Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-1178-561/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-28
Bylos Nr.: eI2-1178-561/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02033-2023-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Ramūnas Audzevičius, Karolis Šikšnis, Rimantas Daujotas

Administracinė byla Nr. eI2-1178-561/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02033-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 28 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Ramūnui Audzevičiui, advokatui Rimantui Daujotui ir advokato padėjėjui Karoliui Šikšniui,

atsakovės atstovui Sigitui Pudžiuveliui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“ (toliau – ir UAB „PhosAgro Baltic“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba) 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 25-1259 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę suteikti UAB „PhosAgro Baltic“ išimtį apmokėti APB „Motieka ir Audzevičius“ PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022-08-183, Nr. 2022-08-184, Nr. 2022-08-185 už UAB „PhosAgro Baltic“ suteiktas teisines paslaugas. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui nurodo, kad nesutinka su Sprendimu, tačiau pažymi, jog šio skundo nagrinėjimui taip pat aktualūs ir paskesni FNTT sprendimai: 2023 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 25-1861 (toliau – ir 2023 m. vasario 2 d. Sprendimas), 2023 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 25-1594 (toliau – ir 2023 m. sausio 30 d. Sprendimas) ir 2023 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 25-1806 (toliau – ir 2023 m. vasario 1 d. Sprendimas), kuriais FNTT netenkino 2022 m. lapkričio 25 d., 2023 m. sausio 18 d. pareiškėjos prašymų suteikti leidimą atlikti 57 347,62 Eur ir 67 029,73 Eur mokėjimus už 2022 m. rugsėjo–spalio mėn. APB „Motieka ir Audzevičius“ suteiktas teisines paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-09-164, Nr. 2022-09-165, Nr. 2022-09-166, Nr. 2022-09-167, Nr. 2022-09-168 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos), Nr. 2022-10-190, Nr. 2022-10-191, Nr. 2022-10-192, Nr. 2022-10-193 (toliau – ir 2022 m. spalio 31 d. sąskaitos).

Pažymi, kad teisinės paslaugos pareiškėjai yra būtinos tik dėl to, kad FNTT pareiškėjai nepagrįstai taiko itin didelę žalą ūkinei veiklai darančias sankcijas, o tuo tarpu nei vienas iš keturių pareiškėjos darbuotojų neturi teisinio išsilavinimo. Pareiškėja, norėdama išsaugoti pačią bendrovę ir vykdomą ūkinę veiklą, neturėjo jokios kitos išeities, kaip tik samdyti išorinius teisininkus, kurie turėtų reikiamą kompetenciją, patirtį ir pripažinimą itin sudėtinguose teisiniuose ginčuose dėl tarptautinių sankcijų taikymo.

Atitinkamai, pareiškėja, įvertinusi Lietuvoje veikiančias advokatų kontoras, nusprendė, kad pareiškėjos interesus kokybiškiausiai atstovautų tarptautinį pripažinimą turinti APB „Motieka ir Audzevičius“, su kuria pareiškėja jau turėjo paslaugų santykius iki neteisėtų FNTT veiksmų. Ši advokatų kontora eilę metų tarptautiniuose reitinguose lygiuojasi tarp tokių visame pasaulyje puikiai žinomų firmų kaip Quinn Emanuel Urquhart & Sullivan, Freshfields Bruckhaus Deringer, White & Case ir Clifford Chance.

Nurodo, kad Sprendime FNTT nereiškia jokių priekaištų dėl APB „Motieka ir Audzevičius“ teisinių paslaugų, atstovaujant pareiškėją, kokybės. Būdama atsakovu FNTT atvirai nėra patenkinta ginčais ir bylinėjimosi išlaidų kompensavimo rizika, todėl reikalaudama teikti paslaugas tik FNTT darbo laiku bei keldama klausimus tik dėl mažos dalies darbų, FNTT atsisako leisti pareiškėjai sumokėti visas sumas, įskaitant APB „Motieka ir Audzevičius“ į Lietuvos Respublikos biudžetą jau sumokėtą PVM nuo išstatytų sąskaitų.

Šio skundo esmė yra tai, kad būdama nepagrįstai įtraukta į FNTT sankcionuotų asmenų sąrašą, pareiškėja turi pareigą prašyti FNTT leidimo atlikti mokėjimus savo tiekėjams, tame tarpe ir advokatams, teikiantiems paslaugas pareiškėjai. FNTT, atlikdama tokių mokėjimų patikrinimus ir suteikdama leidimus mokėjimams, tikrina, ar atliekamais mokėjimais nesiekiama apeiti sankcijų ar sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Šios aplinkybės nustatymas yra vienintelis teisės normose nustatytas pagrindas FNTT nesuteikti leidimo mokėjimui. Tačiau FNTT, jau ne kartą leidusi atlikti mokėjimus advokatams, nusprendė nebesuteikti leidimų pareiškėjai atsiskaityti su advokatais pagal Sąskaitas.

