- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2-5839-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01554-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- N. D.
- Trečiasis asmuo
- D. D.
Įžanginė dalis
žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui N. D., trečiajam asmeniui D. D. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė S. D., gim. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo (savo tėvo) N. D., gim. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis po 493 Eur kas mėnesį nuo 2025-01-15 iki kol mokysis pagrindinėje mokykloje, taip pat priteisti vienkartinę 2167 Eur sumą patirtoms išlaidoms kompensuoti; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ji šiuo metu jau yra pilnametė, tačiau dirbti ir užsidirbti neturi galimybių, nes iki (duomenys neskelbtini) dar mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje). Studijos yra labai intensyvios, nes toje pačioje mokykloje ji papildomai mokosi muzikos, dalyvauja miesto simfoninio orkestro veikloje, ruošiasi studijoms aukštojoje mokykloje, todėl jai reikalinga tėvų parama. Tėvas, kol dar buvo nepilnametė, kas mėnesį mokėdavo išlaikymą po 120 Eur, vėliau – po 129 Eur, tačiau kai suėjo 18 m. - išlaikymą nustojo teikti. Po tėvų santuokos nutraukimo ji liko gyventi su mama Norvegijoje, tačiau gyvena atskirai išsinuomojusi būstą netoli mokyklos, nes nuvykti autobusu į mokyklą trunka ilgai. Žiemą, kuomet būna labai šalta arba daug sniego, autobusas gali tiesiog nevažiuoti, tuomet tenka laukti valandą sekančio autobuso. Todėl išsinuomojo kambarį bute už 5 500 Norvegijos kronų, kas sudaro apie 470 Eur per mėnesį. Mėnesiui pragyvenimu jai reikia apie 986 Eur, iš kurių maistas sudaro 300 Eur, rūbai, avalynė - 100 Eur (tai išlaidos ne tik išlaidas kasdieniams rūbams, tačiau ir koncertinei, sceninei aprangai), išlaidos už komunalinius patarnavimus 320 Eur (šiuo metu nuomą), išlaidos sveikatos priežiūrai, asmens higienai, skalbimo ir švaros priemonėms 50 Eur, išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui 50 Eur, išlaidos sporto klubui 39 Eur, kanceliarinės prekės, vadovėliai, kurių nėra bibliotekoje ir pan. 50 Eur, viešojo transporto bilietams 77 Eur. Be aukščiau nurodytų kasdienių išlaidų ji patyrusi ir neįprastų išlaidų, susijusių su sveikata bei mokymusi, kurių dalį atsakovas turėtų taip pat kompensuoti, t.y. įsigijo išmanųjį telefoną iPhone15-5G už 849 Eur bei planšetinį kompiuterį iPad 10,9 už 332 Eur. Telefonas ir planšetė su iPhone programine įranga reikalingi muzikinėje mokykloje įgyvendinamiems muzikiniams projektams. Mobilieji įrenginiai su kita programine įranga tokio pobūdžio projektams netinkami. Be to, (duomenys neskelbtini) sudėti breketai, kurių kaina 3153 Eur. Patvirtino, kad ji savo vardu turi du dovanotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Sodo sklypų vertė šiuo metu yra labai nedidelė – iki 1500 Eur. Minėtus žemės sklypus suplanavusi parduoti kuomet studijuos ir tėvai tikrai nebeturės pareigos jos išlaikyti, arba juos laikys kai grįš gyventi į Lietuvą. Transporto priemonių, santaupų neturi. Jokių specifinių poreikių neturi. Kadangi pragyvenimui reikalinga 986 Eur suma per mėnesį, tėtis turėtų teikti kas mėnesį po 493 Eur išlaikymo, o kitą dalį išlaidų kompensuotų mama. Atsakovas taip pat turėtų kompensuoti 1/2 dalį jau patirtų nekasdienių išlaidų dantų gydymui ir mobiliesiems įrenginiams įsigyti, t.y. 2167 Eur. Patvirtino, kad nei mama, nei tėtis daugiau vaikų neturi.
2. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jai reikia maitintis, rengtis, susimokėti už kambario nuomą. Ji yra kukli ir maistui daug neišleidžia. Vasaros metu Norvegijoje atostogos yra tik vieną mėnesį, todėl jokio darbo susirasti neįmanoma. Be to, praeitą vasarą per tą mėnesį buvo sugrįžusi į Lietuvą lankyti artimųjų. Ji itin daug mokosi, muzikuoja, dalyvauja koncertuose ir mano, kad gali ateityje padaryti karjerą muzikos srityje. Lietuvoje, o ypač (duomenys neskelbtini) ji tokių galimybių neturėtų. Planšetė ir tokio tipo mobilusis telefonas jai reikalingi studijoms, kurti muzikai, parsisiųsti reikiamus kūrinius ir pan. O dėl dantų breketų paaiškino, kad jai tiesiog (duomenys neskelbtini). Pinigus skyrė mama, kuri atidavė visas santaupas, tačiau dabar dėl (duomenys neskelbtini). Kartais pinigų atsiunčia ar ką nors apmoka ir seneliai.
3. Atsakovas N. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-23691), kur nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pats neturi finansinių galimybių teikti tokio dydžio paramos. Neginčija to fakto, jog ieškovė šiuo metu, t.y. kol mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, pati neturi galimybės uždirbti pajamų pragyvenimui. Tačiau ji, elgdamasi nesąžiningai, nurodo, jog jos turimas nekilnojamasis turtas - du žemės sklypai, kurių bendra vertė yra iki 1500 eurų, tačiau ieškovė nuslepia nuo teismo tą faktą, jog sklype yra pastatyti statiniai, kurie iš esmės yra tinkami gyventi, nors ir mažo ploto. Žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), kur šiai dienai nuolatos gyvena tikrai daug nuolatinių gyventojų. Taigi šie sodo sklypai, atsižvelgiant į juose esančius statinius, iškastą tvenkinį, įrengtą pavėsinę, sutvarkytą bei prižiūrimą gerbūvį, iš esmės yra tikrai vertingi ir pardavimo atveju būtų įkainojami apie 15 000 eurų suma, kurios, akivaizdžiai pakaktų ieškovei pragyventi mokymosi vidurinio lavinimo mokykloje laikotarpį. Taigi ieškovė neišnaudojo visų galimybių tam, kad išlaikyti save ir tenkinti savo poreikius kitais būdais, neprašant to iš atsakovo. Jo darbo užmokestis yra apie 1000 eurų mėnesiui, darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi nuvykimas bei grįžimas iš darbo sudaro apie 150 kilometrų, mėnesiui kuro išlaidos sudaro apie 150-200 eurų. Automobilio išlaikymas, draudimas, remontas ir kitos investicijos taip pat sudaro nemažą dalį išlaidų. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, tai yra pagal jo gautą kreditą būsto įgijimui, yra įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį moka kredito įmokas. Mėnesinė kredito įmoka yra 50 eurų. Analogiško dydžio sumą atsakovas moka ir už namo, kuriame yra jo butas, renovaciją, taigi, atmetus šias išlaidas, atsakovui pragyventi lieka apie 700 eurų. Priteisus ieškovės prašomą sumą, atsakovui pačiam pragyventi liktų 300 eurų, kas parodo, jog būtų iš esmės pablogintos paties atsakovo gyvenimo sąlygos. Atsakovo turima transporto priemonė yra 20 metų senumo, susidėvėjusi, dėl ko yra reikalingas jos keitimas. Transporto priemonė reikalinga vykimui į darbo vietą, tai yra iš esmės darbo priemonė, be kurios atsakovas negalėtų pasiekti savo darbovietės. Visų pirma kalbant apie ieškovės nurodomas išlaidas poilsiui ir laisvalaikiui, sporto klubui, kurios sudaro 89 eurus, šios išlaidos, atsakovo nuomone, nėra vertintinos kaip privalomos ir būtinos, atsižvelgiant į tai, jog palaikyti savo fizinę sveikatą, formą, galima ir kitais būdais - bėgiojant stadionuose, parkuose, kitose tam skirtose vietose, taip pat ir viešuose sporto aikštynuose, kurie yra pakankamai išplėtoti Skandinavijos šalyse. Lankymasis sporto klube yra tik vienas iš fizinės sveikatos palaikymo būdų, kuris gali būti pakeičiamas kita sveikos gyvensenos forma, nekainuojančia papildomų išlaidų atsakovui. Išlaidos laisvalaikiui taip pat nėra niekuo pagrįstos, įrodytos, be to jos nėra privalomos. Laisvalaikį galima taip pat leisti nemokamuose renginiuose ir pan., atsižvelgiant į tai, jog pati ieškovė, nors ir turėdama galimybę, savo poreikių patenkinimu nesirūpina visiškai. Į savo išlaidas ieškovė įtraukia ir tas, kurias ji patiria dėl laisvalaikio užsiėmimų, t.y. muzikinės veiklos. Bendroje sumoje šios išlaidos, kartu su kasdienėmis rūbų bei avalynės išlaidomis, vertina 100 eurų. Vėlgi, prie ieškinio nėra pridėti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog ieškovė perka kokią nors kitą, specialiai muzikinei veiklai skirtą aprangą, avalynę, o nesinaudoja tais rūbais, kurie yra įgyjami jos kasdienių poreikių tenkinimui. Taigi, nesant duomenų apie jos papildomas su muzika susijusias išlaidas, juo labiau - jų dydį bei apimtis, šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog į reikalaujamą išlaikymo (paramos) laikotarpį yra trauktas ir ieškovės atostogų laikotarpis t. y. 2025 metų liepa-rugpjūtis. Atostogų metu ieškovė turi galimybę pati dirbti, gauti pajamų jau kaip pilnametė ir pilnu darbo krūviu, kas leistų jai pačiai save išlaikyti bent dalinai, tuo mažinant tėvų finansinę naštą. Be kita ko, teismo ieškovė prašo išreikalauti duomenis apie atsakovo pajamas, tačiau byloje trečiuoju asmeniu patraukta ieškovės motina taip pat turėtų pateikti informaciją apie savo gaunamas pajamas, jos prisidėjimą prie pilnametės dukters išlaikymo. Šie duomenys yra svarbūs tuo, jog esant didesnėms trečiojo asmens pajamoms, ji galėtų didesne dalimi prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Teismui taip pat pateikiami duomenys apie atsakovo ieškovei dovanotą turtą, t. y. žemės sklypą, kuriuo šiai dienai atsakovė disponuoja asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas su trečiuoju asmeniu, nutraukiant santuoką, buvo pasidaliję po vieną žemės sklypą su juose esančiais statiniais, o vėliau pagal susitarimą padovanojo dukrai - atsakovei, su tuo tikslu, kad ji, esant reikalui, galėtų šį turtą panaudoti savo reikmėms - gyvenimui, nuomai ar realizavimui, jeigu jai pačiai reikės lėšų pragyvenimui. Ieškovė prašomas priteisti išlaidas išmaniajam telefonui įgyti patyrė dar iki ieškovei tampant pilnamete, t.y. (duomenys neskelbtini). Kas liečia ieškovės reikalavimą padengti jai išlaidas, susijusias su planšetinio kompiuterio iPad įgijimu, tai atsakovui nėra suprantama šio įrenginio įgijimo paskirtis. Iš esmės tai laisvalaikiui bei pramogoms skirtas įrenginys, neturintis nieko bendro su mokymosi procesu, kas reiškia, jog jo įgijimas yra ne nuolatinio ir kasdienio poreikio. Reikalavimo priteisti išlaidas už dantų gydymą atsakovas neginčija, tačiau pasilieka prie tos pozicijos, jog pati ieškovė disponuoja nekilnojamuoju turtu, kurį realizavus ji galėtų padengti savo būtinas bei reikalingas išlaidas, taip pat ir bent kurį laiką išlaikyti save. Atsakovas taip pat teismui nurodo, jog ieškovė su juo visiškai nebendrauja jau nuo išvykimo į Norvegiją laiko, tai yra nuo (duomenys neskelbtini), skambinant arba neatsiliepia, arba kalba atžagariai, parodydama akivaizdų nenorą su juo bendrauti, palaikyti ryšį ar kontaktus.
4. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl to kad yra (duomenys neskelbtini), jis turi dalyvumo apribojimą ((duomenys neskelbtini)). Dirba kas trečią parą Kaune (duomenys neskelbtini) (vieną parą dirba, tris laisvas). Laisvu laiku nieko nedirba - atstato savo darbingumą – sportuoja, vaikšto, lanko masažus, baseiną. Be to, dar turi pagelbėti savo senyvo amžiaus mamai. Jokių kitų darbų neturi. Bandė siųsti savo CV bet niekur kitokio darbo nerado. Yra įgijęs aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, tačiau pagal specialybę nedirba. Gyvena vienas bute, laiko šunį, kurio gydymui dabar neseniai išleido 500 Eur. Be to, dar moka bankui būsto kreditą, apmoka didesnes būsto išlaidas dėl namo renovacijos. Darbo Marijampolėje (duomenys neskelbtini) neieško, nes jam labiau patinka jo darbas Kaune.
5. Trečiasis asmuo D. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukrą ji pilnai išlaiko, nes tėvas išlaikymą mokėjo tik iki pilnametystės. Tačiau po (duomenys neskelbtini) dirbti kirpėja jau negali ir ateityje nebegalės, gauna tik (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos apie 2000 Eur, kas Norvegijoje pagal pragyvenimo lygį yra nedidelė suma. Pagal darbo biržos siuntimą mokosi psichologės specialybės. Ateityje turės susirasti darbą pagal naują specialybę. Tėvas dukrai suėjus 18 m. prie jos išlaikymo visiškai neprisideda, nepasveikina švenčių proga, su dukra nebendrauja. Dukra mokosi vidutinėje mokykloje kad įgyti pagrindinį išsilavinimą, be to mokosi muzikos, dainuoja miesto simfoniniame orkestre, ruošiasi stoti į muzikos studijas aukštojoje mokykloje. Dirbti negali nes iki vėlyvo vakaro užimta mokslais, savaitgaliais būna koncertai. Neseniai buvo priversta išsinuomoti kambarį bute arčiau mokyklos, nes kasdien važinėti į vieną pusę virš valandos jau nėra galimybių. Dukrai išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį pirko ji, todėl tėvas bent dalimi prie išlaidų turėtų prisidėti. Ji gyvename nuosavame bute Norvegijoje, tačiau nuo dukros mokyklos tai yra nutolusi vietovė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
18. Ieškovas, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
7. Kasacinio teismo pažymėta, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; Teismų praktika 31). Pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas, todėl jeigu bylos nagrinėjimo metu nėra nustatoma, jog pilnametis moksleivis turi turto ar lėšų, iš kurių gali pats save išlaikyti, laikoma ir preziumuojama, kad jam reikalinga parama ir, nustačius tėvų galimybę išlaikymą teikti, ieškinys tenkinamas visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Dėl sąlygų išlaikymo (materialinės paramos) priteisimui
8. Byloje nustatyta, kad ieškovės S. D., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas N. D., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (DOK- 2832).
9. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-973-301/2015 ieškovės išlaikymui iki jos pilnametystės iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas priteistą išlaikymą teikė.
10. Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini) .
11. Ieškovė, sulaukusi pilnametystės, dar mokosi (duomenys neskelbtini) aukštesniojoje vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini), yra 2MDA klasės mokinė ir mokosi (duomenys neskelbtini) pagal bendrųjų studijų programą su muzika. (duomenys neskelbtini) mokosi antrame kurse ir baigs mokslą (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaiga parašė, kad tai sudėtingas studijų kursas, kuriam skiriama daugiau valandų per savaitė nei bendrojo lavinimo studijoms Norvegijos vidurinėse mokyklose. Muzikos studijų programoje (duomenys neskelbtini) turi 35 valandas per savaitę, be to, be pamokų (pirmadieniais-penktadieniais), rengiami su mokyklos gyvenimu susiję vertinimo koncertai ir pasirodymai. Šie užsiėmimai yra privalomi ir susiję su įvairių programos dalykų vertinimu.
12. Ieškovė gyvena nuomojamame būste netoli savo mokymosi įstaigos ir pagal pateiktą nuomos sutartį per mėnesį už kambario nuomą moka 5 500 Norvegijos kronų, kas sudaro apie 470 Eur (DOK-34173)
13. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu dovanojimo sutarties pagrindu yra registruoti sodų bendrijoje žemės sklypai u/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), S. S. (duomenys neskelbtini) bei u/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vertė 739 Eur bei S. S. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 703 Eur. Ir nors Nekilnojamojo turto registre statiniai ant žemės sklypų neregistruoti, tačiau iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog yra statinys – sodo namelis, pavėsinė, ūkinis statinys.
14. Iš atsakovo pateiktos pažymos nustatyta, kad N. D. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose dirba nuo (duomenys neskelbtini), objekte, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Iš teismo išreikalautų Sodros duomenų matyti, jog atsakovo pajamos per mėnesį nuo 2025-09-01 iki 2025-09-30 sudaro 1527, 06 Eur, be to jis kas mėnesį gauna 236,15 Eur neįgalumo išmoką.
15. Ieškiniu ieškovė teikia tokius reikalavimus: priteisti iš atsakovo išlaikymą (materialinę paramą) periodinėmis išmokomis po 493 Eur kas mėnesį nuo 2025-01-15 iki kol ieškovė S. D. mokysis pagrindinėje mokykloje, taip pat priteisti vienkartinę 2167 Eur sumą patirtoms išlaidoms kompensuoti.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, sulaukusi pilnametystės, mokosi vidurinėje mokykloje Norvegijoje, siekiant įgauti būtinąjį vidurinį išsilavinimą; byloje nenustatyta, kad mokymasis būtų nepažangus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pirmosios dvi sąlygos - mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktas ir sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktas - išlaikymo priteisimui nustatytos.
17. Trečiąją sąlygą išlaikymui priteisti - paramos būtinumą ir jos dydį, ieškovė grindžia tokiomis aplinkybėmis ir įrodymais. Nurodo, kad mokydamasi vidurinėje mokykloje neturi galimybės užsidirbti savarankiškai, reikalingą išlaikymą teikia viena mama, kuri šiuo metu jau likusi be darbo dėl sveikatos būklės, jos pajamos apie 2000 Eur, atskaičius mokesčius. Nurodė, kad jokio kilnojamojo turto neturi. Jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. sodo sklypai su sodo nameliu, kuriuos tvarko jos seneliai Lietuvoje, tačiau turtas yra nedidelės vertės ir gali būti, kad jį reikės realizuoti studijuojant aukštojoje mokykloje. Tėvas gera valia paramos neteikia. Nurodė, kad jo kasmėnesinės išlaidos sudaro 986 Eur per mėnesį.
18. Pasisakydamas dėl konkretaus išlaidų dydžio ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaidos per mėnesį maistui sudaro 300 Eur, rūbai, avalynė - 100 Eur (tai išlaidos ne tik išlaidas kasdieniams rūbams, tačiau ir koncertinei, sceninei aprangai), komunalinės išlaidos 320 Eur, tačiau nagrinėjant civilinę bylą ji persikraustė gyventi į nuomojamą kambarį ir moka per mėnesį 470 Eur už kambario nuomą, išlaidos sveikatos priežiūrai, asmens higienai, skalbimo ir švaros priemonėms 50 Eur, išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui 50 Eur, išlaidos sporto klubui 39 Eur, kanceliarinės prekės, vadovėliai, kurių nėra bibliotekoje ir pan. 50 Eur, viešojo transporto bilietams 77 Eur. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 493 Eur, t.y. pusę išlaikymui reikalingos sumos nuo jos pilnametystės suėjimo 2025-01-15 iki mokysis vidurinėje mokykloje.
19. Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. birželio 26 d. sutartį, pagal kurią už 9689 NOK (826 Eur) nusipirko išmanųjį telefona iphone 15-5 G bei 2025 m. kovo 15 d. sutartį, pagal kurią už 3790 NOK (323 Eur) nusipirko planšetinį kompiuterį. Taip pat pateikė pranešimą iš gydymo įstaigos Norvegijoje – (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) reikalinga 36 000 NOK (3 070 Eur) suma (DOK-2832 priedai).
20. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad trečiojo asmens pajamos yra vidutiniškai apie 2000 Eur atskaičius mokesčius (trečiojo asmens paaiškinimai, pažyma (DOK-34173). Ieškovės ir trečiojo asmens teigimu, byloje nagrinėjamu laikotarpiu išlaikymą ieškovei teikė tik trečiasis asmuo. Byloje nustatyta, kad ieškovė jokio kilnojamojo turto neturi, o nekilnojamasis turtas yra tėvų padovanoti, nedidelę vertę sodų bendrijoje turintys du sodo žemės sklypai su neregistruotais ir neįteisintais statiniais.
21. Kaip žinoma, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui, taip pat ir pilnamečiui vaikui, išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ginčui aktualiu laikotarpiu minimali mėnesinė alga 2025 m. sudarė 1038 Eur, 777 Eur atskaičius mokesčius.
22. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad ieškovei išlaikymas jos mokymosi vidurinėje mokykloje yra būtinas, nes pati galimybių save išlaikyti ji neturi. Pasisakydamas dėl ieškovės išlaikymui būtinų išlaidų dydžio, teismas nurodo, kad ieškovės nurodomos patiriamos išlaidos (986 Eur) viršija orientacines minimalias išlaidas, kurių detalaus įrodymo nereikalaujama. Todėl ieškovei nereikia įrodinėti 777 Eur išlaidų pragyvenimui. Likusią sumą ji turi pagrįsti rašytiniais įrodymais. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), tokių poreikiams skirtų išlaidų, kurios vertinamos pagal orientacinį minimalaus mėnesinio atlygio dydį, būtinumo įrodinėti papildomai nereikia, kadangi tokios išlaidos teismų praktikoje pripažįstamos kaip patenkinančios būtinuosius poreikius ir yra būtinos.
23. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
25. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
26. Atsakovas savo prašymą ieškinio netenkinti grindžia tuo, kad jo pajamos yra per mažos teikti tokio dydžio išlaikymą, jis yra (duomenys neskelbtini), turi finansinių įsipareigojimų. Tvirtina, kad papildomo darbo dirbti negali dėl turimo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad laisvu nuo darbo metu (tris paras po paros darbo) pats rūpinasi savo sveikatos atstatymu, sportuoja, eina į masažus, baseiną ir pan.
27. Remdamasis atsakovo į bylą pateiktais, teismo išreikalautais duomenis iš Sodros duomenų bazės, teismas nustatė, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, jo pajamos per mėnesį 2025-09-01 iki 2025-09-30 sudarė 1527, 06 Eur, be to jis kas mėnesį gauna 236,15 Eur (duomenys neskelbtini), dirba pamainomis, o laisvu nuo darbo metu, jokios papildomos veiklos nevykdo.
28. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovas turi (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyti duomenys nepatvirtina atsakovo teiginio, kad dėl (duomenys neskelbtini) atsakovas negali susirasti apsaugos darbuotojo darbo savo gyvenamojoje vietoje Marijampolėje (nereikėtų važinėti į Kauną ir patirti papildomų išlaidų), taip pat nėra jokių duomenų, kad jis registravosi Užimtumo tarnyboje ir ieškojo darbo pagal turimą specialybę, taip pat papildomo darbo laisvu nuo pamainos laiku, nesistengė įgyti naujų kompetencijų. 29. Remiantis teismo išreikalautais VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra apsunkintas hipoteka, atsakovas paaiškino kad dar moka būsto kreditą bankui. Garažas atsakovui padovanotas 2021 metais.
30. Teismas pažymi, kad nors atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jo turtinė padėtis yra prasta, jis neišsklaidė pagrįstų abejonių dėl tikrosios savo turtinės padėties ir galimybių dirbti bei papildomai užsidirbti, kad galėtų paremti savo vienintelę besimokančią ir materialinės paramos reikalingą gabią dukrą.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Nors nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išlaikymo pilnametystės sulaukusiam vaikui klausimas, nurodytas išaiškinimas remiantis CK 3.192¹ straipsnio 4 dalimi taikomas ir sprendžiant dėl pilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties. Kaip teisingai pažymėjo teismas, tokių poreikiams skirtų išlaidų, kurios vertinamos pagal orientacinį minimalaus mėnesinio atlygio dydį, būtinumo įrodinėti papildomai nereikia, kadangi tokios išlaidos teismų praktikoje pripažįstamos kaip patenkinančios būtinuosius poreikius ir yra būtinos. Nuo teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl orientacinio dydžio nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti, taigi, ieškovas orientaciniu laikomo minimalių poreikių patenkinimo dydžio ir neturėjo pagrįsti papildomais įrodymais
32. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nors yra pagrindas mažinti iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydį dėl atsakovo sveikatos būklės ir gaunamų pajamų tačiau atsakovas negali šios pareigos nevykdyti visai. Taip pat negalima nepastebėti, kad iki dukros pilnametystės atsakovas taip pat teikė labai mažą materialinį išlaikymą, visą išlaikymo naštą perkeldamas jos motinai, kuri dėl sveikatos būklės jau šiuo metu dirbti ir dukrą išlaikyti negali.
33. Teismui nustačius, kad ieškovės išlaikymui reikalinga suma sudaro 986 Eur per mėnesį, teismas tenkina reikalavimą iš dalies ir atsižvelgiant į atsakovo dalyvumo ribojimą, jo pajamas, priteisia iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį materialinę paramą nuo ieškovės pilnametystės iki vidurinės mokyklos baigimo. Teismo vertinimu, nurodyto dydžio išlaikymo priteisimas negali iš esmės pabloginti atsakovo turtinės padėties.
34. Taip pat tenkintinas S. D. reikalavimas priteisti 2197 Eur kompensaciją jos turėtoms išlaidoms (duomenys neskelbtini), telefonui ir planšetiniam kompiuteriui įsigyti. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, mobilusis telefonas pirktas 2024 m. birželio 26 d., kai ieškovė dar buvo nepilnametė, tačiau reikalavimą papildomai kompensuoti turėtas išlaidas ji reiškia dabar, t.y. tapusi pilnamete, nes motina tokios subjektinės reikalavimo teisės šiuo metu neturi. Sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo, teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas dukrai iki pilnametystės teikė labai mažą išlaikymą, todėl akivaizdu, kad didžioji išlaidų dalis teko motinai. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti dalį turėtų išlaidų yra pagrįstas. Nustatyta, kad visos išlaidos būtinos ir reikalingos ieškovės lavinimuisi, yra pagrįstos rašytinais įrodymais, todėl jų dalis priteistina iš atsakovo, kitą dalį kompensuojant ieškovės motinai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
36. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nepatirta.
37. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl tenkinus ieškinį (visiškai ar iš dalies), žyminis mokestis priteistinas iš pralaimėjusios šalies. Už reikalavimą dėl materialinės paramos periodinėmis išmokomis priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 95 Eur (350 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.) - bei 49 Eur (2197 Eur x 3 proc. x 75 proc.) Iš viso 144 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovė taip pat prašo priteisti 750 Eur išlaidų teisinei advokato padėjėjos pagalbai apmokėti bei 289,36 Eur už vertimo iš norvegų, anglų kalbos į valstybinę lietuvių kalbą išlaidų. Prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad priteista materialinė parama vietoje 493 Eur per mėnesį 350 Eur, t.y. ieškinys tenkintas iš dalies (patenkinta 71 proc. reikalavimo, kitoje dalyje patenkintas 100 proc., t.y. iš viso patenkintas 86 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina 893,85 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (750 Eur + 289,36 Eur = 1039,36 Eur x 86 proc.)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2025-01-15 iki kol ieškovė S. D. mokysis vidurinėje mokykloje, indeksuojant įmokas kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti ieškovei S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2167 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) patirtoms išlaidoms kompensuoti.
Priteisti iš ieškovei S. D. iš atsakovo N. D. 893,85 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo N. D. 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.