- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-22
- Bylos Nr.
- Ik-2147-189/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00402-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui S. G., atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) panaikinti 2010-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-4532 priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją;
2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), vėliau pareiškėjo valia ši suma sumažinta iki 2000 Lt;
3) panaikinti 2010-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-4532 priimtą sprendimą nepersiųsti S. G. 2010-12-20 pareiškimą ar jo dalį nagrinėti kitoms institucijoms (2011-07-25 skundo papildymo 2 p. – t. II b.l. 45).
Pareiškėjo reikalavimai priimti pagal 2011-02-23 ir 2011-08-01 nutartis (t. I b.l. 23; t. II b.l. 53).
Paaiškino, jog 2010-12-20 su pareiškimu dėl neteisėtų Vilniaus rajono Policijos komisariato (toliau – Vilniaus rajono PK) pareigūnų ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų ir galimų korupcinių ryšių su nusikaltėliais kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), pateikdamas turimus įrodymus dėl neteisėtų veiksmų komplekso, turinčių korupcijos požymių.
STT 2010-12-23 raštu Nr.4-01-4532, atsisakė pradėti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją. Kaip pagrindą nepradėti tyrimo nurodė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) 2 str. 1 d. pažymėdama, jog 2010-12-20 skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su institucijos specialiąja kompetencija, t.y. saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.
Nurodė, jog 2010-12-20 pareiškime pateikti turimi ir įvairiuose tyrimuose (ikiteisminiuose ir teisminiuose) gauti duomenys, įrodo korupcijos požymius.
Nesutiko su STT 2010-12-23 rašte išdėstytu argumentu, kad skundžiamos aplinkybės yra susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų priimtais sprendimais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad 2010-12-20 pareiškime nurodyti neteisėti valstybės tarnautojų veiksmai nesusiję su Baudžiamojo proceso kodekse numatytais procesiniais veiksmais.
Pažymėjo, kad jo ir jo šeimos narių patiriama neturtinė žala kyla iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus rajono PK valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių tuo, kad nuo 2008-05-21 nuolatos terorizuoja nusikaltėliai bei kurstomi minėtų institucijų tarnautojų, neteisėtais veiksmais vykdo teik smurtinius, tiek kitokius nusikaltimus. Dėl to negali tinkami realizuoti savo teisių ir prarado saugumą bei pasitikėjimą valstybe, kaip vientisu, teises ir laisves užtikrinančiu subjektu. Šios pasekmės ir išgyvenimai yra nevienkartiniai ir jie nėra pasibaigę, nes melagingus aiškinimus, dokumentus ir aktus institucijos teikia teismuose, kurie jų pagrindu priima neapgrįstus neteisingus sprendimus. STT atsisakydama vykdyti administracines skundo tyrimo procedūras ir tik jos kompetencijai priskirtą ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos, savo neteisėtais veiksmai užkirto kelią tiek į pasitikėjimo valstybe atkūrimą, tiek į patirtos žalos atlyginimą, nes kreiptis į teismą tiesiogiai be įrodymų negalima, o įrodymus gali surinkti tik atsakovo institucija veikdama kaip valstybės subjektas kartu su kitomis valstybės institucijomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, jog kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, iš kurių gavo neigiamus atsakymus. Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakydama pradėti tyrimą nurodė, jog tai ne tarnybos kompetencijoje. Šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba privalėjo pareiškimą persiųsti institucijoms kompetentingoms nagrinėti tokio pobūdžio pareiškimus, tai įpareigoja atlikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, jog Valstybė turi elgtis pagal paprotinę teisę - atlyginti padarytą žalą Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime (b.l. 33-36) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog nebuvo teisinio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją, kadangi 2010-12-20 pareiškėjo pranešime pagal savo prasmę ir turinį pateikta tik abstrakti pareiškėjo nuomonė nenurodant konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių. Duomenis, apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pareiškėjas grindė tik savo subjektyviais pamąstymais, nepagrįstais jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog visos pareiškime nurodytos aplinkybės yra susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismų pagal kompetenciją priimtais procesiniais sprendimais, o STT pagal Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų jai suteiktą kompetenciją neturi įgaliojimų revizuoti teismų priimtus sprendimus. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir reikalavimas, kad STT atlygintų, neteisėtais Vilniaus rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus ir Vilniaus rajono PK valstybės tarnautojų veiksmais pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kokiais STT neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba nėra viešojo administravimo subjektas. Tačiau,
jeigu būtų aiškios aplinkybės dėl padarytų konkrečių nusikaltimų, pareiškėjo raštą būtų persiuntę atitinkamoms institucijoms.
Liudytoja O. G. (pareiškėjo žmona) teismo posėdyje parodė (teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 84), jog pastarosios vyras yra aukštos kompetencijos žmogus, aktyviai dalyvaujantis politikoje, dirbo vyr. architektu Šiauliuose. Terorą prieš vyrą tęsia valstybinės institucijos. Nusikaltimus daro tos institucijos, kurios turėtų jį ginti. Dėl visų puolimų ir neteisėtų policijos veiksmų suprastėjo jos ir vyro sveikata, buvo pasikėsinta į sūnų ir dukras. Į namus 2009-07-22 atvykę pareigūnai grasino, vyrui pasakė, kad jis sėdės kalėjime ir kad laukia sunkus gyvenimas. Grasino iškviesti Aro pareigūnus.
