokesčių inspkecija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-34126 nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08)457-32282 nurašyti nepriemoką iš turto.
Skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 13 d. skundo trūkumams pašalinti pagal nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktą išaiškinimą (pateikti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti, nurodyti skundo padavimo praleidimo priežastis, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio).
Vykdydamas 2020 m. spalio 5 d. nutartį, pareiškėjas sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau teismo nustatytu terminu nenurodė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. R. skundą laikė nepaduotu Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi (kuri pareiškėjui įteikta 2020 m. spalio 6 d.) pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2020 m. spalio 13 d. skundo trūkumams pašalinti pagal nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktą išaiškinimą. Vykdydamas 2020 m. spalio 5 d. nutartį, pareiškėjas pašalino tik dalį skundo trūkumų, t. y. sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau teismo nustatytu terminu nenurodė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Kadangi pareiškėjas nesikreipė į teismą prašydamas pratęsti terminą trūkumams pašalinti, ir, teismo nustatytu terminu, nepašalino visų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui teismas išaiškintino, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl teikti to paties skundo (prašymo, pareiškimo) teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį, ir priimti skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamais aktais atsakovas pažeidė teismo paskirtas reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. I3-22-815/2020, o reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidimas laikomas ne tik materialiniu bet ir procesiniu pažeidimu ir jam netaikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti, nes šiuo atveju turi būti vertinamas realus skundžiamo sprendimo pasekmių atsiradimo momentas, o ne jo priėmimo ar gavimo momentas.
Nurodo, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui dėl VMI sprendimų panaikinimo paduoti yra formaliai pažeistas, bet pareiškėjas negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi administracinės bylos Nr. I3-22-815/2020 teisminis procesas buvo sustabdytas, o pareiškėjo teisių pažeidimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pažeidimo atsirado tik po šios bylos atnaujinimo.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į VMI 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte pateiktą informaciją apie tai, kad tiek 2020 m. kovo 2 d. sprendimas, tiek ir 2020 m. kovo 4 d. sprendimas jam buvo įteikti (pareiškėjo perskaityti pirmą kartą) 2020 m. kovo 25 d., todėl skundą teismui dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėjo teisę pateikti iki 2020 m. balandžio 25 d., pažymi, kad teismas turėjo atsižvelgti, kad skundo pagrindas yra reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimas.
Nurodo, kad teismas neapgrįstai taikė bendruosius skundo padavimo terminus, neatsižvelgdamas į tai, kad pasekmės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidimo atsirado tik dabar, taip pažeidžiant jų taikymo tikslą – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Nurodo, kad teismas neišsiaiškino skundo pagrindo ir dalyko (t. y., kad prašymas susijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl šioje byloje taiko ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, o ne ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė pareiškėjui papildomo termino trūkumui dėl termino ištaisyti ir neapgrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti skundą. Pažymi, kad toks teismo elgesys turi šališkumo ir išankstinio nusistatymo požymių, nes teismas kreipėsi į atsakovą dėl pareiškėjo skundo iki skundo priėmimo ir tuo pažeidė šalių lygybės principą, bei pažymi, kad teismas neturėtų atimti iš atsakovo galimybės teisme įrodinėti, kad pareiškėjas galimai pažeidė terminą skundui paduoti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-34126 nurašyti nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (23.31-08)457-32282 nurašyti nepriemoką iš turto.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojas gali ginčyti kiekvieną mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno veiksmą dėl jo ir šio veiksmo pasekmes (1 d.); mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčio administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (2 d.); kiti ginčai tarp mokesčio mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčio administratoriaus ar jo pareigūno nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (3 d.). Skundžiamuose VMI administraciniuose aktuose buvo nurodyta, kad jie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vien mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti VMI jo atžvilgiu priimtus sprendimus, skunde nurodydamas, kad apie šiuos sprendimus jam tapo žinoma tik 2020 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau iš teismui 2020 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos apie sprendimų įteikimo datas administracinėje byloje Nr. eI3-5107-811/2020, matyti, kad tiek 2020 m. kovo 2 d. sprendimas, tiek ir 2020 m. kovo 4 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteikti (pareiškėjo perskaityti pirmą kartą) 2020 m. kovo 25 d., o antrą ir paskutinį kartą skaityti 2020 m. rugsėjo 24 d. Pagal minėtus duomenis, pareiškėjas skundą teismui dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėjo teisę pateikti iki 2020 m. balandžio 25 d. (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), tačiau skundą teismui per elektroninių paslaugų portalą pateikė tik 2020 m. rugsėjo 24 d., t. y. žymiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl sprendimų panaikinimo paduoti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl VMI priimtų sprendimų panaikinimo, kurių apskundimui taikomas bendrasis vieno mėnesio skundo padavimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kadangi teisės aktai nenumato kito termino VMI priimtiems sprendimams apskųsti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundas dėl skundžiamų VMI sprendimų turėjo būti paduodamas per vieną mėnesį nuo jų įteikimo pareiškėjui dienos, ir pareiškėjas praleido terminą VMI sprendimams apskųsti. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog skundas reiškiamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pritaikytų administracinėje byloje Nr. I3-22-815/2020, pažeidimo, kuris paaiškėjo (tapo aktualus), tik atnaujinus minėtos bylos nagrinėjimą, todėl byloje turėtų būti taikomos ABTĮ 70 straipsnio nuostatos, nekeičia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl VMI sprendimų apskundimo termino, nurodyto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, praleidimo, kadangi ABTĮ 70 straipsnis nereglamentuoja terminų skundams dėl administracinių aktų paduoti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. spalio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti, nurodyti skundo padavimo praleidimo priežastis, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį, sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau teismo nustatytu terminu nenurodė termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, neištaisius skundo trūkumų.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo (teismo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl teismo šališkumo vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. (A. R.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.