Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė bankrutavusi individuali įmonė „O.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, patikslintame ieškinyje prašo: 1) atleisti ieškovę nuo netesybų, numatytų 2011 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri buvo pakeista 2011 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu pakeisti sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovės B. J. 60 820 Eur; 2) teismui atmetus nurodytus reikalavimus, ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės B. J. taikytas netesybas neteisėtomis ir sumažinti jas iki 3 000 Eur dydžio; priteisti ieškovei iš atsakovės B. J. 57 820 Eur; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi IĮ „O.“, kurios savininkas yra R. C. (R. C.), iškelta bankroto byla. 2018 m. birželio 11 d. nutartimi IĮ „O.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. R. C. neturi jokio turto, į kurį kreditoriai galėtų nukreipti savo reikalavimus. Ieškovė taip pat pažymi, kad R. C. bankroto administratorei nėra perdavęs jokių įmonės dokumentų ir turto, dėl to jam 2018 m. kovo 5 d. nutartimi yra paskirta 300 eurų bauda. Kreditorė IĮ „O.“ bankroto byloje yra pareiškusi pradinius reikalavimus už 13 628,39 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi į kreditorių sąrašą buvo įtraukta kreditorė UAB „Inkomlita“ su 12 453,69 Eur reikalavimu.

1.2. 2011 m. liepos 27 d. buvo sudaryta 67/100 dalių negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis; pardavėjai B. J. ir A. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), pirkėjas R. C.; pirkimo–pardavimo kaina – 300 000 Lt (86 886 Eur). 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudarytas susitarimas pakeisti pirkimo–pardavimo sutartį, papildant 7.3 punktą sąlyga, numatančia, jog, jeigu pirkėjas pažeidžia mokėjimo sąlygas daugiau kaip 30 dienų iš eilės ir sutartis nutraukiama, pinigai, sumokėti pardavėjams iki sutarties nutraukimo, lieka jiems kaip bauda pirkėjui už sutartinių prievolių nevykdymą. Pirkėjas R. C. už patalpas sumokėjo 60 820 Eur (210 000 litų) ir iki 2018 m. liepos 30 d. privalėjo sumokėti dar 26 066 Eur, tačiau šios sumos nesumokėjo. Sumokėta 60 820 Eur suma sudaro 70 proc. visos pirkimo–pardavimo kainos.

1.3. 2020 m. sausio 7 d. įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu nurodyta pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta. Nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovei kaip bauda liko pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėta 60 820 Eur suma ir nuosavybės teisė į patalpas.

1.4. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 2011 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjai A. J. ir B. J. pardavė pirkėjui R. C. negyvenamąją patalpą – parduotuvę su bistro baru, esančią adresu (duomenys neskelbtini), tačiau R. C. pirkimo–pardavimo sutarties nekilnojamojo turto registre neįregistravo; jam priklausanti turtinė teisė pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo areštuota antstolių vykdymo procesuose iki IĮ „O.“ bankroto bylos iškėlimo.

1.5. Nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad trečiasis asmuo R. C. yra nemokus, negali atsiskaityti su kreditoriais, todėl bylos nagrinėjimo metu reikia nustatyti, kodėl R. C. sutinka su 60 820 Eur bauda, o ne siekia atsiskaityti su savo kreditoriais.

1.6. Ieškovė teigia, jog turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį R. C. vardu. Ieškovė turi neabejotiną vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui R. C.. Skolininkas R. C. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovei, tačiau R. C. šią teisę įgyvendinti atsisako ir savo neveikimu pažeidžia IĮ „O.“ ir jos kreditorių teisėtus interesus.

1.7. Ieškovės nuomone, sutarties nutraukimas nepanaikina ieškovės teisės pareikšti reikalavimus dėl atleidimo nuo netesybų arba netesybų sumažinimo. Ieškovė laikosi tos pozicijos, kad atsakovės reikalavimas dėl galimo 60 820 Eur pasilikimo, jai susigrąžinus parduotas patalpas, negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų Civilinio kodekso 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas reikštų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga sumokėti 60 820 Eur baudą, tiek pareiga sugrąžinti patalpas natūra).

1.8. Ieškovė teigia, jog, nagrinėjant reikalavimą atleisti nuo netesybų, reikia aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu, bet ir nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme nustatyti pagrindai, kuriems egzistuojant skolininko civilinė atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja aplinkybes, sudarančias pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės – netesybų sumokėjimo. Šiuo atveju atsakovė išlaikė nuosavybės teisę į parduotas patalpas ir pasiliko dalį (sumokėtos) pirkimo–pardavimo kainos, kuri sudaro 70 proc. visos pirkimo–pardavimo kainos. Tai sudaro pagrindą atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės – netesybų sumokėjimo.

1.9. Tuo atveju, jei bus atmestas reikalavimas dėl ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą sumažinti pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtas 60 820 Eur netesybas. Ieškovė prašo teismo sumažinti netesybas, teigdama, jog nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės, taip pat remdamasi tuo pagrindu, kad skolininkas yra iš dalies įvykdęs prievolę, t. y. buvo sumokėta 70 procentų pirkimo–pardavimo kainos, o parduotos patalpos sugrąžintos atsakovei.

1.10. Ieškovė teigia, kad nėra jokių duomenų, jog R. C. prievolės sumokėti 26 066 eurų kainą neįvykdymas būtų lėmęs tokio dydžio (60 820 Eur) nuostolių atsakovei atsiradimą (patalpų dalis yra sugrąžinta atsakovei, nėra jokių duomenų, kad patalpų būklė būtų pabloginta). Tokių ieškovės išvadų atsakovė šioje byloje neginčija. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kada ir kaip atsakovė trečiojo asmens faktiniam valdymui perdavė parduotas patalpas, kokios būklės patalpos buvo jų perdavimo metu. Sprendžiant dėl netesybų dydžio, reikia įvertinti tai, kad netesybos sudaro net 70 proc. nutrauktos pirkimo–pardavimo sutarties kainos; atsakovei nepateikus duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio nuostolius, netesybos vertintinos kaip nepagrįstai didelės.

1.11. Susitarimo pakeisti sutartį 7.3 punkte šalys susitarė, kad sumokėta 70 proc. pirkimo– pardavimo kaina, kaip bauda, pardavėjui lieka tik tada, kai sutartis nutraukiama. Sutartį teismas nutraukė 2020 m. lapkričio 26 d., o atsakovė nereiškė reikalavimo palikti jai 60 820 Eur kaip baudą. Ieškovė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įmonei iškėlus bankroto bylą, yra stabdomas netesybų skaičiavimas. Todėl, 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi iškėlus IĮ „O.“ bankroto bylą, turėjo būti sustabdytas netesybų skaičiavimas R. C..