Liudytojas L. G. (pareiškėjo sūnus) teismo posėdyje parodė (teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 85), jog dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atsisakymo tirti nusikaltimus nukentėjo visa šeima. Pablogėjo tėvo ir motinos sveikata. Į namus 2009-07-22 atvykę pareigūnai J. K., A. S. ir V. K. grasino iškviesti Aro pareigūnus. J. K. sakė, kad nuo šeimos elgesio priklausys, kas bus toliau. Pažymėjo, jog Valstybinių institucijų pareigūnai yra korumpuoti ir papirkti, todėl korupcijos veiksmus turėtų tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes teismuose, prokuratūrose šie veiksmai yra vilkinami, neatsižvelgiama į įrodymus, liudytojų paaiškinimus.
Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė (teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 86), jog dirba Vilniaus rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriuje. Pažymėjo, jog 2009-07-22 buvo atvykę pas pareiškėją į namus su J. K. ir V. K.. Pareiškėjo šeimai negrasinome, kyšio nereikalavome. Dėl policijos pareigūnų veiksmų joks ginčas nebuvo nagrinėjamas.
Liudytojas J. K. (J. K.) teismo posėdyje parodė (teismo posėdžio protokolas, t. II, b. l. 86), jog dirba Vilniaus rajono policijos komisariate vyr. tyrėju. Pareiškėją pažysta pagal darbą. Patvirtino, jog pas pareiškėją su pareigūnais A. S. ir V. K. buvo atvykę dėl sankcionuotos kratos. Nurodė, jog Aro komandos niekas neminėjo. Negalėjo patvirtinti, ar sakė žodžius, kad nuo šeimos veiksmų viskas priklausys. Nežinojo, kad buvo daromas pokalbio įrašas. Pažymėjo, jog atvykdami pas pareiškėją į namus atliko tik tarnybinę pareigą. Nurodė, jog pareiškėjo šeimai negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
1. Pareiškėjo reikalavimai priimti pagal 2011-02-23 ir 2011-08-01 nutartis (t. I b.l. 23; t. II b.l. 53; nutartys įsiteisėjusios):
1) panaikinti 2010-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-4532 priimtą sprendimą nepradėti tyrimo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją;
2) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), pareiškėjo valia ši suma sumažinta iki 2000 Lt (du tūkstančiai litų);
3) panaikinti 2010-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos rašte Nr. 4-01-4532 priimtą sprendimą nepersiųsti S. G. 2010-12-20 pareiškimą ar jo dalį nagrinėti kitoms institucijoms (2011-07-25 skundo papildymo 2 p. – t. II b.l. 45; pareiškėjo 2010-12-20 pareiškimas - t. I b.l. 51).
1.1. Ginčijamo 2010-12-23 rašto numeris yra Nr. 4-01-4532, todėl bylos medžiagoje nurodytą Nr. 4-01-1532 laikyti Nr. 4-01-4532.
2. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 58 str.).
2.1. Liudytojų parodymai išskirtinės reikšmės neturi, jų paaiškinimai vertintini bylos rašytinių įrodymų apimtyje.
3. Pareiškėjas teismo 2011-09-12 posėdyje nurodė, jog dėl 2011-08-25 prašymo „Dėl dalyko pakeitimo, liudytojų apklauso, įrodymų išreikalavimo, vietos apžiūros“ (t. II b.l. 66) turėjo būti priimta rašytinė nutartis, o ne teismo posėdyje patvirtinti dėl šių reikalavimų netenkinimo.
3.1. Teismo 2011-09-12 posėdyje - bylos nagrinėjimo prašymų stadijoje - paaiškinta, jog pareiškėjo 2011-08-25 prašyme „Dėl dalyko pakeitimo, liudytojų apklauso, įrodymų išreikalavimo, vietos apžiūros“ (t. II b.l. 66) išdėstyti prašymai yra adekvatūs skundo 2011-07-25 papildyme išdėstytiems prašymams (t. II b.l. 45) ir kurie buvo išspręsti 2011-08-01 nutartimi (t. II b.l. 53). Aptariamas pareiškėjo 2011-08-25 prašymas (t. II b.l. 66) nelaikytinas skundo patikslinimu, keičiančiu paminėtomis teismo nutartimis (teismo 2011-02-23 ir 2011-08-01 nutartys - t. I b.l. 23; t. II b.l. 53) priimtus pastarojo reikalavimus, todėl rašytinė nutartis nepriimtina (t.y. dėl 2011-08-25 prašymo - t. II b.l. 66; ginčo dalykas ir pagrindas pagal pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus nesikeitė).
3.2. Kiti pareiškėjo prašymai dėl liudytojų apklausos, įrodymų išreikalavimo, vietos apžiūros sprendžiami bylos nagrinėjimo teisme nustatyta tvarka (t.y. liudytojų kvietimo į posėdį reikalingumas, rašytinių įrodymų ryšys su nagrinėjamu dalyku ir kt.).