Pažymi, kad FNTT, neleisdama atlikti konkretaus mokėjimo advokatams, niekada nenustatė, kad siekiamu atlikti mokėjimu būtų siekiama apeiti sankcijas ar kad sankcionuotiems asmenims būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis lėšomis. Tokių aplinkybių FNTT niekada nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes akivaizdu, kad APB „Motieka ir Audzevičius“ neturi jokių ryšių su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis, neturėjo ir neturi jokių ketinimų ir interesų savo gautą užmokestį už paslaugas perleisti sankcionuotiems asmenims. Jeigu FNTT laikytų, kad APB „Motieka ir Audzevičius“ yra susijusi su sankcionuotais asmenimis, tuomet anksčiau FNTT nebūtų leidusi pareiškėjai mokėti kitų sąskaitų už advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ suteiktas teisines paslaugas, susijusias su FNTT neteisėtai įgyvendinamomis sankcijomis pareiškėjos atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju, praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjos prašymo, Sprendimu FNTT nusprendė, kad pareiškėja gali atsiskaityti su visais savo paslaugų teikėjais, išskyrus teisinių paslaugų teikėjus APB „Motieka ir Audzevičius“. FNTT nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėja negali atsiskaityti su APB „Motieka ir Audzevičius“ už gautas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas. Visgi, jau priėmusi sprendimą, 2023 m. vasario 2 d. priėmė dar vieną sprendimą dėl apmokėjimo už Sąskaitas – 2023 m. vasario 2 d. Sprendimu FNTT sustabdė jau išnagrinėto 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimą tol, kol pareiškėja nepateiks papildomų duomenų apie 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas. Sustabdydama jau išnagrinėto 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymo nagrinėjimą FNTT nesustabdė Sprendimo, priimto pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą, galiojimo. 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo turinys aiškiai indikuoja, kad, FNTT nuomone, APB „Motieka ir Audzevičius“ paslaugos per brangios ir nereikalingos pareiškėjai, nors pareiškėjos nuomonė yra visai kitokia. Atitinkamai, 2023 m. sausio 30 d. Sprendimu ir 2023 m. vasario 1 d. Sprendimu FNTT pareiškėjai neleido atsiskaityti su APB „Motieka ir Audzevičius“ pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas ir 2022 m. spalio 31 d. sąskaitas. Bendra FNTT diktuojama tendencija indikuoja FNTT piktnaudžiavimą valdžia, kai, siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų kompensavimo, prašymai nenagrinėjami per įstatymo nustatyta terminą, o vėliau išmokėjimas stabdomas tais pagrindais, dėl kurių FNTT neturi jokių įgalinimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, atsakovė taiko dvigubus standartus ir diskriminuoja tiek pareiškėją, tiek atstovus, suponuodama, kad pareiškėja savo interesus turėtų ginti pigiau. Atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė FNTT skiria beveik po 2 000 000 Eur finansavimą kas šešis mėnesius būtent už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą pareiškėjos ir keleto kitų subjektų atžvilgiu.

Mano, kad pagrindiniai Sprendimo, kuriuo blokuojamas atsiskaitymas su teisininkais, tikslai yra FNTT siekis išvengti FNTT sprendimų dėl sankcijų pareiškėjai panaikinimo ir FNTT siekis apsisaugoti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai. Akivaizdu, kad tokiu būdu Sprendimu FNTT grubiai riboja pareiškėjos teisę į veiksmingą teisinę gynybą (EŽTK 6 straipsnis ir 13 straipsnis, Europos Sąjungos Chartijos 47 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis) bei teisę į nuosavybės apsaugą (EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnis, Europos Sąjungos Chartijos 17 straipsnis).

Skunde pareiškėja nurodo ir argumentus, kurie, jos manymu, patvirtina, kad pareiškėja neteisėtai buvo įtraukta ir nepašalinta iš FNTT sąrašo.

Paaiškina, kad dar prieš ribojamųjų priemonių taikymą pareiškėjai, 2022 m. sausio 10 d. pareiškėja ir APB „Motieka ir Audzevičius“ sudarė iki šios dienos egzistuojantį bei nepakeistą susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo, t. y. teisinių paslaugų sutartį (toliau – ir 2022 m. sausio 10 TPS). Pagal 2022 m. sausio 10 d. TPS, APB „Motieka ir Audzevičius“ įsipareigojo teikti teisines konsultacijas ir kitas teisines paslaugas pareiškėjai pagal pareiškėjos nurodytas užduotis, o pareiškėja įsipareigojo už teisines paslaugas atsiskaityti pagal 2022 m. sausio 10 d. TPS nustatytą valandinį įkainį.

FNTT nepagrįstai pareiškėjai pritaikius ribojamąsias priemones, APB „Motieka ir Audzevičius“ toliau tęsė teisinių paslaugų teikimą, o pareiškėja atitinkamai pateikė užduotį ginti pareiškėjos teises nuo nepagrįstai FNTT taikomų ribojamųjų priemonių, taip pat atstovauti pareiškėją visuose kompleksiniuose santykiuose su ta pačia FNTT, bankais, kontrahentais ir kt. Iki 2022 m. liepos 29 d. FNTT tenkino pareiškėjos prašymus dėl išimties pagal Reglamentą suteikimo – suteikė leidimą apmokėti už APB „Motieka ir Audzevičius“ balandžio ir gegužės mėn. suteiktas teisines paslaugas. Be kita ko, 2022 m. rugsėjo 12 d. FNTT suteikė leidimą apmokėti už APB „Motieka ir Audzevičius“ liepos mėn. suteiktas teisines paslaugas ir niekada neteikė jokių pastabų, nekėlė jokių klausimų.

