- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-520-134-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-520-134/2013Teisėja Jolanta GasparavičienėProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-89-1-00666-2011-1
2013 m. rugsėjo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-05 nuosprendžiu skirta bausme, R. K. skirtas laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.30 val., iš gyvenamojo namo, į kurį turėjo teisę patekti ir būti jame, esančio, pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiosios G. Š. portfelį “Case Logic” 59,00 Lt vertės su jame buvusiu nešiojamuoju kompiuteriu “TOSHIBA L300-11Q” 1399,00 Lt vertės, kompiuterine pele “Riwa” 15 Lt vertės, garso kolonėlėmis “Acme” 20 Lt vertės ir kompiuterio įsigijimo dokumentais, tuo padarydamas G. Š. 1493,00 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo jį išteisinti arba neskiri realios laisvės atėmimo bausmės.
Skunde teigia nepagrobęs buvusios sugyventinės G. Š. kompiuterio, o nuvežęs jį A. C., kuris pažinojo kompiuterius taisantį žmogų. Kartu su A. C. nuvežė kompiuterį tam žmogui į Uteną, tačiau kompiuterį į namus nunešęs A. C. nebeišėjo iš namo ir vienam draugui SMS žinute melagingai pranešė, kad jį sulaikė policija. Jis nuvyko į policiją, tačiau A. C. ten nebuvo. A. C. teisme prisipažino jį apgavęs, tačiau teismas į šiuos parodymus neatsižvelgė. Teisme parodymus davę liudytojai yra A. C. draugai, todėl jie melavo. G. Š. jam keršija dėl skyrybų, todėl taip pat neprisipažino, kad jam anksčiau yra leidusi išsinešti pataisyti kompiuterį.
Apeliantas teigia, kad jam skirta bausmė per griežta, nes prokuroras baigiamojoje kalboje siūlė atidėti jam skirtos bausmės vykdymą, o teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad turi sugyventinę, mažametę dukrą, iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde savo kaltės dėl G. Š. kompiuterio vagystės nebuvimą argumentuoja tais pačiais motyvais, kuriuos dėstė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kurių esmė ta, kad pagrobto kompiuterio savininkė G. Š. jam yra leidusi nuvežti meistrams pataisyti kompiuterį, o tai darydamas jis šį kompiuterį perdavė A. C., kuris kompiuterį iš jo pagrobė. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Nukentėjusioji G. Š. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė kad su R. K., su kuriuo vagystės metu kartu gyveno, yra kalbėjusi apie savo kompiuterio taisymą, tačiau niekada neleidusi šio kompiuterio išnešti iš namų ir parduoti, jis tai padaręs savavališkai. Šie nukentėjusiosios parodymai paneigia apelianto teiginius, kad G. Š. yra leidusi jam disponuoti savo kompiuteriu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vagystė laikoma baigtu nusikaltimu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (kasacinė nutartis Nr. 2K-388/2012). Byloje nustatyta, kad apeliantas nukentėjusiosios kompiuterį su priedas išnešė iš namo ir perdavė liudytojui A. C., taigi, jis buvo kompiuterį užvaldęs ir juo pasinaudojo savo nuožiūra – atidavė kitam asmeniui. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto įvykdyta kompiuterio ir jo priedų vagystė buvo baigta. Tokiu atveju tolesnis kompiuterio ir jo priedų likimas vagystės kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl apelianto skundo argumentai, kad liudytojas A. C. jį apgavo ir negrąžino kompiuterio, apelianto baudžiamosios atsakomybės nešalina.
Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teisme parodymus davę kiti liudytojai yra A. C. draugai, davę šiam liudytojui palankius parodymus. Teismo posėdyje apklaustas tik apeliantas, nukentėjusioji ir liudytojas A. C., kurių tuo metu draugystės ryšiai nesiejo.
Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyti apelianto veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ši veika pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl tenkinti apelianto prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, susijusias su apelianto padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumu, todėl apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui, yra teisinga ir nešvelnintina. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantu skirtos galutinės subendrintos bausmės dydį lėmė ne skundžiamu, o ankstesniu – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-10-05 - nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis, kurio skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas keisti negalėjo. Tačiau teismas apeliantui taikė palankesnį, t.y. dalinį bausmių subendrinimo būdą ir prie ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės pridėjo tik tris mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, teisingai nurodė, kad apeliantas šį nusikaltimą padarė, turėdamas teistumą už vagystę, po šio nusikaltimo vėl du kartus buvo teisiamas už vagystes, toks sistemingas analogiškų nusikaltimų darymas nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus atlikimo. Aplinkybė, kas prokuroras baigiamojoje kalboje R. K. siūlė atidėti bausmės vykdymą, teismo neįpareigoja priimti tokį sprendimą, nes prokuroro pozicija yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neprivaloma. Įvertinus ankstesnę apelianto nusikalstamą praeitį, tenkinti apelianto prašymą atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
N. R. K apeliacinį skundą atmesti.