Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-935/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-26
Bylos Nr.
1A-197-935/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
S. K., ir Ž
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-935/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42720-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.3.1.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei,nuteistojo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,nuteistajam S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta UAB „Bitė Lietuva“) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika padaryta AB „Telia Lietuva“) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veika padaryta su Ž. V.) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (veika susijusi su K. N. paskyrimu UAB „V.“ direktoriumi) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. K. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. K. paskirtas laisvės atėmimas dešimčiai metų keturiems mėnesiams bei 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir Ž. V., tačiau šis nuteistasis pats apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliaciniai skundai nebuvo paduoti.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. K. buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su Ž. V., siekdamas netikrų dokumentų pagalba įregistruoti fiktyvų UAB „V.“ vadovo pasikeitimą bei paslėpti nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. V. J. vadovaujamos UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 2018 m. liepos 11 d. UAB „V.“ veiklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), organizavo žinomai netikrų dokumentų – UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriame nurodyti netikri duomenys apie Ž. V. paskyrimą įmonės direktoriumi, bei 2018 m. liepos 11 d. dokumentų perdavimo aktų Nr. 1 – Nr. 10, 2018 m. liepos 11 d. daiktų dokumentų perdavimo akto Nr. 18/1, kuriuose nurodyti netikri duomenys apie tai, kad Ž. V. perėmė UAB „V.“ dokumentus ir turtą, pagaminimą, t. y. žinodamas, kad Ž. V. UAB „V.“ direktoriaus pareigų nevykdys, šios įmonės dokumentų ir turto neperims, su nusikalstama veika nesusijusiai S. K. dokumentų parengimui pateikė fiktyvaus direktoriaus Ž. V. duomenis (vardą, pavardę) bei nurodė Ž. V. už pažadėtą piniginį atlygį pasirašyti UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendime, 2018 m. liepos 11 d. dokumentų perdavimo aktuose Nr. 1 – Nr. 10, 2018 m. liepos 11 d. daiktų dokumentų perdavimo akte Nr. 18/1, taip įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tariamą Ž. V. paskyrimą įmonės direktoriumi, šios įmonės dokumentų jam perdavimą. Po ko tą pačią dieną ir vietoje, S. K. prašymu, duomenis dėl Ž. V. paskyrimo UAB „V.“ direktoriumi, apie nusikalstamą veiką nežinanti S. K. pateikė registruoti per VĮ „Registrų centras“ elektroninę sistemą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, todėl nuo 2018 m. liepos 12 d. UAB „V.“ direktoriumi buvo įregistruotas Ž. V.. Tokiu būdu S. K. organizavo ir vykdė netikrų dokumentų – UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimo, dokumentų perdavimo aktų Nr. 1 – Nr. 10, daiktų dokumentų perdavimo akto Nr. 18/1, pagaminimą bei UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimo pagaminimą ir panaudojimą, pateikiant jį VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, jog žinomai netikro dokumento – UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimo pagalba Ž. V. fiktyviai paskirtas bendrovės direktoriumi, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, nenustatytoje vietoje, kompiuterine įranga atspausdino 2018 m. liepos 12 d. UAB „V.“ akcininkų susirinkimo sprendimą, kuriame įrašė netikrus duomenis apie tai, kad UAB „V.“ akcininkai I. K. ir V. J. atšaukė Ž. V. iš direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. liepos 13 d. paskyrė direktoriumi K. N., pateikė šiame netikrame dokumente pasirašyti tyrimo nenustatytam asmeniui už I. K., V. J., Ž. V.. Vėliau S. K. nurodymu K. N., nežinantis apie tai, kad 2018 m. liepos 12 d. UAB „V.“ akcininkų susirinkimo sprendimas yra netikras, pateikė jį 2018 m. liepos 18 d. kartu su prašymu dėl jo – K. N. įregistravimo nauju UAB „V.“ direktoriumi VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui, esančiam Lvovo g. 25, Vilniuje, tokiu būdu S. K. organizavo ir vykdė netikro dokumento – 2018 m. liepos 12 d. UAB „V.“ akcininkų susirinkimo sprendimo pagaminimą ir panaudojimą. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas paslėpti laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 11 d. V. J. vadovaujamos UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad dėl to bus trukdoma nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros, ir to siekdamas bei žinodamas, kad UAB „V.“ apskaitos dokumentai S. K. surastam ir į nusikalstamą veiką dėl dokumentų suklastojimo už pažadėtą piniginį atlygį įtrauktam Ž. V. perduoti nebus, 2018 m. liepos 11 d. UAB „V.“ veiklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nurodė nuo 2018 m. liepos 11 d. UAB „V.