- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-561-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02786-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“
- Atsakovas
- E. V., A. B., A. J.-A., S. G., V. M., A. Č., E. G., A. D., O. P., A. V. J., J. P., A. J., O. R., Z. M., V. S., L. K., G. P., I. P., I. K., R. L., M. D., Z. A., T. B., V. G., V. D., U. B., A. V., S. T., G. G., J. T., Z. D., M. R., M. T., M. A., R. M., A. A., P. Z., J. B., D. V., G. V., Ž. P., I. N., J. K., D. B., E. Z., V. Š., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Green Admin“
- Trečiasis asmuo
- M. K., V. O.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Debreceno valdos“ ieškinį atsakovams E. V., A. B., A. J.-A., S. G., V. M., A. Č., E. G., A. D., O. P., A. V. J., J. P., A. J., A. D. (A. D.), O. R., Z. M., V. S., L. K., G. P., I. P., I. K., R. L., M. D., Z. A., T. B., V. G., V. D., U. B., A. V., S. T., G. G., J. T., Z. D., M. R., M. T., M. A., R. M., A. D., A. A., P. Z., E. G., J. B., J. T., D. V., G. V., Ž. P., I. N., J. K., J. B., D. B., E. Z., V. Š., S. G. (S. G.), A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Green Admin“, tretieji asmenys M. K., V. O. ir kt., dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine nuo jos sudarymo momento.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, jame prašė: 1) pripažinti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudarytą 2021 m. kovo 8 d. sutartį Nr. GA03/08 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymą, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje; uždrausti įgaliotiniui E. V. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymu; uždrausti UAB „Green Admin“ organizuoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir balsavimus raštu; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo ir su tuo susijusias paslaugas. Atsakovai 2021 m. kovo 8 d. susirinkimo metu sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis. Tą pačią dieną tarp pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įgaliotinio E. V. ir atsakovės UAB „Green Admin“ buvo pasirašyta pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartis Nr. GA03/08. Ieškovė teigia, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti, grąžino ieškovei už ieškinį sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog ieškovė ginčija butų ir kitų patalpų savininkų jungtinę veiklos sutartį, tačiau pati nėra ginčijamos sutarties šalis. Nors administratoriaus paskyrimas ir jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl kitos valdymo formos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. Civiliniame kodekse, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, jis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo).
2.2. Teismas padarė išvadą, jog ieškinį šioje byloje pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, t. y. ieškovė UAB „Debreceno valdos“ neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytą jungtinės veiklos sutartį.
2.3. Taip pat teismas pažymėjo, kad sutartis, kurios pagrindu ieškovė teikia administravimo paslaugas, nėra nutraukta, todėl ieškovės reikalavimo dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, t. y. ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, ieškovė gali teikti paslaugas, nepaisydama to, ar jungtinė veiklos sutartis galioja, ar ne. Be to, tenkinus ar atmetus ieškinį, ieškovė savaime netaptų namo administratorė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimai, kurių tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, todėl jie nėra ieškinio dalykas.
2.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Ieškovė nurodo, jog turi teisę reikšti reikalavimus dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir yra tinkama ieškovė. Civilinio kodekso 6.227 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Šiuo atveju ginčo jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta iš esmės siekiant pakeisti vieną bendrojo naudojimo objektų administratorių (UAB „Debreceno valda“) kitu (UAB „Green Admin“), o tai rodo, jog UAB „Debreceno valda“ teisės buvo pažeistos, kadangi ji neteko įgaliojimų toliau administruoti ginčo namą. Pažymi, kad įgaliojimų neteko, nes neteisėtais veiksmais buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl reikšti reikalavimą ir ginti savo pažeistas teises ieškovė gali.
3.2. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad daugiabučio namo administratore buvo paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. AD1-2480. Butų savininkams sudarius jungtinės veiklos sutartį, administratorė UAB „Debreceno valda“ netenka savo įgaliojimų (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Ieškovė jau tampa buvusia administratore ir manydama, kad nuo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo yra nušalinta nepagrįstai, turi teisę ginčyti priimtus sprendimus, t. y. jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė teigia, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali vienu metu būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir paskirtas administratorius. Pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, ieškovė nebūtų įpareigota perduoti administravimo ir taip būtų užtikrintas teisėtas administravimas. Taigi ieškovė yra tinkama šalis ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą.
3.3. Jungtinės veiklos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyviosioms normoms (CK 1.80 straipsnis).
3.4. Ieškovė pažymi, kad įsakymas dėl jos paskyrimo namo administratore yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl, pripažinus jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, įsakymas lieka galioti ir ieškovė toliau teisėtai, įsakymo pagrindu teiktų administravimo paslaugas. Taigi teismo išvada, kad, tenkinus ar atmetus ieškinį, ieškovė savaime netaptų namo administratorė, yra visiškai nepagrįsta.
3.5. Apibendrinusi skundo motyvus, ieškovė teigia, kad yra tinkama ieškovė byloje ir turi teisinį suinteresuotą, o ieškinio tenkinimas turės tiesioginę įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, t. y. ieškovė toliau galės teisėtai administruoti namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, jog jį pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės, t. y. ieškovė UAB „Debreceno valdos“ neturi reikalavimo teisės ginčyti atsakovų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė ieškinyje prašė: 1) pripažinti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutartį ir jos pagrindu sudarytą 2021 m. kovo 8 d. sutartį Nr. GA03/08 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymą, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje; uždrausti įgaliotiniui E. V. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 2021 m. kovo 8 d. jungtinės veiklos sutarties ir 2021 m. kovo 8 d. sutarties Nr. GA03/08 vykdymu; uždrausti UAB „Green Admin“ organizuoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus ir balsavimus raštu; 3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (1 dalis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (3 dalis).
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė, jog ieškinį pareiškė reikalavimo teisės neturintis asmuo. Teismas tokiai išvadai pagrįsti rėmėsi Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Teismas nurodė, jog, nors administratoriaus paskyrimas ir jungtinės veiklos sutartis yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime tampa teisinio santykio dalyviais, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šio teisinio santykio dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems pagal sutarties nuostatas atsiranda tam tikros teisės ir pareigos. Namo administratorius nėra jungtinės veiklos sutarties šalis, šia sutartimi jo teisės ir pareigos nenustatomos, todėl nėra pagrindo manyti, kad administratorius turi materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl šios sutarties. CK, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose ar kituose teisės aktuose administratoriaus teisė ginčyti jungtinės veiklos sutartį nėra nustatyta, vadinasi, pastarasis neturi ir procesinės teisės (procesinio teisinio suinteresuotumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016).
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį ir remdamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl to, ar ieškinį pareiškė reikalavimo teisę turintis asmuo.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y. ieškovė laikosi pozicijos, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekiniams sandoriams taikoma CK 1.78 straipsnio 5 dalis ir CK 6.227 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties (sandorio) negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis (sandoris) pažeidė. Toks reglamentavimas siejamas su tuo, jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Pažymėtina, kad ši materialiosios teisės norma nurodo, kad teisminė gynyba, pripažįstant sutartį negaliojančia, gali būti taikoma tik tokiam asmeniui, kurio teisė ar teisėtas interesas ginčijama sutartimi yra pažeistas ar pažeidžiamas. CK 6.227 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) gali konstatuoti absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes, tačiau šios normos taikymo aspektu būtina akcentuoti, kad tokios galimybės įgyvendinimas nėra savitikslis: nurodyti veiksmai gali būti atlikti teismo iniciatyva tik tada, jeigu jų atlikimas yra būtinas, siekiant apginti asmens pažeistą subjektinę teisę ar viešąjį interesą, ir gali sukelti atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes (apginti pažeistąją teisę).
13. Sisteminė šių materialiojo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo CK 1.78 straipsnio 5 dalies prasme – tai asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidė niekinis sandoris. Pažymėtina, jog teisės ir teisėto intereso pažeidimo įrodinėjimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o konstatuoti, ar asmens teisės ir teisėti interesai pažeisti, ar ne, galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus ir įvertinus įrodymus (CPK 177 straipsnio 1 dalis), todėl klausimas, ar ginčijama sutartimi yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, a priori (iš anksto) negali būti sprendžiamas ir išspręstas pradinėje proceso, t. y. ieškinio priėmimo, stadijoje. Taigi šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškinį pareiškė neturintis reikalavimo teisės asmuo. Jeigu ieškovė neįrodys, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys galės būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko ir kad reikalaujamas taikyti teisių gynimo būdas sukels atitinkamas materialiąsias teisines pasekmes.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės UAB „Debreceno valda“ ieškinį dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka; tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.