4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas, tarnybos organizavimą, finansavimą, veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas (Įstatymo 1 str.).
4.1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba statutiniais pagrindais veikianti valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones (Įstatymo 2 str. 1 p.).
4.2. Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas (Įstatymo 2 str. 2 p.).
4.3. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą (Įstatymo 2 str. 3 p.).
5. Atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-12-23 rašto Nr. 4-01-4532 (t. I b.l. 50), atsiliepimų į pareiškėjo skundą (t. I b.l. 33; t. II b.l. 62) argumentacija yra adekvati oficialiuose dokumentuose paminėtiems teisės aktams, pareiškėjo teikiamiems reikalavimams. Išvada, kad atlikti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją ar kontroliuoti ikiteisminio tyrimo, vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų veiksmus bei revizuoti jų priimtus sprendimus nėra teisinio pagrindo, pagrįsta bylos duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, paminėtomis ginčo šalių teikiamuose oficialiuose dokumentuose ir šiame sprendime.
5.1. Teisės aktai reglamentuojantys STT veiklą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymai ir kt. ) ir bylos įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjo 2010-12-20 skundą ištyrė netinkamai bei pažeidžiant skundų nagrinėjimo reikalavimus, asmenų interesus.
5.2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-12-23 raštas Nr. 4-01-4532 neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nurodytų nuostatų tiek, kiek šios institucijos veiklą nereguliuoja paminėti specialūs teisės aktai.
5.3. Ginčijamas 2010-12-23 raštas Nr. 4-01-4532 neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006-12-29 įsakymu Nr. 2-263 patvirtintai Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkai (toliau – Tvarka; neteko galios 2011-05-05 įsakymu Nr. 2-167 nuo 2011 05 13; Žin., 2011, Nr. 57-2746).
Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarka reglamentuoja asmenų priėmimą, jų pranešimų ir skundų apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, registravimą, nagrinėjimą ir atsakymų rengimą.
Tvarkoje nustatyta, jog STT darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą ir jį pateikia STT pareigūnui, pagal kompetenciją įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą (27 p.).
STT darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs viešojo intereso pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto požymių, surašo pranešimo projektą, adresuotą kompetentingai institucijai, ir jį pateikia STT direktoriui ar jo įgaliotam STT darbuotojui spręsti, ar yra pagrindai pranešti kompetentingoms institucijoms (28 p.).
Administracinė procedūra baigiama priėmus sprendimą (parengus atsakymą). Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą sprendimą (atsakymą) ir nurodoma apskundimo tvarka (29 p.).
Ginčijamame rašte teisingai nurodyta, jog asmuo turi teisę apskųsti STT priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (32 p.).
6. Bylos duomenimis ir aptartų teisės aktų nuostatomis laikytina pagrįsta STT išvada, jog S. G. 2010-12-20 pareiškime pareikšta abstrakti nuomonė ir nekonkretizuojanti aplinkybių apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t.y., jog visi Vilniaus rajono Žemėtvarkos skyriaus, Vilniaus rajono PK valstybės tarnautojų nepalankūs sprendimai yra abejotini ir kilę iš korupcinių susitarimų) ir todėl pagrįstai konstatuota, jog nėra įstatyminio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT kompetenciją.
6.1. Nepagrįsta pareiškėjo nuostata, jog 2010-12-20 pareiškimas turėjo persiųsti kitoms kompetentingoms institucijoms.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2010-12-20 pareiškimo turinys bei paminėtos teisės aktų nuostatos (tame tarpe Aprašo 28 p.) niekaip neįpareigojo pastarojo pareiškimą persiųsti kitoms institucijoms tirti. Kompetentingų institucijų raštai, sprendimai pareiškėjo rūpimais klausimas (b.l. t. I b.l. 40-48, 75, 109-111, 145-148 ir kiti bylos duomenys) patvirtina, jog pareiškėjas individualia tvarka sprendė sklypų bendrų ribų nustatymo, riboženklių sunaikinimo bei jų atstatymo ir kitus klausimus, todėl tuos pačius klausimus pakartotinai peradresuoti kitoms institucijoms STT įstatyminiame veiklos apibūdinime nenumatyta.
7. Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos priteisti neturtinės žalos atlyginimą 2 000 Lt (du tūkstančiai litų).
7.1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pareiškėjas siekia neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Aptariamo straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatytą reglamentavimą valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
7.2. Nagrinėjamu atveju įvertinus administracinio akto (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-12-23 Nr. 4-01-4532 raštas Dėl pareiškimo nagrinėjimo), iš kurio pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą pobūdį ir pripažinus jo teisėtumą (6 p.), pareiškėjas praranda teisę į neturtinės žalos atlyginimą 7.1 punkte išdėstytais argumentais.
8. Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjas skundo argumentų pagrįstumo nepatvirtino įrodymais (ABTĮ 57 str., 58 str.), o atsakovo pateikti įrodymai (argumentai) patvirtina atsakovo priimto sprendimo, pagrįstumą. Todėl panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-12-23 Nr. 4-01-4532 raštą Dėl pareiškimo nagrinėjimo negalima.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.