“ direktoriumi fiktyviai paskirtam Ž. V. pasirašyti. Ž. V. savo parašais patvirtino netikrus dokumentus – UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. dokumentų perdavimo aktus Nr. 1 – Nr. 10, 2018 m. liepos 11 d. daiktų dokumentų perdavimo aktą Nr. 18/1, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad Ž. V. priėmė iš V. J. UAB „V.“ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 5 d. apskaitos dokumentus, nors faktiškai Ž. V. UAB „V.“ apskaitos dokumentų iš V. J. neperėmė, o S. K. kartu su V. J., nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką dėl UAB „V.“ dokumentų suklastojimo ir paslėpimo, tą pačią dieną išvežė UAB „V.“ dokumentus ir laikė juos iki 2018 m. liepos antros pusės, tiksliau tyrimo nenustatyto laiko UAB „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vėliau S. K. išvežė dokumentus iš šių patalpų ir paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tokiu būdu S. K. paslėpė UAB „V.“ apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 5 d., todėl negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens – UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 12 d. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule, savo naudai, įgyti UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį turtą, tariamai skirtą UAB „V.“, pasinaudodamas netikrų dokumentų pagrindu į direktoriaus pareigas paskirto Ž. V. neva vadovaujamos UAB „V.“ vardu, iš anksto žinodamas, kad UAB „Bitė Lietuva“ sutarčių sąlygos dėl mokėjimų už įgytą įrangą UAB „V.“ vardu nebus vykdomos, neturėdamas jokių sutartinių santykių su UAB „V.“, 2018 m. liepos 12 d. telefonu melagingai prisistatęs UAB „V.“ atstovu nuo 2018 m. liepos 11 d. iš UAB „V.“ direktoriaus pareigų atleisto V. J. vardu bei pirkimo-pardavimo sutarčių rengimui pateikęs UAB „V.“ įregistravimo duomenis, iš UAB „Bitė Lietuva“ užsakė 2852,58 Eur vertės prekes – du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy S9“, nešiojamą kompiuterį „Apple MacBook Airl3“, už kurias atsiskaitė 2018 m. liepos 16 d. atliekant 390 Eur avansinį mokėjimą. Tą pačią dieną per atsiskaitymo sistemą „Paysera“ įnešė 500 Eur į UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, po ko UAB „V.“ buhalterė S. K., gavusi S. K. prašymą, atliko 390 Eur mokėjimą UAB „Bitė Lietuva“. Tokiu būdu S. K., su juo nesusijusios UAB „V.“ vardu užsakęs bei 2018 m. liepos 17 d., UAB „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), per nusikalstamai veikai pasitelkto, tačiau apie S. K. ketinimus apgaule įgyti svetimą turtą nežinantį A. Š., gavęs jo prašymu A. Š. patvirtintas UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V.“ parduotas prekes: mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy S9+“ 64 GB, kurio vertė 864,21 Eur, „Samsung Galaxy S9“ 64 GB, kurio vertė 764,37 Eur, nešiojamą kompiuterį „Apple MacBook Air13“, kurio vertė 1224 Eur, apgaule savo naudai įgijo UAB „Bitė Lietuva“ turtą, kurio vertė 2462,58 Eur (bendra vertė 2852,58 Eur – 390 Eur pradinis depozitas), tuo padarydamas UAB „Bitė Lietuva“ 2462,58 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat S. K. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule, savo naudai, įgyti svetimą, AB „Telia Lietuva“ priklausantį turtą, tariamai skirtą UAB „V.“, pasinaudodamas netikrų dokumentų pagrindu į direktoriaus pareigas paskirto K. N. neva vadovaujamos UAB „V.“ vardu, iš anksto žinodamas, kad AB „Telia Lietuva“, sutarčių sąlygos dėl mokėjimų už įgytą įrangą UAB „V.“ vardu nebus vykdomos, neturėdamas jokių sutartinių santykių su UAB „V.“, 2018 m. rugpjūčio 7 d. telefonu melagingai prisistatęs UAB „V.“ atstovu nuo 2018 m. liepos 11 d. iš UAB „V.“ direktoriaus pareigų atleisto V. J. vardu bei pirkimo-pardavimo sutarčių rengimui pateikęs UAB „V.“ įregistravimo duomenis, iš AB „Telia Lietuva“ užsakė 2718 Eur vertės prekes – du mobiliojo ryšio telefonus „iPhoneX256GB 4G++Space Grey“ su mokėjimo planu „Verslas“, tuo pagrindu AB „Telia Lietuva“, parengus 2018 m. rugpjūčio 7 d. sutartinius dokumentus, S. K. 2018 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) UAB „DPD Lietuva“ kurjeriui T. K., melagingai prisistatęs UAB „V.“ atstovu, savo parašu patvirtinęs AB „Telia Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. abonento (-ų) įjungimo sutartį, akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. abonento (-ų) įjungimo sutartį, akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), taip suklastojęs tikrus AB „Telia Lietuva“ sutartinius dokumentus, melagingai UAB „V.“ vardu įsipareigojęs AB „Telia Lietuva“ teikiamomis paslaugomis naudotis ne mažiau kaip 24 mėnesius ir atsiskaityti už gautus išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefonus, gavo du mobiliojo ryšio telefonus – „iPhoneX256GB 4G++Space Grey“, kurių vertė 2718 Eur (vieneto vertė – 1359 Eur), tokiu būdu apgaule, suklastotų tikrų dokumentų – AB „Telia Lietuva“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. abonento (-ų) įjungimo sutarties, akcijos užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. rugpjūčio 7 d. abonento (-ų) įjungimo sutarties, akcijos užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba savo naudai įgijo AB „Telia Lietuva“ turtą, kurio vertė 2718 Eur, tuo padarydamas AB „Telia Lietuva“ 2718 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir jį išteisinti, o, netenkinus šio prašymo, skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti.

7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė prielaidą, jog nuteistasis buvo paskutinis asmuo, kuris disponavo UAB „V.“ buhalteriniais dokumentais, šiuos dokumentus nuslėpė, sunaikino ar sugadino, dėl ko kilo baudžiamajame įstatyme nustatytos pasekmės. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis buvo faktinis paminėtos bendrovės vadovas.

8. Nuteistasis nurodo, kad UAB „V.“ vadovu iš tikrųjų buvo Ž. V., kurį į šias pareigas paskyrė bendrovės akcininkai. Ž. V. aiškiai išreiškė norą tapti bendrovės vadovu. Jis iš pradžių buvo priimtas dirbti bendrovės direktoriaus V. J. pavaduotoju, o vėliau buvo paskirtas bendrovės vadovu. Šias aplinkybes patvirtina akcininkų susirinkimų protokolai ir darbo sutartis. Nuteistasis pažymi, kad Ž. V. laisva valia sutiko tapti bendrovės direktoriumi. Apie Ž. V. priklausomybes nuteistasis nieko nežinojo. Ž. V. deklaravo, kad turi kompetencijos būti bendrovės, kuri nevykdo jokios veiklos, vadovu.

9. Apeliantas tvirtina, kad jis pats neturėjo jokio tikslo slėpti ar sunaikintus buhalterinės apskaitos dokumentus, nes jis nebuvo suinteresuotas bendrovės veiklos rezultatais, be to, šie dokumentai niekaip nebūtų galėję sukelti jam kokių nors neigiamų pasekmių. Disponavimas dokumentais apeliantui buvo naudingas, nes be buhalterinės apskaitos dokumentų jis nebūtų galėjęs parduoti bendrovės akcijų, vykdyti veiklos. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi advokato A. Š. kontoroje, o vėliau jie buvo perduoti asmenis, kurie turėjo teisę disponuoti šiais dokumentais.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, jog buhalterinės apskaitos dokumentai nėra paslėpti, prarasti ar sunaikinti ir paskutinis dokumentais disponavęs asmuo nėra nuteistasis. Šiuo metu buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie buvo perduoti Ž. V., yra UAB „V.“ žinioje.

11. S. K. tvirtina, kad, skiriant bendrovės vadovu Ž. V., visus dokumentus, kurie vėliau buvo pateikti VĮ „Registrų centras“, pagal tikrus duomenis rengė buhalterė. Aplinkybė, kad Ž. V. pirma išreiškė sutikimą tapti bendrovės vadovu bei juo įsiregistruoti, o vėliau pakeitė savo poziciją, nepatvirtina dokumento klastojimo fakto. Ž. V. spontaniškas elgesys iš esmės patvirtina jo paties teiginius apie piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis ir priklausomybes, kurios galėjo nulemti tokį jo elgesį.

12. Nuteistasis nurodo, kad K. N. yra kelių bendrovių direktorius ir akcininkas, jis viešai skelbia, kad teikia verslo konsultacijas ir pan. K. N. buvo patikėta akcijų pirkimo-pardavimo procedūra bei bendrovės vadovo paieška, todėl jis ir tapo laikinu UAB „V.“ vadovu. K. N. bendrovės vadovu turėjo būti iki tol, kol bendrovė pradės ekonominę veiklą bei gaus pajamų. K. N. paskyrimo UAB „V.“ vadovu dokumentus VĮ „Registrų centras“ teikė asmeniškai, todėl pirmosios instancijos teismo teiginiai apie dokumento suklastojimą, paskiriant vadovu K. N., yra nepagrįsti. K. N. pozicija šioje byloje nėra išreikšta, nes jis byloje negalėjo dalyvauti dėl savo psichinės sveikatos būklės. Nuteistajam K. N. psichinės sveikatos būklė nebuvo žinoma, abejonių dėl jo psichinės sveikatos nekilo, kadangi asmuo vadovavo ne vienai įmonei, reprezentatyviai atrodė, išmanė teisinius bendrovių reikalus.

13. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nuteistasis, atstovaudamas UAB „V.“ ir sudarydamas su AB „Telia Lietuva“ sutartis, veikė kaip S. K. neslėpdamas jokių savo asmens duomenų bei turėdamas teisę atstovauti bendrovei. Mobiliojo ryšio telefonai bendrovei buvo reikalingi darbinei veiklai vykdyti. Užsakymas buvo pateiktas vykdant akcininkų prašymą. Ši įranga pagal priėmimo-perdavimo aktą buvo perduota bendrovei. Aplinkybė, kad, atliekant užsakymą, buvo minimas K. N., nėra esminė. Duomenys, kurie buvo nurodyti darant užsakymą, yra tikri bei teisingi, sutartis sudaryta neslepiant savo tapatybės, įranga nepasisavinta, o perduota bendrovei į apskaitą pagal priėmimo-perdavimo aktą. Nuteistasis negavo jokios asmeninės naudos iš sandorio, civilinis ieškinys yra atlygintas.

14. Nuteistasis taip pat aiškina, kad užsakymas UAB „Bitė Lietuva“ buvo teikiamas asmenų, kurie buvo susiję su bendrove ir turėjo teisę veikti bendrovės vardu. Siuntą paėmė advokatas A. Š. ir vėliau perdavė nuteistajam. Šią siuntą nuteistasis perdavė pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „V.“ atstovui. Įranga nebuvo prarasta ar parduota. Iš įrangos įsigijimo nebuvo gauta jokios asmeninės naudos. Siekiant vykdyti įsipareigojimus, į bendrovę, akcininkų prašymu, buvo įneštos lėšos apmokėti sąskaitas. Įranga buvo reikalinga bendrovės veiklai.

15. Skunde tvirtinama, kad nuteistajam paskirtos bausmės bei ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo skiriamas bausmes. Skiriant bausmes nebuvo atsižvelgta į tai, jog S. K. yra sėkmingai atlikęs resocializacijos procesą, integravosi į visuomenę, sukūrė šeimą, daugiau nenusikalto. Nuteistojo nuomone, skiriant bausmes nebuvo įvertintas padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, kilę padariniai, kėsinimosi dalykas, pažeistos vertybės. Apeliantas pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu jis yra skatintas penkis kartus, nuobaudų neturėjo, savo nepriekaištingu pozityviu elgesiu įrodė pasikeitusį gyvenimo būdą, vertybinę sistemą bei principus. Įvertinus nuteistojo elgesį pataisos namuose, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis įsidarbino, atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs, bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu S. K. buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. S. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės, kurios nevertintinos kaip aiškiai per griežtos. Taip pat kaip aiškiai per griežta nevertintina ir S. K. subendrinta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu (veika padaryta kartu su nuteistuoju Ž. V.).

18. Nuteistasis S. K. tikina, kad UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendime, dokumentų perdavimo aktuose Nr. 1 – Nr. 10 ir daiktų dokumentų perdavimo akte Nr. 18/1 užfiksuoti duomenys atitiko tuo metu susidariusią realią faktinę situaciją ir Ž. V. tikrąją valią bei ketinimus, todėl šie dokumentai negali būti vertinami kaip netikri dokumentai. Tuo pačiu UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo Ž. V. buvo paskirtas šios įmonės direktoriumi, pateikimas VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui negali būti vertinamas kaip netikro dokumento panaudojimas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokią S. K. poziciją paneigia nuteistojo Ž. V., liudytojų V. J., I. K., S. K. parodymai bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys.

19. Iš liudytojo V. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis buvo UAB „V.“ direktorius. Įmonę buvo nuspręsta parduoti, todėl apie jos pardavimą buvo įdėtas skelbimas. Su liudytoju susisiekė S. K., kuris nurodė, kad turi klientą, kuris nori įsigyti UAB „V.“. Su S. K. susitiko įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tariantis dėl įmonės pardavimo, buvo nuspręsta pakeisti įmonės vadovą ir tuomet tą pačią dieną pas notarą pasirašyti įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Įmonės vadovu turėjo tapti Ž. V., kurį atsivedė S. K.. Ž. V. pasirašė dokumentus, susijusius su įmonės vadovo paskyrimu, dokumentų bei turto perėmimu, ir išėjo. Vėliau visus perduotus dokumentus ir daiktus išsivežė S. K.. Apie naujo vadovo paskyrimą tą pačią dieną buvo pranešta VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui. Naujo UAB „V.“ direktoriaus paskyrimo dieną pas notarą akcijų pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, nes S. K. sutarties pasirašymą atidėjo ir taip nutiko kelis kartus (t. 7, b. l. 155-156). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytojas V. J. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš V. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis su kitu UAB „V.“ akcininku I. K. nusprendė parduoti įmonės akcijas. Į liudytoja kreipėsi S. K., kuris nurodė, kad yra tarpininkas, o įmonės akcijas nori įsigyti juridinis asmuo. Susitarus dėl įmonės pardavimo, UAB „V.“ direktoriumi tapo Ž. V., kurį atsivedė S. K.. Ž. V. įmonės direktoriumi buvo paskirtas 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimu. Su naujuoju įmonė vadovu buvo pasirašyti įmonės dokumentų bei daiktų perdavimo aktai. UAB „V.“ akcijų prikimo-pardavimo sutarties pasirašymas turėjo vykti pas notarą. Buvo suplanuoti trys vizitai, t. y., 2018 m. liepos 13, 17 ir 24 dienomis, tačiau S. K. susitikimus vis atidėdavo. Įmonės akcijos taip ir nebuvo parduotos (t. 2, b. l 126-127). Liudytojo V. J. nurodytas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 173-174), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 157-158) iš esmės patvirtino liudytojai I. K. ir S. K., tokios pat aplinkybės nurodytos ir V. J. bei I. K. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 6-9). Liudytoja S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 122-123), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 158) patvirtino, kad ji ruošė 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įmonės vadovo pakeitimo, UAB „V.“ dokumentų ir daiktų perdavimo aktus, kuriuos pasirašė Ž. V., pateikė informaciją apie UAB „V.“ direktoriaus pakeitimą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog S. K. organizavo UAB „V.“ dokumentų pasirašymą, t. y., surado Ž. V., kuris pasirašė 2018 m. liepos 11 d. UAB „V.“ dokumentų ir daiktų perėmimo aktus, akcininkų susirinkimo sprendimą. Liudytojų nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad Ž. V., pasirašęs dokumentus, iš įmonės patalpų išėjo, o vėliau visus reikalaus tvarkė S. K., kuris vis atidėliojo įmonės akcijų pirkimą-pardavimą, akivaizdžiai rodo, kad įmonės iš tikrųjų nebuvo ketinama įsigyti, o Ž. V., suklaidinus įmonės akcininkus, UAB „V.“ direktoriumi buvo paskirtas fiktyviai.

21. Faktą, kad Ž. V. neturėjo jokio realių ketinimų ir suinteresuotumo vadovauti įmonei, būti jos direktoriumi, visiškai patvirtina ir jo paties parodymai, duoti tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis Ž. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis su S. K. susitiko, kai buvo prie kavinės „Carskoje selo“, esančios Konstitucijos pr. S. K. už 300 Eur atlygį pasiūlė tapti laikinu įmonės direktoriumi. Ž. V. tuo metu buvo narkomanas, jam reikėjo pragyvenimui pinigų, todėl su pasiūlymu sutiko. Jis tą pačią dieną su S. K. nuėjo į UAB „V.“ buveinę ir pasirašė dokumentus. Iš tikrųjų įmonės direktoriumi neketino būti, pareigų nenorėjo vykdyti, taip pat nenorėjo priimti įmonės dokumentų, nieko bendro su verslu nėra turėjęs (t. 7, b. l. 153). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis Ž. V. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2018 m. liepos mėnesį, jam būnant kavinėje, esančioje netoli prokuratūros, prie jo priėjo vyras, kuris pasiūlė už atlygį būti įmonės direktoriumi, pasirašyti dokumentus. Nuteistajam tuo metu reikėjo pinigų, todėl jis su pasiūlymu sutiko. Kartu su S. K. nuėjo į automobilių detalių parduotuvę, buvusią netoliese, ir pasirašė kažkokius dokumentus. Ž. V. patvirtino, kad UAB „V.“ akcininkų susirinkimo sprendime yra jo parašas, taip pat jo parašu yra pasirašyta ir 2018 m. liepos 11 d. dokumentų perdavimo aktuose bei 2018 m. liepos 11 d. UAB „V.“ daiktų dokumentų perdavimo akte (t. 4, b. l. 62-63, 90-91). Taigi nuteistojo Ž. V. parodymai, juos vertinant kartu su anksčiau aptartais liudytojų parodymais, leidžia daryti išvadą, kad jo pasirašytų dokumentų turinys iš tikrųjų neatitiko faktinės situacijos, jis neketino atlikti juose nurodytų veiksmų, susisaistyti juose nurodytais teisiniais santykiais. Dokumentus nuteitasis pasirašė tik siekdamas gauti piniginį atlygį.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog UAB „V.“ akcijas turėjo įsigyti asmenys iš Ukrainos ir Baltarusijos (t. 7, b. l. 151). Iš 2018 m. liepos 10 d. S. K. elektroninio laiško Vilniaus miesto 9-ojo notarų biurui matyti, kad S. K. nurodė, jog įmonės akcijas perkančio asmens adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 34). Pažymėtina, kad tiek iš pažymos apie proceso dalyvių asmens duomenis, tiek iš S. K. elektroninio laiško (t. 2, b. l. 152) S. K. dėl naujo UAB „V.“ direktoriaus turinio matyti, jog minėtu adresu yra deklaruota Ž. V. gyvenamoji vieta. Taigi, aptartos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad UAB „V.“ įmonės nebuvo ketinama įsigyti, o S. K. surastas Ž. V. UAB „V.“ akcininkams tik turėjo sudaryti įspūdį, kad įmonės bus nupirkta tariamų S. K. klientų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra visiškai nelogiška juridinio asmens direktoriumi skirti asmenį, kurio vadovavimo patirtis, sugebėjimai ir panašiai S. K. buvo visiškai nežinomi.

23. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai V. J. (t. 2, b. l. 126-127, t. 7, b. l. 156) I. K. (t. 2, b. l. 173-174, t. 7, b. l. 157) ir S. K. (t. 3, b. l. 125-126, t. 7, b. l. 158) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, jog po kurio laiko pamatė, kad UAB „V.“ vadovas yra nebe Ž. V., o kitas asmuo. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (t. 1, b. l. 23-27) matyti, kad praėjus porai dienų po Ž. V. paskyrimo UAB „V.“ direktoriumi, t. y., 2018 m. liepos 13 d., įmonėje buvo paskirtas naujas vadovas – K. N.. S. K. pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklus, aiškindamas naujo vadovo paskyrimo aplinkybes. Vienu metu jis teigė, kad pats Ž. V. nebenorėjo būti juridinio asmens vadovu, kitu metu jis jau aiškino, kad nusprendė, jog Ž. V. yra netinkamas vadovauti įmonei (t. 7, b. l. 152). Taigi akivaizdu, kad Ž. V. UAB „V.“ vadovu buvo paskirtas tik dėl akių, siekiant imituoti ketinimą įsigyti UAB „V.“ akcijas.

24. Atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad S. K. organizavo bei, bendrininkaudamas su Ž. V., pagamino dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys neatitiko objektyviosios tikrovės – 2018 m. liepos 11 d. akcininkų susirinkimo sprendimą, kuris buvo panaudotas liudytojai S. K. pateikiant jį VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų skyriui dėl UAB „V.“ direktoriaus nuo 2018 m. liepos 12 d. pasikeitimo registravimui, ir 2018 m. liepos 11 d. dokumentų bei daiktų dokumentų perdavimo aktus, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu (veika, susijusi su K. N. paskyrimu UAB „V.“ direktoriumi).

Žemesnės instancijos teismas

25. Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nepardavus UAB „V.“ akcijų ir praėjus tam tikram laikui po Ž. V. paskyrimo įmonės direktoriumi, prisijungė prie Juridinių asmenų registro duomenų ir pamatė, kad įmonės direktoriumi yra paskirtas kitas asmuo, o Ž. V. įmonei nebevadovauja. Naują direktorių galėjo paskirti tik UAB „V.“ akcininkai, bet nei jis, nei kitas akcininkas tokio dokumento dėl naujo įmonės vadovo paskyrimo nepasirašinėjo, akcininkų susirinkimo nerengė (t. 7, b. l. 156). Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad 2018 m. liepos 12 d. buvo surašytas akcininkų sprendimas, jog UAB „V.“ direktoriumi yra skiriamas K. N., tačiau nei jis, nei akcininkas I. K. tokio sprendimo kaip akcininkai nepasirašė (t. 2, b. l. 126-127). Tokias pat aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojai I. K. (t. 2, b. l. 173-174, t. 7, b. l. 157) bei S. K. (t. 3, b. l. 125-126, t. 7, b. l. 158), taip pat tokios pat aplinkybės nurodytos ir liudytojo V. J. bei I. K. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 6-9). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis Ž. V. patvirtino, kad akcininkų sprendime dėl jo atleidimo iš UAB „V.“ direktoriaus pareigų nepasirašinėjo (t. 4, b. l. 62-63). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų bei nuteistojo Ž. V. parodymais, kadangi jų nurodomas aplinkybes dėl neteisėto naujo UAB „V.“ direktoriaus paskyrimo patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

26. Iš 2018 m. liepos 12 d. akcininkų susirinkimo sprendimo matyti, jog UAB „V.“ direktoriumi nuo 2018 m. liepos 13 d. yra skiriamas K. N., o Ž. V. iš įmonės direktoriaus pareigų atšaukiamas nuo 2018 m. liepos 12 d. (t. 1, b. l. 22). Minėtas akcininkų sprendimas yra pasirašytas Ž. V., V. J., I. K. ir K. N.. Iš Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija užfiksuotų duomenų (t. 1, b. l. 23-27) matyti, kad 2018 m. liepos 18 d. K. N. prašymo registruoti Juridinių asmenų registre (t. 1, b. l. 185-189) pagrindu UAB „V.“ vadovo pakeitimo faktas buvo registruotas Juridinių asmenų registre 2018 m. liepos 27 d. Specialisto išvada Nr. 11-2057 (18) patvirtina, kad UAB „V.“ 2018 m. liepos 12 d. akcininkų susirinkimo sprendime pasirašė ne pats I. K. ir Ž. V.. Nustatyti, ar minėtame akcininkų sprendime pasirašė V. J. ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl tiriamojo parašo trumpumo ir paprastumo (t. 4, b. l. 11-13).

