Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2017 m. vasario 11 d., apie 21.04 val., Vilniuje, Įsruties g. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 prom. etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pas jį atvažiavo draugas, išgėrė, sugalvojo važiuoti į miestą. Reikėjo perstatyti automobilį, nes stovėjo neleistinoje vietoje. Jis atsisėdo prie vairo, perstatė automobilį, tada jį sustabdė pareigūnai. Alkoholį vartojo automobilyje, dviese išgėrė butelį. Žinojo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. Savo elgesį vertina blogai. Dirbo vairuotoju, po įvykio prarado darbą. Žinojo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu negali padaryti nusikaltimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. vasario 11 dieną apie 20.00 val., tiksliai laiko nepamena, prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugas A. V.. Jis atvyko su savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai buvo taksi automobilis, nes A. dirba dar papildomai taksi vairuotoju. Jis buvo vienas. Prieš tai jie su draugu susiskambino ir nusprendė išgerti kartu, nes seniai nesimatė. A. atvežė su savimi degtinės butelį "Auksinė". Jis įsėdo į minėtą automobilį ir jie nuvažiavo į Įsruties g. ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, ir prie namo, kieme, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nusprendė gerti degtinę automobilyje. Beveik išgėrė degtinės butelį, po ko A. nusprendė atsisėsti ant galinės sėdynės, o jis atsisėdo už jo automobilio vairo. A. leido atsisėsti už vairo. Atsimena, kad nusprendė važiuoti į centrą pas draugo pažįstamą, jis jau iš savo mobilaus ryšio telefono kvietė taksi automobilį. Po ko jis pasiūlė automobilį patraukti giliau į kiemą, kad kaimynai nematytų, kad jis su A. vartojo alkoholį automobilyje, ir kad nebūtų problemų. Jis neblaivus atsisėdo už vairo ir bandė tvarkingai priparkuoti automobilį aikštelėje, A. tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės. Ir tada pamatė, tai buvo maždaug apie 21.00 val., kad prie jų privažiuoja policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti asmeninius dokumentus. Policijos pareigūnai nuvežė jį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atlikti tyrimus, į alkotesterį jis pripūtė apie 2,22 promilių. Prieš tai pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą, kurio pareigūnai priverstinai A. V. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į saugomą aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje. Atvykę pareigūnai apklausinėjo juos ar vartojo alkoholį tą vakarą, jie iškart prisipažino, kad vartojo alkoholį. Neblaivus atsisėdo už vairo, kadangi savijauta buvo gera, nesijautė labai neblaivus, be to, norėjo tik pastatyti tvarkingai automobilį kieme, niekur vykti neplanavo neblaivus už vairo. Dėl padaryto labai gailisi, gyvenime išvis mažai vartoja alkoholio (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V.parodė, kad jis A. M. draugas. Jis yra tolimo reiso vairuotojas, bet turi dar papildomą darbą, dirba taksi vairuotoju firmoje (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-01-27 nuomoja automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., pateikia kilnojamo automobilio panaudos sutarties kopiją. 2017 m. vasario 11 dieną apie 20.00 val., tiksliai laiko nenurodys, nepamena, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie namo, adresu Įsruties g., Vilniuje, kur gyvena jo draugas A. M.. Prieš tai su A. susiskambino ir nusprendė išgerti kartu. Jis automobilyje turėjo su savimi degtinės butelį "Auksinė". Susitikęs su draugu A., jis įsėdo į minėtą automobilį ir jie įsuko į Įsrūties g. ties (duomenys neskelbtini) namu, Vilniuje, ir prie namo, kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nusprendė gerti degtinę automobilyje. Beveik išgėrė degtinės butelį, po ko jis nusprendė atsisėsti ant galinės sėdynės, o A. M. atsisėdo už vairo. Atsimena, kad nusprendė važiuoti į centrą pas jo vieną pažįstamą, jis iš savo mobilaus ryšio telefoną iškvietė taksi automobilį, ir tuo metu A. M. pasakė, kad būtų geriau jo automobilį patraukti giliau į kiemą, kad jo kaimynai nematytų, kad jis su A. vartojo alkoholį "taksi" automobilyje. A. M. neblaivus vairavo automobilį aikštelėje, bandydamas tvarkingai jį priparkuoti, jis tuo metu sėdėjo ant galinės sėdynės. Apie 21.00 val. pamatė važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, privažiuojant prie jų pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti reikiamus dokumentus. A. M. pareigūnai nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atlikti tyrimus, į alkotesterį jis pripūtė apie 2.22 promilių. Prieš tai pareigūnai iškvietė kitą policijos ekipažą, kurio pareigūnai priverstinai jo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė į saugomą aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje. Atvykę policijos pareigūnai apklausinėjo juos ar vartojo alkoholį tą vakarą, jis papasakojo viską, kaip buvo iš tikrųjų. Tą dieną jis buvo neblaivus, negali paaiškinti kodėl leido draugui A. vairuoti jam priklausantį automobilį, jį nesustabdė, negali paaiškinti savo veiksmų. Daugiau negali nieko paaiškinti apie minėtos dienos aplinkybes, nes ir neatsimena daugiau nieko, papasakojo viską. Supranta, kad turėjo uždrausti draugui neblaiviam vairuoti jo automobilį, tačiau to nepadarė (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad 2017-02-11 apie 21.04 val. patruliuojant kartu su Vilniaus AVPK PR 4-tos kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule B. M. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Sidoronių gatve, Vilniuje, važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant į Įsruties gatve, netoli Nr. (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo minėtą automobilį. Tuo metu automobilis įvažiavo į Nr. (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jie priėjo prie minėto automobilio, kuriame, ant vairuotojo sėdynės, sėdėjo vyriškis (A. M., gim. (duomenys neskelbtini)). Nuo automobilio vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl paprašė užgesinti automobilio variklį ir prieiti prie jų tarnybinio automobilio „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie tarnybinio automobilio minėtam asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152“ nustatyta 2,23 promilės alkoholio kiekis kraujyje. Pasiteiravo asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pasakė, kad išgėrė nedidelį kiekį alkoholinių gėrimų. Buvo iškviesti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnai (Nr.1824), kuriems buvo perduotas minėto asmens automobilis, o automobilio vairuotojas buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, esantį Vilniuje, Gerosios Vilties g. 3. Minėtas automobilio vairavimo faktas yra užregistruotas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi (b. l. 9).

2017-03-06 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio. Įvykio vaizdo įrašas įrašytas į CD-laikmeną. Faile pavadinimu „event_2017-02-11_210511_F“ įrašytas vienas vaizdo registratoriaus įrašas. Vaizdo įraše 21:05:10 val. matoma iš policijos tarnybinio automobilio nakties metu filmuojama važiuojamoji dalis Įsruties g., Vilniuje. Važiuojamoji dalis yra iš dviejų eismo juostų. Pateiktame vaizdo įraše 21:05:08 val. užfiksuotas policijos tarnybinis automobilis, kuris bando pasivyti priekyje važiuojantį automobilį- „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 21:05:38 val. užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis gyvenamųjų namų kieme, adresu Įsruties g., Vilniuje, pilnai sustojo, įjungė avarinę ženklą. Ant automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies matosi užrašai (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 21:40:10 min (b. l. 10).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1349/2017(01) nurodyta, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 50).

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio MERCEDES-BENZ E 220 D“, VALST. NR. (duomenys neskelbtini)kaina yra 1460 eurų (b. l. 43-44).

Pažymoje iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis MERCEDES-BENZ E 220 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S. gim. 1970 m. (b. l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad pas jį atvažiavo draugas, išgėrė, sugalvojo važiuoti į miestą. Reikėjo perstatyti automobilį, nes stovėjo neleistinoje vietoje. Jis atsisėdo prie vairo, perstatė automobilį, tada jį sustabdė pareigūnai. Alkoholį vartojo automobilyje, išgėrė butelį. Žinojo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. Savo elgesį vertina blogai. Dirbo vairuotoju, po įvykio prarado darbą. Žinojo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu negali padaryti nusikaltimų. Tokie A. M. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų A. V., A. S. parodymai, daiktų apžiūros protokolas.

Tai, kad kaltinamasis A. M. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada (b. l. 50).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis A. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į kaltinamojo A. M. asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, turi galiojančių administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 103-105), dirbantis, nevedęs ir daro išvadą, kad kaltinamajam A. M. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmė – laisvės atėmimas.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą A. M. skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 10 (dešimčiai) mėnesių bausme.

Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo

Teismas apsvarstęs galimybę taikyti nuteistajam A. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti.

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmiausia pažymėtina, kad A. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Visgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, vertinami kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo. Visgi pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą ir naują nusikalstamą veiką padaro nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tačiau tokiais atvejais naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus beveik pusei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio, ankstesniu laikotarpiu buvo padaręs tik vieną administracinį teisės pažeidimą kelių eismo srityje, padaryta nusikalstama veika nebuvo planuojama iš anksto, dėl jos neatsirado sunkių padarinių. Teismo vertinimu, A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis ar susijęs su esminiu neigiamu poveikiu kitiems aplinkiniams asmenims. Be to, A. M. teismo posėdyje nurodė, kad dirba, dėl padarytos veikos prarado vairuotojo darbą, ruošiasi mesti alkoholį, pasimokė, kritiškai vertino savo elgesį.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam laikotarpiui, kartu taikant itin griežtas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga A. M. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau A. M. baustas už vairavimą esant neblaiviam. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-22 nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn. laikotarpiui nuo 2014-04-22 iki 2016-04-22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad A. M. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Dėl turto konfiskavimo

Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuota (BK 72 straipsnio 2 dalis), tačiau priklauso J. S., kuriam nebuvo žinoma, jog transporto priemonė bus panaudota darant nusikalstamą veiką (b. l. 24-27), dėl to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. turi būti išieškota jos vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kaina yra 1460 eurų (b. l. 43-44).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompiuterine laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam A. M. paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat įpareigojant A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, išieškoti iš A. M. konfiskuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1460 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Išaiškinti kaltinamajam A. M., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompiuterine laikmena, kurioje yra vaizdo įrašas, saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.