Šalies argumentai

2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja pateikė prašymą FNTT dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 269/2014 (toliau – ir Reglamentas) – suteikti leidimą atlikti 99 466,83 EUR dydžio mokėjimą APB „Motieka ir Audzevičius“ už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymas). Kartu prie 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymo pateikti priedai (darbų detalizacija, rengti dokumentai ir kt.) patvirtino, kad pareiškėjai buvo suteiktos teisinės paslaugos, skirtos pareiškėjos interesų gynimui, o būtent dėl pareiškėjos nepagrįsto ir neteisėto įtraukimo į FNTT sąrašą. FNTT pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymą turėjo išspręsti iki 2022 m. spalio 19 d., tačiau išsprendė tik praėjus daugiau nei 4 mėnesiams. Sprendimu FNTT leido atlikti visus kitus pareiškėjos mokėjimus kitiems paslaugų tiekėjams, tačiau susimokėti APB „Motieka ir Audzevičius“ leista nebuvo. FNTT nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjai neleidžia atlikti mokėjimo APB „Motieka ir Audzevičius“. FNTT tik paminėjo, kad 2022 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 25-15082 FNTT pareiškėjai neleido atlikti mokėjimo APB „Motieka ir Audzevičius“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2022-06-110 už 2022 m. birželio mėn. suteiktas teisines paslaugas. Tačiau pareiškėja skundą dėl minėto sprendimo pateikė dar 2022 m. lapkričio 18 d. ir inicijavo adm. b. Nr. eI2-1857-1114/2023. Taigi, iš esmės Sprendimas visiškai nemotyvuotas.

Visgi, FNTT netikėtai informavo pareiškėją apie 2023 m. vasario 2 d. Sprendimą, kuriuo sustabdė jau išnagrinėto 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymo nagrinėjimą tol, kol pareiškėja nepateiks papildomų duomenų apie APB „Motieka ir Audzevičius“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas. Nors pareiškėja kartu su 2022 m. rugsėjo 21 d. Prašymu pateikė tiek darbų detalizaciją, tiek visus 2022 m. rugpjūčio mėn. APB „Motieka ir Audzevičius“ rengtus ir pateiktus dokumentus, tačiau šių duomenų FNTT dėl nesuprantamų priežasčių neužtenka. FNTT 2023 m. vasario 2 d. sprendimą motyvavo, kad atstovai galimai dirba per daug, todėl teisinės paslaugos yra nepagrįstai brangios; dalis suteiktų paslaugų galimai nėra teisinės.

Viena vertus, FNTT pripažįsta išimtį, kuri eliminuoja FNTT teises riboti pareiškėjos atsiskaitymą su APB „Motieka ir Audzevičius“, bet drausdama mokėjimus už teisines paslaugas bylose prieš FNTT tą išimtį ignoruoja. Kita vertus, FNTT labai tiksliai išvardina paslaugas, kurios yra teisinės paslaugos, suteiktos tik dėl neteisėtų FNTT veiksmų, ir be jokių įgalinimų draudžia apmokėjimą grubiai ir be jokio precedento susiaurindami Chartijos 47 straipsnio ir EŽTK 6 straipsnio taikymą. Visi išvardinti darbai susiję su veiksminga teise į teisminę gynybą (įskaitant ikiteisminę stadiją), tik ne visų darbų išdavoje prieinama iki skundo pateikimo, kaip, pavyzdžiui, pareiškėjos prašymų FNTT leisti atlikti mokėjimus tenkinimo atveju. FNTT pateiktas išimties pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkto traktavimas kelia ypatingą nuostabą, nes būtent minėta norma įpareigoja FNTT duoti leidimus ir eliminuoja FNTT įgalinimus įšaldyti pareiškėjos lėšas, skirtas atsiskaitymui su APB „Motieka ir Audzevičius“. Vadovaujantis FNTT logika, bet kurių paslaugų nepatekimas į Reglamento 4 straipsnio išimtį reikštų pagrindą atsisakyti leisti mokėti už, pavyzdžiui, auditavimo ar archyvavimo paslaugas (kurių apmokėjimui FNTT suteikė pareiškėjai leidimus).

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Reglamento 4 straipsnio išimtis palikta būtent tam, kad išvengti visiškai neproporcingos situacijos ir nesuteikti pranašumo bei privilegijos atsakovei (FNTT) spręsti dėl teisinių paslaugų, suteiktų pareiškėjai dėl FNTT neteisėtų veiksmų teikimo ir apmokėjimo. FNTT negali turėti galios blokuoti pareiškėjos valią įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ginant savo interesus būtent nuo atsakovės, kadangi remiantis bendruoju teisės principu „nemo iudex in causa sua“, FNTT negali tapti de facto arbitru pareiškėjos ginčuose su FNTT, nesuteikdama prieigos prie teisinių paslaugų. Tai sukuria paradoksalią situaciją, kuomet pareiškėja (būdama savarankišku asmeniu) gali paduoti įgyvendinti teisę į teisminę gynybą tik tuomet, kai atsakovė (FNTT) tam neprieštarauja. Situaciją, kai atsakovės įgaliotas asmuo siekia riboti bylas prieš atsakovę, LVAT jau yra įvardinęs kaip pažeidžiančią protingumo principą.

Skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti, disponuoti nuosavybės teise priklausantį turtą (Konstitucijos 23 straipsnis, Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis, EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnis, Chartijos 17 straipsnis). Tuo pačiu Skundžiamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento preambulės 6 punkto imperatyvas bei Reglamento 4 straipsnis, kadangi FNTT užkerta teisę pareiškėjai atsiskaityti su savo teisininkais, tokiu būdu verčiant teisininkus atsisakyti atstovauti pareiškėjai, kuri dėl aktyvių FNTT veiksmų nepajėgi susimokėti už teisines paslaugas, nors turi tiek pakankamai piniginių lėšų, tiek ES teisės garantuojamą teisę atsiskaityti iš turimų lėšų su savo pasirinktais teisininkais.

Pažymi, kad Sprendimu ribojama asmens teisė į teisminę gynybą. Taikydama įstatymams ir ES teisei prieštaraujančius teisinių paslaugų pagrįstumo kriterijus, FNTT iš esmės užkerta pareiškėjai kelią samdytis teisininkus su plačia tarptautine patirtimi, ir reikšmingai riboja pareiškėjos pasirinkimą, taip užtikrindama, kad neteisėti FNTT veiksmai, įtraukiant pareiškėją į sankcionuotų asmenų sąrašą, nebūtų skundžiami teisininkų, išmanančių ES ir tarptautinę teisę, ir negalėsiančių visapusiškai įvertinti ir apginti pareiškėjos teises.

Pabrėžia, kad FNTT neturi teisės vertinti, ar pagrįsta skųsti jos pačios (FNTT) veiksmus ES lygmeniu, ir negali trukdyti pareiškėjai mokėti net brangiausiems teisininkams už realiai suteiktas paslaugas. Teisininkų pasirinkimas yra verslo sprendimas, kuris apima atitinkamas rizikas ir galimybes. Lietuvos Respublikoje neegzistuoja nei valstybinis, nei FNTT nuožiūra nustatytas teisinių paslaugų kainų reguliavimas. Riziką, kad sumokėjus už brangias teisines paslaugas pareiškėja vis tiek negalės greitai įrodyti, kad buvo neteisėtai įtraukta į sankcionuotų asmenų sąrašą prisiima pareiškėja, o ne FNTT. Pareiškėja šioje stadijoje nesiekia teisinėms paslaugoms leisti nei FNTT, nei valstybės lėšų, todėl FNTT neturi teisės spręsti, ar pareiškėjos pasitelktos teisinės paslaugos yra pagrįstos.

Skundžiamas sprendimas – FNTT atsisakymas suteikti leidimą apmokėti už teisines paslaugas – yra nepagrįstas. Remiantis Reglamento 4 straipsniu, FNTT funkcija, kontroliuojant pareiškėjos atsiskaitymus, apsiriboja įsitikinimu, jog teisinės paslaugos patenką į išimtį pagal Reglamento 4 straipsnio nuostatas, o FNTT neturi įgalinimų vertinti teisinių paslaugų būtinumo ar pagrįstumo. Sprendimas prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES teismų praktikai, pažeidžia Chartijos 47 straipsnį ir prieštarauja ES teisę aiškinantiems aktams. Teisinių paslaugų būtinumo ir pagrįstumo vertinimas priklauso teismo, o ne FNTT kompetencijai, kurią teismas įgyvendina tik po to, kai išnagrinėjama byla dėl kilusio ginčo, tačiau tik pralošusios pusės pareigos kompensuoti bylinėjimo išlaidas atžvilgiu. Net teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylą pralošusios šalies, nerevizuoja, nekeičia ir kitaip neįtakoja laimėjusios šalies ir advokatų profesinės bendrijos tarpusavio susitarimo dėl įkainių, sąskaitos dydžio, atsiskaitymo sąlygų ir pan.

Reglamento taikymui svarbiausia tai, kad sankcionuotiems asmenims nebūtų padedama apeiti sankcijas, o sumokėjus advokatams už suteiktas paslaugas, sankcionuotiems asmenims nebus suteikta galimybė pasinaudoti šiomis lėšomis. Šių aplinkybių nustatymas yra vieninteliai teisės normose nustatyti pagrindai nesuteikti leidimo mokėjimui. Tačiau šios aplinkybės FNTT niekada nenustatė ir negalėjo nustatyti, nes advokatų kontora „Motieka ir Audzevičius“ niekada neturėjo ir neturi jokių ryšių su Europos Sąjungos sankcionuotais asmenimis, neturėjo ir neturi jokių ketinimų ir interesų savo honorarą perleisti kuriems nors asmenims.

Pažymi, kad pareiškėja samdo APB „Motieka ir Audzevičius“ dėl ekspertizės, patirties ir tarptautinio pripažinimo, o FNTT, neleisdama susimokėti, diskriminuoja pareiškėją.

FNTT draudžia sumokėti už teisinęs paslaugas, kurių nebūtų, jei ne neteisėti FNTT veiksmai. Visos APB „Motieka ir Audzevičius“ pareiškėjai suteiktos teisinės paslaugos yra realios ir būtinos, o APB „Motieka ir Audzevičius“ atlikti darbai priimti pareiškėjos. Tai patvirtina pridėti teisinių paslaugų suteikimo aktai (darbų detalizacija), kuriuose aiškiai matyti, kokie darbai ir kodėl buvo atlikti. Nei vienas darbas nebuvo atliktas be pareiškėjos pavedimo ir žinios, todėl visi APB „Motieka ir Audzevičius“ atlikti darbai buvo pagrįsti ir teisininkai neatlikinėjo jokių nebūtinų darbų. Taip pat APB „Motieka ir Audzevičius“ ir pareiškėja gali patikinti, kad po šiais darbais nėra paslėptos jokios neteisėtos paslaugos, kuriomis būtų siekiama apeiti sankcijas. Atliekami darbai yra susiję ir su tinkamu minėtų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu ir vykdymu bei FNTT nustatytų apribojimų laikymusi.

Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punktas numato, kad net jeigu subjekto nuosavybė arba kontrolė priklauso sankcionuotam asmeniui, subjekto lėšų įšaldymas nutraukiamas arba lėšomis leidžiama naudotis toje dalyje, kiek šios lėšos yra reikalingos padengti išlaidas, susijusios su teisinių paslaugų teikimu.

Kita vertus, Reglamentas aiškiai ir nedviprasmiškai indikuoja, kad advokatai (ir advokatų padėjėjai) gali teikti teisines paslaugas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės. Atitinkamai, advokatų profesinės bendrijos, advokatai (ir advokatų padėjėjai) gali pagrįstai tikėtis atlyginimo už teisines paslaugas gavimo. Teisinių paslaugų teikimas vykdomas pagal tarp pareiškėjos ir APB „Motieka ir Audzevičius“ sutartus įkainius. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punktas neįgalina FNTT kvestionuoti įkainių, ir, atitinkamai, išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu. Nagrinėjamu atveju, teisinių paslaugų teikimas yra susijęs su teise į tinkamą procesą ir realiai veiksmingą teisminę gynybą. Tuo tarpu, mokėjimų ribojimas tuo pačiu apriboja ir teisę į realiai veiksmingą teisminę gynybą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, FNTT pagal Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 4 dalį bei Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktą ir 41 punktą turi įgaliojimus tikrinti tik, ar pareiškėjos atliekami mokėjimai neprieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Taigi, FNTT turi teisę tikrinti tik atitinkamų mokėjimų atitiktį tarptautinių sankcijų nustatytiems ribojimams, o ne tokių mokėjimų tikslingumą ar pagrįstumą. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju FNTT kompetencija apsiriboja tik teise tikrinti, ar mokėjimai už teisines paslaugas iš tikrųjų yra skirti šiam tikslui.

Jokia forma FNTT neturi teisės nurodinėti pareiškėjai, kokius teisininkus pareiškėja gali pasitelkti ir kokią kainą mokėti už gautą teisinę pagalbą ir kiek pareiškėjos pasirinkti teisininkai turi dirbti. FNTT neturi kompetencijos ir įgalinimų vertinti teisinių paslaugų kiekio ar kainos pagrįstumo ar priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. FNTT taip pat nesuteikti įgalinimai revizuoti, pakeisti ir kitaip įtakoti pareiškėjos ir advokatų profesinės bendrijos tarpusavio susitarimo dėl įkainių, priimtino darbo laiko, sąskaitos dydžio, atsiskaitymo sąlygų ir pan. FNTT kompetenciją priimant sprendimus dėl tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose numatytų išimčių taikymo detalizuoja Aprašo 41 punktas. Jame nurodyta, kad priimant sprendimą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų suteikimo turi būti atsižvelgiama į tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nurodytus konkrečiai išimčiai ar leidimui būtinus kriterijus ir sąlygas ir įvertinama, ar prašymas bei jį pagrindžiantys dokumentai tuos kriterijus ir sąlygas atitinka.

FNTT, įgyvendindama Sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalį bei Aprašo 13 punkte ir 41 punkte jai suteiktus įgaliojimus, veikia kaip viešojo administravimo subjektas, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju FNTT, vertindama pareiškėjos prašymą atlikti mokėjimą už teisines paslaugas, turėtų apsiriboti patikrinimu, ar pareiškėjai egzistuoja teisinė prievolė apmokėti APB „Motieka ir Audzevičius“ išrašytas Sąskaitas ir nėra pavojaus, kad esama ES sankcijų režimo apėjimo pavojaus.

ESTT byloje Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš V. P. ir kt. konstatavo, kad nacionalinės institucijos, tarp kurių yra FNTT (kuri atsakovo statusu dalyvavo šioje ESTT byloje), įgyvendindamos ES reglamentus dėl ribojamųjų priemonių, neturi absoliučios diskrecijos dėl leidimo sankcionuojamam subjektui atlikti mokėjimus išimčių ir privalo leisti sankcionuojamam subjektui susimokėti už teisines paslaugas. FNTT turi tik teisę patikrinti, ar šios lėšos iš tikrųjų yra skirtos deklaruojamam tikslui, t. y. su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti. Tačiau FNTT neturi teisės vertinti teisinių išlaidų pagrįstumo. Priešingu atveju, pasak ESTT, yra pažeidžiama ES Chartijos 47 straipsnio saugoma vertybė – teisė į teisminę gynybą. Taigi, FNTT nenustačius, kad lėšos būtų skirtos kitam, negu pareiškėjos deklaruojamam tikslui – su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, t. y. sumokėti APB „Motieka ir Audzevičius“, šias lėšas turi būti leista pervesti. Pažymėtina, kad kito tikslo FNTT nenustatė ir neturėjo (bei neturės) jokio pagrindo nustatyti.