27. Taigi atsižvelgęs į tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2018 m. liepos 12 d. akcininkų susirinkimo sprendimu buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys bei tokie duomenys buvo užregistruoti Juridinių asmenų registre, t. y., buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pats S. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad būtent jis inicijavo ir organizavo Ž. V. pakeitimą nauju vadovu, prašydamas K. N. pabūti UAB „V.“ vadovu iki trijų mėnesių (t. 7, b. l. 151). Aplinkybė, kad 2018 m. liepos 12 d. akcininkų sprendime dėl naujojo vadovo paskyrimo K. N. parašas yra tikras bei jis pats pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui registruoti jį UAB „V.“ naujuoju vadovu, nešalina S. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. K. N. pasirašant 2018 m. liepos 12 d. akcininkų sprendime, UAB „V.“ akcijos iš tuometinių šios įmonės akcininkų V. J. ir I. K. nebuvo nupirktos, taigi S. K. neabejotinai buvo žinoma, kad Ž. V. pakeitimo nauju įmonės direktoriumi organizavimas ir tuo pagrindu netikro dokumento pagaminimas ir panaudojimas, yra neteisėtas, todėl jis pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

28. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. S. K. aiškina, kad jis UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neslėpė. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys paneigia tokią nuteistojo poziciją ir leidžia teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

29. Iš liudytojo V. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad po to, kai Ž. V. pasirašė dokumentus dėl jo paskyrimo UAB „V.“ vadovu bei juridinio asmens dokumentų ir daiktų perėmimo aktus, liudytojas kartu su S. K. UAB „V.“ dokumentus, kasos apartą, antspaudą, internetinius prisijungimus nuvežė į S. K. nurodytą ofisą – advokatų kontorą (t. 7, b. l. 156). Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 126-127) V. J. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad S. K. pasiėmė įmonės dokumentus, kasos aparatą, antspaudą. UAB „V.“ dokumentai buvo nuvežti į advokato kontorą, esančią prie (duomenys neskelbtini). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų (t. 2, b. l. 130-131) matyti, kad liudytojas patvirtino apklausos metu nurodytas aplinkybes, parodydamas UAB „B“, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo nuvežti ir palikti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 173-174), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 157) liudytojas I. K. patvirtino liudytojo V. J. nurodytas aplinkybes dėl UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų išvežimo. Tokios pačios aplinkybės nurodytos V. J. bei I. K. pareiškime (t. 1, b. l. 6-9). Taigi aptarti duomenys patvirtina, kad S. K. buvo paskutinis asmuo, disponavęs UAB „V.“ dokumentais ir įmonei priklausančiais daiktais.

30. Faktą, kad nuteistasis S. K. buvo paskutinis asmuo, kurioje žinioje buvo UAB „V.“ apskaitos dokumentai, visiškai patvirtina ir liudytojo A. Š., L. L. parodymai bei kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. nurodė, kad jis dirba UAB „B.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). S. K. 2018 m. liepos arba rugpjūčio mėnesį paprašė porą dienų jo darbo vietoje palikti kažkokios įmonės dokumentus. Liudytojui sutikus, dokumentai buvo atvežti ir palikti hole prie spintos. Po dienos ar poros dienų S. K. išsivežė minėtus dokumentus (t. 3, b. l. 103-104). Aptartų parodymų teisingumą liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 155). Liudytojas L. L. pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 159) ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 136-137) patvirtino liudytojo A. Š. nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dokumentus UAB „B.“ matė 2018 m. liepos 13 d., tai buvo UAB „V.“ buhalteriniai dokumentai. Aplinkybę, kad būtent S. K. disponavo UAB „V.“ dokumentais ir daiktais, kurie buvo perduoti 2018 m. liepos 11 d. aktais, be jau aptartų duomenų, iš dalies įrodo ir tai, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. sutartinius dokumentus (t. 1, b. l. 128, 129, 130, 131), pasirašytus AB „Telia Lietuva“ atstovo ir S. K., nuteistasis patvirtino naudodamas UAB „V.“ antspaudą, be to, tiek iš AB „Telia Lietuva“ (t. 1, b. l. 89-92), tiek UAB „Bitė Lietuva“ (t. 1, b. l. 166-167) pateiktos informacijos matyti, kad prekės iš minėtų mobiliojo ryšio operatorių buvo užsakytos naudojantis UAB „V.“ priklausančiu telefono numeriu (duomenys neskelbtini).

31. Pažymėtina, kad S. K. nebuvo nuoseklus, nurodydamas, kur yra UAB „V.“ 2018 m. liepos 11 d. aktais perduoti dokumentai. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad UAB „V.“ perimtus dokumentus perdavė K. N. (t. 7, b. l. 152). Čia atkreiptinas dėmesys, kad K. N. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu jokie UAB „V.“ dokumentai bei antspaudas nebuvo rasti (t. 3, b. l. 74-76). Apeliacinės instancijos teisme S. K. jau aiškino, kad dokumentai yra laikomi UAB „A. G.“ (t. 8, b. l. 11). Nuteistasis apeliacinės instancijos teismui pateikė, UAB „A. G.“ pažymą, kurią surašė šios įmonės direktorius K. K. (pastebėtina, kad šio asmens vadovaujamose įmonėse šiuo metu dirba S. K.). Aptariamoje pažymoje nurodoma, kad UAB „A. G.“ 2018 m. liepos 18 d. perėmė UAB „V.“ apskaitos dokumentus pagal 2018 m. liepos 18 d. daiktų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 18-07-5 dėl buhalterinių paslaugų teikimo bei įmonės veiklos inventorizavimo. UAB „V.“ dokumentus perdavė S. K. (t. 8, b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažymoje užfiksuoti duomenys, vertinant juos su S. K. pozicija išsakyta pirmosios instancijos teisme, tik dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų nuteistasis paslėpė UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad S. K. žinojo, kur yra laikomi UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau sąmoningai neatskleidė jų buvimo vietos.

32. Pažymėtina, kad buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant šio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. S. K. paslėpus UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nebuvo galima atlikti jokių veiksmų, kurių atlikimui yra būtinas disponavimas buhalterinės apskaitos dokumentais, nebuvo įmanoma teikti privalomos informacijos valstybės institucijoms ir pan. Aplinkybė, kad S. K., praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo to momento, kai jis realiai perėmė UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bei priėmus jam apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kur buvo paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, nekeičia jo nusikalstamų veiksmų vertinimo. Čia taip pat pažymėtina tai, kad iš specialisto išvados, duotos apžiūrėjus UAB „V.“ dokumentus, matyti, kad tyrimui nepateikus tiriamojo laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d iki 2018 m. liepos 12 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. visų sąskaitų apskaitos registrų, turto ir piniginių lėšų apskaitos, skolų (įsipareigojimų) apskaitos, negalima iš dalies nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (t. 4, b. l. 52-55) Taigi S. K. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

33. Byloje nekilo ginčų, kad UAB „V.“ vardu iš AB „Telia Lietuva“ buvo paimti du mobiliojo ryšio telefonai iPhoneX256GB 4G++Space Grey, kurių bendra vertė 2718 Eur, o iš UAB „Bitė Lietuva“ – mobiliojo ryšio telefonai Samsung Galaxy S9+ 64 GB ir Samsung Galaxy S9 64 GB bei nešiojamas kompiuteris Apple Macbook Air 13, kurių bendra vertė 2462,58 Eur. Šiuos faktus patvirtina baudžiamojoje byloje esančios sutartiniai dokumentai (t. 1, b. l. 128, 129, 130, 131, 135, 136-137, 138-139), AB „Telia Lietuva“ pareiškime (t. 1, b. l. 89-92) bei UAB „Bitė Lietuva“ rašte (t. 1, b. l. 166-167) nurodyti duomenys, liudytojo D. S. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 154-155), liudytojo A. Š. (t. 3, b. l. 115-116, t. 7, b. l. 155), liudytojos S. K. (t. 3, b. l. 125-126, t. 7, b. l. 158) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojo T. K. (t. 3, b. l. 141-142) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Pats S. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, sutartis su AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarė būsimų akcininkų prašymu, kadangi tiek telefonų, tiek kompiuterio reikėjo verslo plėtojimui. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais, visiškai paneigia S. K. teiginius bei patvirtina, kad svetimas turtas buvo įgytas apgaulės būdu.

34. Liudytojas D. S. pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 154) bei pareiškime (t. 1, b. l. 89-92) nurodė, kad asmuo, skambinęs į AB „Telia Lietuva“ ir užsakęs mobiliojo ryšio telefonus, prisistatė UAB „V.“ direktoriumi V. J., nors tuo metu minėtas asmuo įmonei jau nebevadovavo, o naujuoju įmonės vadovu buvo paskirtas K. N.. UAB „Bitė Lietuva“ rašte (t. 1, b. l. 166-167) užfiksuota informacija taip pat patvirtina, jog asmuo, skambinęs ir užsakęs įrangą UAB „V.“ vardu, prisistatė V. J.. Iš byloje esančio garso įrašo (t. 2, b. l. 68-72), kurio turinio nuteistasis neginčijo, girdėti, kaip S. K., kalbėdamas su mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ atstovais, bendrauja UAB „V.“ vardu bei prisistato jos direktoriumi V. J.. Pažymėtina ir tai, kad AB „Telia Lietuva“ pareiškime bei UAB „Bitė Lietuva“ rašte nurodyti duomenys bei pokalbio metu tarp AB „Telia Lietuva“ bei S. K. užfiksuoti duomenys patvirtina, jog nuteistasis užsakydamas įrangą iš minėtų bendrovių naudojo UAB „V.“ mobiliojo ryšio telefono numerį – (duomenys neskelbtini) bei elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodomas Juridinių asmenų registre (t. 1, b. l. 172-173). Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. K., bendraudamas su AB „Telia Lietuva“ ir UAB „Bitė Lietuva“ atstovais, siekė sudaryti įspūdį, kad veikia UAB „V.“ vardu, o, prisistatydamas kito asmens vardu, siekė suklaidinti dėl subjekto, kuriam iš tikrųjų bus pateikta įranga, apsunkinti skambinusio asmens tapatybės identifikavimą.

35. Kaip jau minėta anksčiau, įsigyjant mobiliojo ryšio telefonus bei kompiuterį, UAB „V.“ akcijos vis dar priklausė I. K. ir V. J.. Taip pat tuo metu UAB „V.“ nevykdė jokios veiklos, jos vadovu, suklastojant dokumentus, buvo paskirtas K. N., įmonės parduotuvės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo parduotos. Duomenų, kad įmonė po įrangos įsigijimo būtų vykdžiusi kokią nors veiklą, nėra. Taigi akivaizdu, kad UAB „V.“ nebuvo poreikio sudaryti sutartis dėl įrangos, kuri būtų naudojama įmonės veiklai, įsigijimo. Faktą, kad įrangos įsigijimu buvo suinteresuotas tik S. K., patvirtina tai, jog pradinė įmoka, įsigyjant mobiliojo ryšio telefonus bei planšetinį kompiuterį, buvo sumokėta iš pinigų, kurie buvo pervesti iš S. K. vadovaujamos įmonės UAB „TSAFT“ (t. 3, b. l. 195). Pažymėtina ir tai, kad iš UAB „Bitė Lietuva“ užsakytą įrangą atsiėmė su UAB „V.“ nieko bendro neturintis asmuo – liudytojas A. Š.. Siuntinį iš AB „Telia Lietuva“ priėmė S. K. kaip UAB „V.“ įgaliotas asmuo, tačiau jokio įgaliojimo dėl to nepateikė.

36. D. S. tiek pirmosios instancijos teisme (t. 7, b. l. 154), tiek pareiškime (t. 1, b. l. 89-92) nurodė, kad UAB „V.“ nei vienos įmokos už mobiliojo ryšio telefonus nesumokėjo. Iš UAB „Bitė Lietuva“ rašto turinio (t. 1, b. l. 166-167) matyti, kad be privalomos įmokos, kuri buvo būtina norint gauti užsakytą įrangą pagal sutartis, daugiau įmokų nebuvo atlikta. Be to, iš AB „Telia Lietuva“ pareiškimo turinio matyti, jog UAB „V.“ įsigyti telefonai po vos daugiau nei mėnesio nuo jų įsigijimo nebebuvo naudojami mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ tinkle. Taigi atsižvelgęs į visa tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. K. apgaulės būdu, prisidengdamas UAB „V.“ vardu, įgijo svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad už jį nemokės ir neatsiskaitys, t. y., padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir kitų klausimų.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo pačiu skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai konstatuota, kad dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta bendrininkaujant su Ž. V.), padarymo nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jis veikė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. S. K. padarė du nesunkius nusikaltimus nuosavybei, du nesunkius nusikaltimus valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu, ir vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Visi nuteistojo nusikaltimai buvo padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Be to, S. K. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistajam anksčiau už jo padarytus nusikaltimus ne kartą buvo taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau akivaizdu, jog šios bausmės jam pageidaujamo pozityvaus poveikio nepadarė, nes jis ir vėl nusikalsdavo. Pastebėtina, kad nuteistasis nusikalstamas darė net ir tuo metu, kai jam vyko baudžiamieji procesai. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. K. nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, keisti savo elgesio, o yra linkęs nusikalsti. Taip pat aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

39. Skirdamas S. K. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šiuo metu nuteistasis stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, dirba, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmosios instancijos teismas, ir švelninti nuteistajam paskirtas bausmes, kurios ir taip yra ženkliai mažesnės nei atitinkamų normų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai arba yra artimos baudžiamajame įstatyme numatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai, nėra pagrindo.

40. Nuteistajam S. K., prieš priimant du paskutiniuosius apkaltinamuosius nuosprendžius, buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtas bausmes. Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, negalėjo būti atsižvelgta į nuosprendžius, kurie buvo priimti po šio klausimo išsprendimo ir kurie, be jokių abejonių, turi reikšmės vertinant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą ir t. t.

41. Apeliantas nepagrįstai aiškina, kad jo nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala. Akivaizdu, jog S. K. nusikalstamų veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dviem įmonėm buvo padaryta turtinė žala. Čia pabrėžtina, kad skundžiamu nuosprendžiu iš S. K. AB „Telia Lietuva“ naudai buvo priteista 2718 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o UAB „Bite Lietuva“ baudžiamoje byloje civilinio ieškinio nereiškė.

42. Taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų negalima. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, kuris yra nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), o dalinis bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas tais atvejai, kai asmuo yra nuteistas laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą. Šiuo atveju S. K. paskirta dešimties metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė yra paskirta ir už nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Taigi S. K. BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje bei jas subendrindamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, netiksliai laikėsi BK 63 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju nebuvo būtinybės bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių tarpusavyje, kadangi šios bausmės iš karto taip, kaip aprašyta skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, turėjo būti bendrinamos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu. Vis tik šis netikslumas niekaip nepasunkino nuteistojo teisinės padėties. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nesunkių nusikaltimų padarymą buvo bendrinamos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, tuomet prie griežtesnės bausmės buvo pridėta dalis bausmės, paskirtos už apysunkio nusikaltimo padarymą, t. y. prie griežtesnės bausmės buvo pridėti keturi mėnesiai iš vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

44. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad bausmių apėmimas taikomas tuo atveju, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pažymėtina, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Teigti, kad šiuo atveju bausmė, paskirta už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą turėjo būti bendrinama apėmimo būdu su bausme, paskirta už anksčiau padarytą sunkų nusikaltimą, nėra pagrindo, ypač įvertinus tai, kad apskritai visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą S. K. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytos po paskutinio nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. po 2018 m. birželio 11 d.

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašoma priteisti valstybei iš S. K. 324 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės suteiktą antrinę teisinę pagalbą minėtam nuteistajam nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš tokio asmens išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats nuteistasis, apeliacinės instancijos teisme S. K. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nuteistajam S. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei tai, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo, kuris yra darbingo amžiaus asmuo, turtinei padėčiai, teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo S. K. 324 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis