Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-651/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-03-04Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
1A-194-651/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39827-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis
D. S. M.
Advokatai
Vilmantas Ančiukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-651/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39827-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; (S) 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,nuteistojo D. S. M. (S. M.) gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,nuteistajam D. S. M.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

D. S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. spalio 7 d., vienų metų laisvės atėmimo bausme, pagal 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. spalio 3 d., vienų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta trijų mėnesių 10 dienų dalimi subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta vienų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 4 d.

Dėl M. M. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. M. ir D. S. M. nuteisti už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdami bendrai, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodami, kad šio buto išnuomoti neturi teisės ir neketindami to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, D. S. M. 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 15 val. 11 min., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iš neteisėtai naudojamo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. 2020 m. rugsėjo 27 d., tikslus laikas nenustatytas, į skelbimą atsiliepusiai G. B., panorusiai išsinuomoti minėtą butą, D. S. M. pateikė nukentėjusiajai T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią G. B., norėdama išsinuomoti butą ir būdama suklaidinta, pervedė 180 eurų kaip užstatą, tačiau butas išnuomotas nebuvo, o nukentėjusiosios G. B. pervestus pinigus 2020 m. rugsėjo 27 d. D. S. M. pervedė į kitą T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, tai yra 2020 m. rugsėjo 28 d., iš šios sąskaitos pervedė 180 Eur į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kur tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, M. M., D. S. M. nurodymu, pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.1. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 27 d., tikslus laikas nenustatytas, į skelbimą atsiliepusiai L. Š., panorusiai išsinuomoti minėtą butą, D. S. M. pateikė nukentėjusiajai T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią L. Š., norėdama išsinuomoti butą ir būdama suklaidinta, pervedė 180 Eur kaip užstatą, tačiau butas išnuomotas nebuvo, o nukentėjusiosios L. Š. pervestus pinigus 2020 m. rugsėjo 27 d. D. S. M. pervedė į kitą T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, tai yra 2020 m. rugsėjo 28 d., iš šios sąskaitos pervedė 180 Eur į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kur tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, M. M., D. S. M. nurodymu, pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.2. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas nenustatytas, į skelbimą atsiliepusiai R. B., panorusiai išsinuomoti minėtą butą, D. S. M. pateikė nukentėjusiajai T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią R. B., norėdama išsinuomoti butą ir būdama suklaidinta, pervedė 50 Eur kaip užstatą, tačiau butas išnuomotas nebuvo, o nukentėjusiosios R. B. pervestus pinigus 2020 m. rugsėjo 28 d. D. S. M. pervedė į kitą T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, tai yra 2020 m. rugsėjo 29 d., iš šios sąskaitos pervedė 50 Eur į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kur tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, M. M., D. S. M. nurodymu, pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2020 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas nenustatytas, į skelbimą atsiliepusiam D. B., panorusiam išsinuomoti minėtą butą, D. S. M. pateikė nukentėjusiajam T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią tą pačią dieną D. B., norėdamas išsinuomoti butą ir būdamas suklaidintas, pervedė 50 Eur kaip užstatą, tačiau butas išnuomotas nebuvo, o nukentėjusiojo D. B. pervestus pinigus, kuriuos tą pačią dieną, tai yra 2020 m. rugsėjo 28 d., tikslus laikas nenustatytas, D. S. M. pervedė į kitą T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau, tai yra 2020 m. rugsėjo 29 d., iš šios sąskaitos pervedė 50 Eur į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kur tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, M. M., D. S. M. nurodymu, išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.4. Tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 30 d., D. S. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 18.00 val., į skelbimą atsiliepusiai K. T., panorusiai išsinuomoti minėtą butą, D. S. M. pateikė nukentėjusiajai T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią 2020 m. rugsėjo 30 d. K. T., norėdama išsinuomoti butą bei būdama suklaidinta, pervedė 160 Eur ir 2020 m. spalio 1 d. pervedė 80 Eur kaip užstatą, tačiau butas išnuomotas nebuvo, o nukentėjusiosios K. T. pervestus pinigus, iš kurių 80 Eur 2020 m. spalio 1 d. D. S. M. pervedė į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kuriuos M. M. 2020 m. spalio 2 d., tikslus laikas nenustatytas, D. S. M. nurodymu, išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.5. Tęsdami nusikalstamą veiką, nenustatytą datą ir laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. spalio 7 d., D. S. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš neteisėtai naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini), socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą traktorių. 2020 m. spalio 7 d., apie 11.40 val., į skelbimą atsiliepusiam G. M., panorusiam internetu nusipirkti minėtą traktorių, D. S. M. pateikė nukentėjusiajam T. V. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią 2020 m. spalio 7 d. G. M., norėdamas įsigyti prekę bei būdamas suklaidintas, per du kartus pervedė 200 Eur, tačiau prekės negavo, o nukentėjusiojo pervestus 200 Eur D. S. M. pervedė į M. M. vardu išduotą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kur M. M., D. S. M. nurodymu, 150 Eur išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais, veikdami bendrai, jie apgaule savo naudai įgijo svetimą G. B. priklausantį 180 Eur vertės turtą, L. Š. priklausantį 180 Eur vertės turtą, R. B. priklausantį 50 Eur vertės turtą, D. B. priklausantį 50 Eur vertės turtą, K. T. priklausantį 240 Eur vertės turtą, G. M. priklausantį 200 Eur vertės turtą, iš viso 900 Eur.

2. Be to, D. S. M. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, tiksli data ir laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudodamasis interneto prieiga, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą stacionarų kompiuterį, po to 2020 m. spalio 3 d. 16.52.50 val. neteisėtai naudojamu telefono abonementu (duomenys neskelbtini) paskambino skelbime nurodytu telefonu kompiuterį pardavinėjusiam D. D., sutarė su juo, kad pirks jo parduodamą kompiuterį už 950 Eur, gavo D. D. naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, nurodė D. D., kad kompiuterį paims jo atsiųstas asmuo, po to, apie 17.51 val., jis D. D. elektroniniu paštu atsiuntė suklastotą bankinio pavedimo išrašo kopiją, liudijančią, kad 2020 m. spalio 3 d. 17.40.02 val. E. S. pervedė 950 Eur į jo sąskaitą, po to D. D. nurodė, kad nusprendė pirkti pigesnį kompiuterį, kurio vertė 750 Eur, ir sutarė, kad 200 Eur D. D. grąžins, pinigus paduodamas kompiuterį atsiimsiančiam asmeniui, po to nenustatytam bendrininkui nurodė 2020 m. spalio 3 d., apie 21 val. 30 min., nuvykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitikti su D. D. ir iš jo paimti kompiuterį bei pinigus, nenustatytas asmuo įvykdė šį nurodymą ir taip apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai D. S. M. įgijo svetimą D. D. priklausantį 790 Eur vertės turtą – 750 Eur vertės stacionarų kompiuterį ir 40 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. S. M. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį – pripažinti kaltu tik dėl pirmos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išteisinti dėl antros nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar grąžinti ikiteisminiam tyrimui, nebendrinti bausmės su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą.

Šalies argumentai

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu, padarius nusikalstamą veiką. Teismas neįvertino visų byloje esančių procesinių ir kitų dokumentų, neatskleistas kaltės turinys, netinkamai aiškino ir taikė BK 182 straipsnio 1 dalį, nesiaiškino įvykio motyvų, netiksliai nustatė įvykio aplinkybes. Teigiama, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, nes surašytas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, ignoruojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatas, neatitinkantis Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 139-65-(7.1.2) patvirtintų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų. Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, nepažeisti konstitucinių procesinės veiklos principų, laiduoti visų proceso dalyvių teises. Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai reikšmingi siekiant užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą vėlesnėse stadijose. D. S. M. kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar abejonių keliančiais duomenimis ar asmenų, suinteresuotų baudžiamosios bylos baigtimi, t. y. nukentėjusiųjų, parodymais. Taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi pakartotinai ištirti prieštaringus įrodymus, turinčius reikšmės teismo išvadoms, jei prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų tyrimo.

3.2. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybės. Baudžiamoji byla išnagrinėta neatsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu yra nutrauktas. Pažymima, kad apeliantas prisipažino dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl butų nuomos neturint teisės bei neketinant to daryti, siekdamas, jog būtų pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dėl tos pačios priežasties apeliantas prisipažino, jog iš D. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Minėtame 2021 m. balandžio 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad pas apeliantą nebuvo rastas nė vienas telefonas. Asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokole nurodyta, kad D. S. M. balsas atpažintas nebuvo. Pažymima, kad 74,46 Eur, gauti iš D. D. už kompiuterį, jam buvo grąžinti, kadangi D. S. M. apie tai nieko nežinojo ir nebendrininkavo darant nusikalstamą veiką. Nurodoma, kad apeliantas kaip sukčių yra nurodęs R. D., kuris sau iš T. V. sąskaitos persivedė pinigus, nes žinojo prisijungimo kodus. Apeliantas pažymi, kad neprisipažįsta, jog iš D. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, todėl turėtų būti išteisintas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo arba byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar grąžinti ikiteisminiam tyrimui.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdyje liudytojas D. D. parodė, kad, ketindamas parduoti kompiuterį, skelbimą įdėjo (duomenys neskelbtini) puslapyje. Po kažkurio laiko paskambino žmogus, kuris norėjo pirkti brangesnį kompiuterį, tačiau su juo sutarė dėl paprastesnio varianto. Galiausiai buvo sutarta, kad kompiuterį atveš į Radviliškį, kompiuteris buvo paduotas prie pat parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Radviliškyje įėjimo. Nurodė, kad nepamena, kaip asmuo atrodė, tik nurodė, kad buvo su kepure su snapeliu ir su barzda, žemesnis. Bankinio pavedimo išrašas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo padirbtas, kopijos neišsaugojo.

6. Teismo posėdyje nuteistasis D. S. M. prašė bausmės vykdymą atidėti. Nurodė, kad apgaule savo naudai svetimo turto iš D. D. neįgijo.

7. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Vilmantas Ančiukaitis prašė bausmės vykdymą atidėti. Gynėjo manymu, abejonių dėl minėto epizodo nesumažėjo, todėl dėl šio epizodo D. S. M. turėtų būti išteisintas.

Šalies argumentai

8. Prokurorė Rūta Girgždutaitienė teismo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis D. D. parduodamas kompiuterį gavo suklastotą, kaip vėliau paaiškėjo, pavedimo išrašą, jog neva E. S. jam pervedė pinigus. Prokurorės manymu, tai yra susiję, nes tuo metu D. S. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jis fiziškai negalėjo nuvažiuoti pasiimti kompiuterio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintos apeliacinio skundo nagrinėjimo nuostatos. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą iš D. D.. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl D. S. M. pripažinimo kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisimo už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą iš D. D..

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog baudžiamoji byla išnagrinėta neatsižvelgus į tai, kad ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Kaip teisingai pažymi apeliantas, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroras 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamajam D. S. M., remdamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11. Pažymėtina, kad BPK numato, jog ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką reglamentuoja BPK 217 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. To paties straipsnio 8 dalis numato, kad apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Apie atsisakymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą padavusiam proceso dalyviui, kuris tokį sprendimą gali apskųsti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl to, jog D. S. M. galbūt veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą iš D. D..

12. Tačiau nors prokuroras nukrypo nuo BPK 217 straipsnyje numatytos tvarkos, tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, rodo kitų tolesnį ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmai. 2021 m. liepos 22 d. buvo surašytas ir tą pačią dieną D. S. M. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jame nurodoma, kad D. S. M. įtariamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, tiksli data ir laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudodamasis interneto prieiga, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą stacionarų kompiuterį, po to 2020 m. spalio 3 d. 16.52.50 val. neteisėtai naudojamu telefono abonementu (duomenys neskelbtini) paskambino skelbime nurodytu telefonu kompiuterį pardavinėjusiam D. D., sutarė su juo, kad pirks jo parduodamą kompiuterį už 950 Eur, gavo D. D. naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, nurodė D. D., kad kompiuterį paims jo atsiųstas asmuo, po to, apie 17.51 val., jis D. D. elektroniniu paštu atsiuntė suklastotą bankinio pavedimo kopiją, liudijančią, kad 2020 m. spalio 3 d. 17.40.02 val. E. S. pervedė 950 Eur į jo sąskaitą, po to D. D. nurodė, kad nusprendė pirkti pigesnį kompiuterį, kurio vertė 750 Eur, ir sutarė, kad 200 Eur D. D. grąžins, pinigus paduodamas kompiuterį atsiimsiančiam asmeniui, po to nenustatytam bendrininkui nurodė 2020 m. spalio 3 d., apie 21 val. 30 min., nuvykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitikti su D. D. ir iš jo paimti kompiuterį bei pinigus, nenustatytas asmuo įvykdė šį nurodymą, ir taip apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai D. S. M. įgijo svetimą D. D. priklausantį 790 Eur vertės turtą – 750 Eur vertės stacionarų kompiuterį ir 40 Eur. Tokios pat aplinkybės ir D. S. M. padarytos veikos kvalifikavimas nurodyti ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. surašytame kaltinamajame akte. Nuteistasis buvo supažindintas su šiais abiem procesiniais dokumentais, jokių pastabų dėl jų turinio nepareiškė. Apklausiamas 2021 m. spalio 6 d. teisiamajame posėdyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, nuteistasis nurodė, kad kaltinimą supranta, kaltę visiškai pripažįsta.

13. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, formaliai žiūrint, prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. S. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą iš D. D., buvo nutrauktas. Tačiau tai, jog nėra priimtas atskiras nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kaip tai numato BPK 217 straipsnis, nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi nuteistasis D. S. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žinojo, kuo yra kaltinamas, ir kaltę pripažino.

14. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo D. S. M. kaltės.

15. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje reglamentuotas duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Aptariama baudžiamojo įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

17. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. S. M. iš esmės prisipažino padaręs 2020 m. spalio 3 d. nusikalstamą veiką (dėl apgaule savo naudai D. D. turto įgijimo), be prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Tai, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino kitaip, nei mano apeliantas, nereiškia, jog toks vertinimas neteisingas.

18. Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Pagal teismų praktiką apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K/188/719/2018, 2K-453-648/2016 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pvz., nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, 2K-108-788/2018). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017, 2K-303-693/2019 ir kt.).

19. Apeliantas pažymi, jog neprisipažįsta, jog iš D. D. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino siekdamas, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Savo kaltę apeliantas neigia pažymėdamas, jog 74,46 Eur, gauti iš D. D. už kompiuterį, jam buvo grąžinti, kadangi D. S. M. apie tai nieko nežinojo ir nebendrininkavo darant nusikalstamą veiką. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. S. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

20. Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra D. D. tėvas. Kadangi sūnui nebuvo aštuoniolikos metų, pareiškimą parašė jo vardu. Nurodė, kad skelbimo dėl kompiuterio nedėjo, viską darė sūnus, sūnus ir kontaktavo, jis tik nuvežė sūnų į Radviliškio „(duomenys neskelbtini)“, žmogus pasiėmė kompiuterį. To asmens jis neatpažintų, nes jo nematė. Jo sūnus su tuo žmogumi buvo susitaręs. Jam sūnus sakė, kad tam žmogui davė 40 Eur grynaisiais. Nurodė, kad sūnus sakė, kad kompiuterį pardavinėjo už 750 Eur, pardavė vieną kompiuterį. Sūnus su tuo asmeniu kalbėjo telefonu.

21. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. parodė, kad 2020 metų galbūt vasarą, tikslios datos nepamena, įdėjo du skelbimus i puslapį (duomenys neskelbtini).Vieno kompiuterio vertė buvo 750 Eur, kito – 1 000 Eur. Sutarė, kad pirks 1 000 Eur vertės kompiuterį. Nurodė sąskaitą ir pirkėjas neva pervedė 950 Eur į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes padarė 50 Eur nuolaidą už perkamą kompiuterį. Atsiuntė nuotrauką, iš kurios buvo matyti, kad E. S. pervedė 950 Eur. Pinigai į sąskaitą iš karto neatėjo, bet pamanė, kad savaitgalis ir pinigai įkris į jo sąskaitą vėliau. Buvo įsitikinęs, kad pinigai pervesti, įtarimų vyras nesukėlė. Vėliau sutarta, kad pirks pigesnį 750 Eur vertės kompiuterį (t. 5, b. l. 18–21). Nurodė, kad nepažįstamasis ėmė sakyti, kad permokėjo 200 Eur ir paprašė grąžinti juos, bet tuo metu tiek pinigų sąskaitoje neturėjo, todėl sutarė, kad perves paskutinius sąskaitoje esančius 74,46 Eur į pirkėjo telefonu (duomenys neskelbtini) atsiųstą T. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už kompiuterį“ (t. 2, b. l. 55–56). Parodė, kad pervesti pinigai grįžo už kelių minučių. Tada sutarė, kad 40 Eur paduos kartu su kompiuteriu, o 30 Eur pirkėjas paliks už tai, kad kompiuterį nuveš iki sutartos vietos. Kompiuterį ir 40 Eur padavė automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Radviliškyje. Permokėtą skirtumą buvo sutarta grąžinti gavus pinigus. Negavęs pinigų susisiekė, ramino, kad padarytas neskubus pavedimas. Tačiau vėliau telefonas buvo išjungtas, todėl jo tėtis kreipėsi į policiją ir pranešė apie įvykį (t. 5, b. l. 18–21). D. D. parodymus patvirtina tai, jog, kaip matyti iš 2020 m. spalio 21 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo, išanalizavus T. V. vardu išduotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, išrašą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. spalio 13 d., nustatyta, kad 2020 m. spalio 3 d. gautas 74,46 Eur pavedimas iš D. D. paskirtyje nurodant „Už kompiuterį“, kurie netrukus buvo grąžinti atgal į D. D. sąskaitą paskirtyje nurodant „Grązinimas“.

22. Liudytojas D. D. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad skelbimą apie kompiuterį įdėjo į puslapį (duomenys neskelbtini), norėdamas jį parduoti. Paskambinęs žmogus iš pradžių norėjo pirkti brangesnį kompiuterį, bet sutarė dėl paprastesnio varianto. Galiausiai buvo sutarta atvežti kompiuterį į Radviliškį, kompiuteris buvo paduotas Radviliškyje, prie pat parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo. Nurodė, kad tiksliai nepamena, kaip asmuo atrodė, tik parodė, kad buvo su kepure su snapeliu ir su barzda, žemesnis. Kaltinamąjį per teismo posėdį matė prisijungusį per Zoom platformą, tačiau ne tam asmeniui perdavė kompiuterį. Pažymėjo, kad sumokėti už kompiuterį buvo tartasi bankiniu pavedimu, kurio išrašo kopiją gavo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad kopija buvo padirbta.

23. Atkreiptinas dėmesys, kad į tą pačią T. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė ir kiti nukentėjusieji, nurodydami, kad moka už buto nuomą, avanso dalį už traktorių. Iš 2020 m. lapkričio 3 d. Šiaulių AVPK Radviliškio r. PK skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. spalio 8 d. T. V. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), buvo vykdomos įvairios piniginės operacijos. Pinigai į T. V. sąskaitą buvo pervedami skirtingų asmenų, skirtingomis sumomis ir už skirtingas nurodytas paslaugas, tokias kaip papildoma avanso dalis už traktorių (perveda ne vieną kartą G. M. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), už buto nuomą, buto rezervacijai, avansas, dovana. Nurodoma, kad analizės metu nustatyta, kad dažniausiai į T. V. banko sąskaitą pinigai buvo pervedami po padaryto pervedimo už suteiktas paslaugas portale (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 102–106). Be to, iš 2021 m. sausio 14 d. D. S. M. ir T. V. akistatos protokolo matyti, kad T. V. patvirtino, kad D. S. M. prašė jo atidaryti „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą savo vardu ir perduoti tą sąskaitą D. S. M. naudotis, nors D. S. M. tai neigė (t. 6, b. l. 101–107). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netikėti T. V. parodymais. Taip pat nuteistasis D. S. M. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duodamas parodymus dėl tęstinės nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo iš dalies prisipažino ir savo kaltės apeliaciniu skundu neginčija, patvirtino, kad surado savo pažįstamą T. V., kuris savo vardu atidarė sąskaitą, prisijungimo duomenis perdavė per internetą. Kaip ir kitiems nukentėjusiesiems, taip ir D. D. buvo nurodyta ta pati T. V. vardu atidaryta sąskaita.

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, nors byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl apelianto kaltės, tačiau aptarti netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog nuteistasis D. S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, tiksli data ir laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudodamasis interneto prieiga, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) surado skelbimą apie parduodamą stacionarų kompiuterį, po to 2020 m. spalio 3 d. 16.52.50 val. neteisėtai naudojamu telefono abonementu (duomenys neskelbtini) paskambino skelbime nurodytu telefonu kompiuterį pardavinėjusiam D. D., sutarė su juo, kad pirks jo parduodamą kompiuterį už 950 Eur, gavo D. D. naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, pažadėjo pinigus pervesti banko pavedimu, nurodė D. D., kad kompiuterį paims jo atsiųstas asmuo, po to, apie 17.51 val., jis D. D. elektroniniu paštu atsiuntė suklastotą bankinio pavedimo kopiją, liudijančią, kad 2020 m. spalio 3 d. 17.40.02 val. E. S. pervedė 950 Eur į jo sąskaitą, po to D. D. nurodė, kad nusprendė pirkti pigesnį kompiuterį, kurio vertė 750 Eur, ir sutarė, kad 200 Eur D. D. grąžins, pinigus paduodamas kompiuterį atsiimsiančiam asmeniui, po to nenustatytam bendrininkui nurodė 2020 m. spalio 3 d., apie 21 val. 30 min., nuvykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), susitikti su D. D. ir iš jo paimti kompiuterį bei pinigus, nenustatytas asmuo įvykdė šį nurodymą, ir taip apgaule savo ir nenustatyto bendrininko naudai D. S. M. įgijo svetimą D. D. priklausantį 790 Eur vertės turtą – 750 Eur vertės stacionarų kompiuterį ir 40 Eur.

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti D. S. M. laisvės atėmimo bausmę grindė tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje aptarė ir teisingai įvertino kaip rodančias, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus griežčiausias BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – laisvės atėmimus, nustatant mažesnius už sankcijos vidurkį jų dydžius. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. M., atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę, padarė du nesunkius nusikaltimus nuosavybei, veikdamas kartu su kitais asmenimis, anksčiau ne kartą teistas, kartu ir už analogišką nusikalstamą veiką, tai rodo, kad kaltinamasis išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Taip pat pažymima, jog, kita vertus, jis iš dalies prisipažino nusikaltęs, nusikalstamu būdu įgyto turto vertė kiekvienu epizodu neviršija 900 eurų sumos. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai D. S. M. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančių BK 54, 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmę D. S. M. individualizavo teisingai.

26. Apibendrindamas apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei šioje nutartyje aptartų įrodymų pakanka konstatuoti, kad D. S. M., veikdamas bendrininkų grupe, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą iš D. D. ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ji kvalifikuota teisingai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir D. S. M. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu jos buvo padarytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. S. M. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. M. (S. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjos Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Aurelija Sadauskaitė