Pažymi, kad priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja be pagrindo teigia, kad nepagrįstai ribojama jos teisė savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu, dėl to teisininkai neva yra verčiami atsisakyti atstovauti pareiškėjai, taip apribojus teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos Įstatymo 3, 4, 5 dalyse, priima sprendimus dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras, o to paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad Tarnyba, veikdama savo kompetencijos ribose, užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 buvo patvirtintas Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, kurio 13.3 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo. Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (b) punkte nurodyta, kad nukrypdamos nuo Reglamento 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti. Tokiu būdu, Tarnyba laikytina kompetentinga institucija, kuri vadovaudamasi teisės aktais priima sprendimą leisti atlikti mokėjimus pagal pateiktus prašymus dėl išimties taikymo.

Pažymi, kad pareiškėjai, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, yra taikomos ribojamosios priemonės, todėl atmestinu laiko argumentą, kad skundžiamas sprendimas riboja pareiškėjos galimybes disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, nes toks ribojimas jau galiojo skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Sprendimu Tarnyba trukdo pareiškėjai atsiskaityti su savo teisininkais, taip versdama teisininkus atsisakyti atstovavimo pareiškėjai. APB „Motieka ir Audzevičius“ ne kartą jau buvo informuota Tarnybos sprendimais dėl PVM sąskaitose nurodytų akivaizdžiai neproporcingų teisinių išlaidų, taip pat iki šiol nepateikti prašomi dokumentai ir informacija. Tarnyba nevertina, kas atstovauja pareiškėjos interesams ir teikia teisines paslaugas, o vadovaujasi Reglamento 4 straipsnio nuostatomis ir sprendžia dėl deklaruojamų teisinių išlaidų pagrįstumo.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Sprendimu ribojama asmens teisė į teisminę gynybą, taip pažeidžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Sutikti su tokiais pareiškėjos teiginiais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Chartijos 47 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis; kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas; kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas, o asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Pareiškėja turi teisininkus, kurie teikia jai atstovavimo paslaugas, duomenų apie tai, kad atstovai nutraukė ar ketina nutraukti teisinių paslaugų teikimą, pareiškėja nepateikė, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos į kitus teisininkus ir jai buvo atsisakyta suteikti teisinę pagalbą, todėl skundo motyvus dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą atmeta kaip faktiškai nepagrįstus.

Pabrėžia, kad iš esmės ginčas kilo dėl suteiktų paslaugų pagrįstumo ir apimties, todėl jis nėra susijęs su pareiškėjos teise į gynybą, kurią pastaroji sėkmingai įgyvendina Lietuvos Respublikos teismuose, kaip teisingai skunde pažymėjo ir pati pareiškėja. Taigi, viena vertus, pareiškėja teigia, kad Tarnyba pažeidžia ir riboja jos teises į gynybą, kita vertus, pati pripažįsta, kad ji yra inicijavusi kitus teisminius procesus.

Skunde pareiškėja nurodo, kad taikydama teisinių paslaugų pagrįstumo kriterijų bei ribodama galimybę samdytis brangius teisininkus Tarnyba siaurina pareiškėjos pasirinkimą samdyti kvalifikuotus teisininkus, išmanančius Europos Sąjungos teisę bei tarptautinę teisę. Nurodytas skundo argumentas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat advokatų profesinę veiklą reguliuojančiam teisiniam reguliavimui. Tarnyba Sprendimą grindė nurodyta neproporcinga teisinių paslaugų apimtimi laiko prasme, ir atsižvelgus į tai, kad apmokėjimas vykdomas pagal laiko sąnaudas, atitinkamai pateikiama prašoma apmokėti nepagrįsta PVM sąskaita faktūra. Tarnyba nevertina ir neriboja pareiškėjos ar kitų asmenų teisės į teisinę gynybą atlygintinais ar neatlygintinais pagrindais, o vadovaudamasi Reglamento nuostatomis sprendžia tik dėl nurodomų paslaugų pagrįstumo pinigine išraiška.

Pareiškėjos teiginius, susijusius su Tarnybos įgaliojimų trūkumu vertinti teisinių paslaugų pagrįstumą ir būtinumą, laiko nemotyvuotais ir nepagrįstais jokiais įrodymais. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Europos Sąjungos teisės aktai riboja tam tikrų teisinių paslaugų teikimą subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, bei numato tokių draudimų taikymo išimtis (pvz., 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 5n straipsnio 2–11 dalys), todėl Tarnyba turi kompetenciją ir įgaliojimus vertinti suteiktų teisinių paslaugų pagrįstumą ir nustatyti, ar tam tikros teisinės paslaugos ir užmokestis už jas yra leistini pagal nustatytą teisinį reguliavimą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad Tarnyba ydingai aiškina ESTT praktiką, tai yra 2014 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-314/13 „Užsienio reikalų ministerija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prieš V. P. ir kt.“, kurioje, pareiškėjos nuomone, įtvirtinta Tarnybos, kaip kompetentingos institucijos, pareiga suteikti leidimą sankcionuotam subjektui susimokėti už teisines paslaugas. Su tokia pareiškėjos pozicija sutikti nėra teisinio pagrindo. ESTT išaiškino, kad ribojamųjų priemonių taikymo išimtis taikytina siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą pareiškiant ieškinį dėl ribojamųjų priemonių, kai paslaugas teikia advokatas, tačiau nevertino ir nepasisakė, kad išimtis taikoma bet kokioms teisinėms paslaugoms, tokiu būdu palikdamas išimties taikymo pagrįstumo vertinimą nacionalinei kompetentingai institucijai. Todėl Tarnyba turi teisę, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, vertinti prašymų leisti apmokėti teisines paslaugas pagrįstumą ne formos, o turinio prasme, ką Tarnyba ir atliko, nurodydama, kad PVM sąskaita yra nepagrįsta – akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

Nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl naikintinas. Skundžiamame sprendime Tarnyba nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi (Įstatymo, Reglamento straipsnius), todėl nurodytus skundo motyvus laiko teisiškai ir faktiškai nepagrįstais.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl FNTT Sprendimo, kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjos prašymas suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur mokėjimą už 2022 m. rugpjūčio mėn. APB „Motieka ir Audzevičius“ suteiktas teisines paslaugas pagal Sąskaitas, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su APB „Motieka ir Audzevičius“.

Nustatyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. pareiškėja buvo įrašyta į FNTT sąrašą, kuriems yra taikomos tarptautinės finansinės sankcijos.

FNTT direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 patvirtintas Juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas, kurio 8 punktu nurodyta pareiškėja.

Pagal viešai FNTT skelbiamą Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašą pareiškėjai taikoma lėšų, akcijų įšaldymas pagal 2022 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (ES) 2022/396.

2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėja pateikė Tarnybai prašymą dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą – suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą APB „Motieka ir Audzevičius“ už 2022 m. rugpjūčio mėn., suteiktas teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitas. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė darbų detalizaciją, rengtus dokumentus ir kt.

Atsakovė Sprendimu pareiškėjos prašymo atlikti mokėjimą APB „Motieka ir Audzevičius“ netenkino. Sprendime nurodoma, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarybos Reglamento (EB) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su visais pakeitimais ir papildymais, 6 straipsniu, suteikiančiu teisę kompetentingoms institucijoms leisti atlikti mokėjimus pagal sutartį ar susitarimą, ar kilusius įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti iki dienos, kurią sankcionuotam subjektui buvo nustatytos ribojamosios priemonės, ir įvertinusi, kad mokėjimais nebus suteikta galimybė sankcionuojamam subjektui pasinaudoti ekonominiais ištekliais, taip pat vadovaudamasi Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, 6 straipsniu, suteikiančiu teisę kompetentingoms institucijoms leisti atlikti mokėjimus, reikalingus sankcionuotų subjektų pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant teisines paslaugas, atlikti mokėjimus pagal sutartį ar susitarimą, ar kilusius įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti iki dienos, kurią sankcionuotam subjektui buvo nustatytos ribojamosios priemonės, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suteikia leidimą atlikti mokėjimus pagal pridedamą sąrašą (Priedas Nr. 1), išskyrus Priedo Nr. 1 5 eilutėje esančias paslaugas (teisinės paslaugos).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę suteikti pareiškėjai išimtį apmokėti APB „Motieka ir Audzevičius“ PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022-08-183, Nr. 2022-08-184, Nr. 2022-08-185 už Bendrovei suteiktas teisines paslaugas.

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad šis įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, ribojamųjų priemonių Lietuvos Respublikos įstatymais nustatymo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad Kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: 1) priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose; 2) sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras; 3) atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje; 4) gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kompetentingos institucijos, užtikrinančios tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal joms priskirtas veiklos sritis, inter alia, yra šios: 1) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, taip pat Finansų ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitos institucijos pagal joms priskirtas veiklos sritis, užtikrinantys apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, įgyvendindama Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, tarpe jų, priima tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose nustatytus sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo Aprašo VI skyriuje (Tarptautinių sankcijų išimčių ir leidimų suteikimas) nustatyta tvarka (13.3 punktas). Aprašo 33 punktas numato, kad jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. Pagal Aprašo 34 punktą prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų (toliau – Prašymas) gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su Prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama Prašymo dalimi. Pateikti Prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (37 punktas). Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad kiekvienas Prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes.

Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms ar su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba organizacijų naudai.

Reglamento 269/2014 4 straipsnis nustato išimties taikymo taisykles, įtvirtindamas, kad „nukrypdamos nuo 2 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra: a) reikalingi I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas; b) skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti); c) skirti tik mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdieninį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą mokėti arba d) reikalingi ypatingoms išlaidoms, jei atitinkama kompetentinga institucija kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo yra pranešusi motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.“

Pagal ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. patvirtintą Ribojamųjų priemonių (sankcijų) pagal ES bendrą užsienio ir saugumo politiką įgyvendinimo ir vertinimo gairių (konsoliduotos redakcijos) 26 punktą kompetentingos valdžios institucijos turėtų suteikti išimtis apsvarstydamos kiekvieną konkretų atvejį; taip jos galės įvertinti visus atitinkamus interesus ir nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinta, kad išimtys nesužlugdytų ar nesutrukdytų pasiekti ribojamosios priemonės tikslo. Išimtys turėtų būti suteikiamos remiantis atitinkamais teisiniais dokumentais. Jeigu yra priežasčių suteikti vienos ribojamosios priemonės (pvz., finansinių apribojimų) išimtį, tai nėra pagrindas išimtį automatiškai suteikti kitai priemonei (pvz., įleidimo apribojimams), kuri taikoma atitinkamam asmeniui ar subjektui (plg. III skirsnį: A, D ir E dalys).

Pagal ES Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. patvirtintą ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausios praktikos (atnaujinta versija) 73 punktą, kai juridinis asmuo yra įtraukiamas į sąrašą ir jam turi būti taikomos įšaldymo priemonės, nėra draudžiama jam toliau egzistuoti kaip juridiniam asmeniui. Įmonės atveju jos lėšų įšaldymas paveiks jos veikimą ir turės tiesioginių padarinių trečiosioms šalims, pavyzdžiui, darbuotojams, kreditoriams ir kitiems, kurie galbūt niekaip nėra susiję su tuo, dėl ko tas subjektas buvo įtrauktas į sąrašą. Su tokiu subjektu vykdant verslo veiklą paprastai jam bus suteikiama galimybė naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba pakis jo lėšų ar ekonominių išteklių forma, o tai abiem atvejais yra draudžiama ir reikalaujama gauti išankstinį kompetentingų institucijų leidimą.

Šių Gairių 76 punktas nustato, kad visapusiškai vadovaudamasi reglamentų raide ir dvasia, kompetentinga institucija, suteikdama nukrypti leidžiančias nuostatas, atsižvelgia į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų pagrindines teises. Atsižvelgdamos į atitinkamuose reglamentuose numatytas konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas, kompetentingos institucijos gali atsižvelgti į šiuos aspektus:<...> teisę į gynybą, kalbant apie išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu <...>.

Nagrinėjamu atveju, byloje yra ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas atlikti mokėjimą APB „Motieka ir Audzevičius“ buvo netenkintas. Kaip jau buvo nustatyta, Sprendime nurodoma, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarybos Reglamento (EB) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su visais pakeitimais ir papildymais, 6 straipsniu, suteikiančiu teisę kompetentingoms institucijoms leisti atlikti mokėjimus pagal sutartį ar susitarimą, ar kilusius įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti iki dienos, kurią sankcionuotam subjektui buvo nustatytos ribojamosios priemonės, ir įvertinusi, kad mokėjimais nebus suteikta galimybė sankcionuojamam subjektui pasinaudoti ekonominiais ištekliais, taip pat vadovaudamasi Reglamento 4 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, 6 straipsniu, suteikiančiu teisę kompetentingoms institucijoms leisti atlikti mokėjimus, reikalingus sankcionuotų subjektų pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant teisines paslaugas, atlikti mokėjimus pagal sutartį ar susitarimą, ar kilusius įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti iki dienos, kurią sankcionuotam subjektui buvo nustatytos ribojamosios priemonės, bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, suteikia leidimą atlikti mokėjimus pagal pridedamą sąrašą (Priedas Nr. 1), išskyrus Priedo Nr. 1 5 eilutėje esančias paslaugas (teisinės paslaugos).

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Atsakovė nurodo priešingai – Sprendime nurodomos teisės aktų nuostatos, todėl laiko Sprendimą motyvuotu.

Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (ginčo santykiams aktuali redakcija, galiojusi administracinio sprendimo priėmimo metu), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAĮ nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 straipsnis).

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Sprendime yra nurodomos teisės aktų nuostatos, kuriomis rėmėsi atsakovė, tačiau Sprendime nėra nurodomi jokie faktai, argumentai ir įrodymai. Dar daugiau, Sprendime nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl pateiktas 2022 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjos prašymas dėl išimties suteikimo pagal Reglamentą – suteikti leidimą atlikti 99 466,83 Eur dydžio mokėjimą APB „Motieka ir Audzevičius“ už 2022 m. rugpjūčio mėn. suteiktas teisines paslaugas, yra netenkinamas. Kompetentinga institucija, priimdama sprendimą duoti ar neduoti sutikimą dėl prašomos išimties įgyvendinimo, turi vertinti konkrečią situaciją ir aplinkybes, patikrinti ar lėšos pagrįstos, ar nebus panaudotos kitiems tikslams, ar pateikti visi rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia asmens atstovavimą ir, ar prašymas atitinka visas išimties taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju, Sprendime toks vertinimas nebuvo atliktas. Teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, ir šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra atsakovės vėlesni priimti sprendimai, todėl teismas nevertina jų teisėtumo bei pagrįstumo bei juose nurodomų argumentų.

Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio reikalavimų nepaisymas yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje, įvertinus Sprendimo atitikimą VAĮ 10 straipsnio nuostatoms, darytina išvada, kad aukščiau aptartų argumentų apimtyje yra pagrindas skundžiamą Sprendimą panaikinti.

Pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovę suteikti UAB „PhosAgro Baltic“ išimtį apmokėti APB „Motieka ir Audzevičius“ PVM sąskaitas-faktūras Nr. 2022-08-181, Nr. 2022-08-182, Nr. 2022-08-183, Nr. 2022-08-184, Nr. 2022-08-185 už UAB „PhosAgro Baltic“ suteiktas teisines paslaugas.

Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas neperima viešojo administravimo subjekto kompetencijos jam priskirtose viešojo administravimo srityse. Atitinkamai atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo teismo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 25-1259.

Įpareigoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ 2022 m. rugsėjo 21 d. prašymą suteikti leidimą apmokėti už suteiktas teisines paslaugas.

Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ skundo dalį atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PhosAgro Baltic“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė