- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-371-149-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00762-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Leonarda Gurevičienė (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- A. B., J. B.
- Nukentėjusysis
- A. P., V. K.
Teisėjas J.Jaglinski Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00762-2011-7
2014 m. gegužės 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.,187 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:
pagal LR BK 180 str. 1d. 2 (dviem) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 187 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta A. B. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems ) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteistas J. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
- iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „VIP TAK“ naudai 2300 Lt (du tūkstančiai trys šimtai litų) turtinei žalai atlyginti.
- iš A. B., ak. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusiojo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti,
- iš A. B., ak. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai nukentėjusiojo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt (penki šimtai litų) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, ir tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent:
jis, 2011-10-16, apie 04.15 val., krepšinio aikštelėje, esančioje prie namo Nr. 9, Vaivos g., Vilniuje, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, taksi automobilyje „Opel Combo“ (duomenys neskelbtini) atsisakė taksi vairuotojui M. K. sumokėti už kelionę, papurškė M. K. ašarinėmis dujomis į veidą, iš taksi automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktų ryšulį, kuriame buvo automobilio „Mazda 626“ raktas, kainuojantis 50 Lt, automobilio „Ford Galaksi“ raktai ir signalizacijos pultelis, kainuojantis 200 Lt, du buto raktai, kainuojantys 200 Lt, priklausančius nukentėjusiajam M. K., bendrai 450 Lt sumai, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 450 Lt turtinę žalą, tarp kurių buvo taksi automobilio „Opel Combo“, priklausančio UAB „Vip Tak“ raktas, kainuojantis 200 Lt, išplėšė iš taksi automobilio ir pavogė taksometrą 400 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Vip Tak“ 600 Lt turtinę žalą, norėjo pabėgti, tačiau, nukentėjusiajam M. K. atsipeikėjus nuo ašarinių dujų ir bandant jį sulaikyti, A. B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, jam išlipus iš automobilio, o nukentėjusiajam užsirakinus automobilyje iš nukentėjusiojo M. K. reikalavo atiduoti visus pinigus, po to kojomis spardė taksi automobilį, tokiais savo veiksmais plėšimo metu sugadino UAB „Vip Tak“ svetimą turtą: sulankstė automobilio dureles iš dešinės ir kairės pusės bei galines dureles bendrai 1500 Lt sumai, sulaužė automobilio kairės pusės veidrodį, kainuojantį 300 Lt, sugadino taksometrą 400 Lt vertės, išplėšė taksometro instaliavimo laidus 100 Lt sumai, tuo padarydamas UAB „Vip Tak“ 2300 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. B. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 187 str. 1 d.
jie 2012-01-01, apie 8.15 val., bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, viešoje vietoje, parduotuvėje, esančioje Šiaurės g., 75, Vilniuje, A. B. pradėjo kibti prie lankytojų M. T. ir A. P., po to A. B., be jokios priežasties, sudavė du kartus kumščiu į galvą M. T., tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tuo pačiu metu J. B. sudavė tris kartus kumščiu į veidą A. P., tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. kraujosruvas veido dešinėje pusėje ir dešinėje plaštakoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiesiems M. T. ir A. P. išėjus iš parduotuvės, kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu toliau mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiuosius M. T. ir A. P.. Po to, nukentėjusysis V. K., išlipo iš automobilio „VW Passat“, stovėjusio prie parduotuvės „Helena“, esančios Šiaurės g., 75, Vilniuje, bandydamas sudrausminti pažeidėjus, tuo metu tyrimo nenustatytas asmuo sudavė V. K. kumščiu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir pasišalino iš įvykio vietos, o A. B., bėgdamas iš įvykio vietos, spyrė koja į V. K. automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) galines dureles, tokiu būdu sulenkė automobilio galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. 300 Lt turtinę žalą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. B. prašo: 1) panaikinti nuosprendį dalyje, kur jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir jį išteisinti; 2) panaikinti nuosprendį dalyje, kur jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir paskirti bausmę, nesusijusia su laisvės atėmimu; 3) panaikinti nuosprendį dalyje, kur iš jo priteista žala UAB „VIP TAK“ naudai.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo nustatytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teigia, kad 2011-10-16 apie 3.00 valandą nakties, būdamas Žadeikos gatvėje, Vilniuje, sustabdė taksi automobilį ir paprašė nuvežti iki namų, esančių Vaivos gatvėje. Kadangi dažnai važinėja taksi iš centro iki namų, tiksliai žino, kad reikia sumokėti maždaug 20 litų. Tačiau, privažiavus prie namų, taksi vairuotojas pasakė, kad turi sumokėti apie 100 litų. Jam atsisakius mokėti didesnę negu 20 Lt sumą, taksi vairuotojas pradėjo reikalauti, kad sumokėtų būtent 100 litų, dėl šios priežasties prasidėjo konfliktas, kuris virto muštinėmis. Taksi vairuotojas išsitraukė dujinį balionėlį ir pradėjo purkšti į akis. Kai išlipo iš automobilio, taksi vairuotojas toliau jį puolė, jis bandė pabėgti, tačiau taksi vairuotojas laikė už striukės ir bandė suduoti smūgius. Jam pavyko išsinerti iš striukės ir kitų drabužių ir pabėgti. Įvykio vietojo grumtiniu metu nukrito jo piniginė su pinigais ir dokumentais, jokio svetimo turto pagrobti plėšimo ar kitu būdu nenorėjo ir jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Teigia, kad jo poziciją patvirtina: įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūros metu buvo rasti visi, neva, pagrobti daiktai, tame tarpe jo daiktai ir dokumentai; specialisto išvada, iš kurios seka, kad pėdsakai, kurie liko ant apgadinto automobilio paviršiaus, jam nepriklauso; paties taksi vairuotojo M. K. parodymai, kuris patvirtino jo parodymus, jog konfliktas kilo dėl paslaugų kainos, kad muštinės vyko automobilio viduje ir lauke. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. buvo ne kartą ragintas ikiteisminio tyrimo metu atlikti medicininę apžiūrą, tačiau to nepadarė, taip pat nedavė parodymų teisme, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas pasirašytinai. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl jo veiksmų patyrė žalą, tačiau ieškinio nepateikė.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismas nevertino tos aplinkybės, jog visi daiktai, nurodyti nuosprendyje, buvo rasti įvykio vietoje, tame tarpe ir jo daiktai ir dokumentai. Ant minėtų (neva pagrobtų daiktų) nebuvo rasti jo pirštų antspaudai ar kiti pėdsakai. Įvykio vietoje buvo rastas tik vienas dujų balionėlis iš kurio jam į akis purškė M. K.. Jokio kito balionėlio iš kurio jis purškė M. K. į veidą nei įvykio vietojo, nei pas jį rasta nebuvo.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, Vilniaus m. apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu dėl plėšimo, pagrindė duomenimis ar įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti M. K. parodymai neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, nes pirmosios instancijos teisme jis nebuvo apklaustas.
Taip pat teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas kitų liudytojų, o būtent: policijos pareigūnų B. K. ir D. V. parodymais, kurie paties įvykio nematė, M. K. jiems paaiškino, kad buvo užpultas ir iš juo atėmė taksometrą ir kitus daiktus. Netoli stovinčio automobilio ir automobilio salone buvo rasti visi daiktai tame tarpe ir apeliantui priklausantys daiktai ir dokumentai. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. yra stambaus kūno sudėjimo, fiziškai stiprus asmuo, po jo suduotų smūgių vienu metu netgi buvo praradęs orientaciją, Į policija nesikreipė, kadangi bijojo, kad bus apkaltintas už praeityje turėtas problemas su policija. Į medikus nesikreipė, kadangi tyrėja nedavė nukreipimo, nors apklausos metu jai rodė sužalojimus, kurios patyrė dėl M. K. suduotų smūgių. Mano, kad apgadinimai automobilio salone ir iš išorės galėjo atsirasti tiek dėl jo, tiek ir dėl M. K. veiksmų, kadangi muštinės vyko ne tik salone, bet ir lauke prie automobilio.
Apeliantas taip pat nesutinka su UAB „VIP TAK“ naudai priteista 2300 Lt žalai atlyginti. Nurodo, kad UAB „VIP TAK“ yra juridinis asmuo, todėl jam keliami padidinti reikalavimai kaip dėl ieškinio pateikimo, taip ir dėl įrodymų, kuriais turi būti pagristas ieškinys. Teigia, kad UAB „VIP TAK“ civilinio ieškinio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė. Įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių buvimą, taip pat nepateikė. Taip pat teigia, kad teismo įvardinta liudytoja B. T., kalbėjusi teismo posėdžio metu apie patirtus UAB „VIP TAK“ nuostolius, nepateikė teismui nei įgaliojimo, nei atstovavimo sutarties, kurių pagrindu turėtų teisę atstovauti minėtai įmonei. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad tokių dokumentų nėra, nes detalės buvo pirktos sąvartyne be dokumentų, remonto darbai taip pat buvo atlikti neoficialiai, todėl padarytą žalą patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Apelianto teigimu, civilinio ieškinio nebuvimas ir įrodymų nepateikimas, apelianto teigimu, pažeidė jo teisę į gynyba, kadangi jis neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus ir pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė duomenis apie jo teistumą. Teigia, kad 2011-08-11 buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2012-08-11 dieną minėtas terminas pasibaigė. Vilniaus probacijos tarnyba jį informavo, kad terminas bausmės vykdymo atidėjimui baigėsi. Nurodo, kad BK 97 str. įtvirtinta nuostata, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, todėl, apelianto manymu, jis buvo teisiamas pirmą kartą, teismo teiginys, kad jis yra teistas 3 kartus, prieštarauja BK 97 straipsnio nuostatoms.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).
Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).
Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 str. 1 d.
A. B. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.
Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog dėl paslaugų kainos prasidėjo konfliktas, kuris virto muštinėmis automobilio viduje ir lauke, batų pėdsakai ant automobilio yra ne A. B., jokio svetimo turto pagrobti plėšimo ar kitu būdu nenorėjo ir jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, pažymėtina, jog, nors A. B. savo kaltę neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo M. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausos metu duotais parodymais (t.1 b.l. 64-67); liudytojų B. K., D. V. ir B. T. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais; įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1, b.l. 20-22); automobilio „Opel Kombo“ v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (t.1, b.l. 23-32); gauto iš Bendrosios pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu (t.1, b.l. 49-51); įvykio vietos apžiūros metu surastų bei paimtų daiktų apžiūros protokolu (t.1, b.l. 52-62); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t.1, b.l. 73-74), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad nukentėjusysis M. K. apibūdino ne tik A. B. požymius, bet ir nurodė, kaip jis įvykio metu buvo apsirengęs ir kuo buvo apsiavęs. Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų M. K. parodymų matyti, kad A. B. įvykio metu avėjo tamsius sportinius batelius (t.1, b.l. 76), tuo tarpu A. B. tyrimui pateikė baltos spalvos sportinius batelius, todėl 2012-01-24 specialisto išvadoje Nr. 140-(6993)-IS1-504 nurodyta, kad nustatyti, ar tirti pateiktuose daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuoti pėdsakų fragmentai yra tinkami juos palikusiai avalynei identifikuoti negalima, nes, nepateikus konkrečios avalynės, neįmanoma teisingai įvertinti pėdsakų fragmentuose atsispindėjusių detalių ir kvalifikuoti jas kaip individualius požymius, todėl šis klausimas bus sprendžiamas tik pateikus konkrečią avalynę (t.1, b.l. 37-40).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad A. B. M. K. priklausančių daiktų negrobė, pažymėtina, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t.1, b.l. 20-22) matyti, kad maždaug už 30 metrų nuo automobilio rastas juodos spalvos automobilio skaitiklis (taksometras), kas patvirtina, kad A. B., panaudodamas fizinį smurtą, ne tik atsisakė sumokėti už suteiktas paslaugas, bet ir išplėšė iš taksi automobilio bei pagrobė taksometrą 400 Lt vertės.
Iš taksi automobilio „Opel Combo“ v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje nėra taksometro, nuo automobilio skydelio yra du juodos spalvos laidai su nutrauktais izoliuotais galais, ant dešinės pusės priekinių durelių, vidinės pusės yra trys raudonos spalvos dėmės, ant automobilio dešinės pusės slenksčio yra raudonos dėmės, nutekėjusios į apačią (t.1, b.l. 23-25).
Tai, kad A. B., panaudojęs fizinį smurtą M. K. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą (taksometrą) ir, suabejojęs jo verte, jį išmetė, nepaneigia A. B. kaltės, kadangi pagrobtą turtą jis galėjo valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o pagal formuojamą teismų praktiką plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Iš teisiamojo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaitytų nukentėjusiojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t.1 b.l. 64-67) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. K. parodė, kad jis dirbo UAB „Vip Tak“ taksi vairuotoju. 2011-10-16, apie 3.30 val., jis taksi automobiliu, v/n (duomenys neskelbtini) iš Olimpiečių gatvės vežė du klientus iki Žadeikos g. Kai jis sustojo Kalvarijų-Žvejų g. sankryžoje, pas jį į automobilį įlipo vaikinas, atsisėdo ant priekinės keleivių sėdynės. Vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm. ūgio, normalaus kūno sudėjimo. Buvo apsirengęs medžiagine striuke, balta kepuraite su snapeliu. Su savimi turėjo pilkos spalvos medžiaginę rankinę. Jis liepė vežti jį į Naujosios Vilnios rajoną, šis atsisakė, kad negali, nes šiuo metu važiuoja su klientais. Taksi vairuotojas paprašė jo išlipti, bet vaikinas atsisakė. Tuo metu keleiviai, kuriuos vežė į Žadeikos g., pasakė, kad jis gali jį vežti kartu. Žadeikos g., Vilniuje jis išleido keleivius ir nuvežė, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., į Vaivos gatvę. Tai buvo maždaug 4.15 val. A. B. liepė sustoti prie kažkokios krepšinio aikštelės. Aikštelė nebuvo apšviesta. Kai privažiavo, jis pasakė A. B. sumokėti 50 ar 60 litų. A. B. atsakė, kad pinigų neturi ir nemokės. A. B. atidarė automobilio dureles, iš dešinės striukės kišenės ištraukė dujų balionėlį ir papurškė M. K. dujų į veidą. Po to iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktų ryšulį, tarp kurių buvo taksi automobilio Opel Combo raktas, kainuojantis 200 litų, automobilio Mazda 626“ raktas, kainuojantis 50 Lt., automobilio „Ford Galaksi“ raktai ir signalizacijos pultelis, kainuojantis 200 litų, du raktai nuo buto kainuojantys 200 litų, taip pat iš automobilio išplėšė taksometrą, kainuojantį 640 litų ir norėjo pabėgti. Nukentėjusysis tuo metu atsipeikėjo, bandė A. B. sulaikyti. A. B. jam du kartus kumščiu sudavė į veidą, tada jis A. B. irgi sudavė į veidą – į nosies sritį. A. B. išlipo iš automobilio. Jis taip pat, išlipęs iš automobilio, su A. B. susigrūmė lauke, pastvėrė jį už striukės, kuri grumtynių metu nuo jo išsinėrė per galvą, kai grūmėsi, jie buvo nugriuvę ant žemės. Jie susikibo prie automobilio priekinio rato iš dešinės pusės ir tada jis irgi papurškė A. B. į veidą. Po to M. K. įlipo į savo taksi automobilį, užsirakino ir per radijo stotį susisiekė su dispečere, iškvietė policiją. Kai jis buvo užsirakinęs automobilyje, A. B. spardė automobilį, sulankstė dureles, sulaužė veidrodėlį, reikalavo atidaryti automobilio duris bei reikalavo atiduoti pinigus. Po kiek laiko, kai jis automobilio durų neatidarė, A. B. pabėgo. Tada jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie artimiausio namo, Pamiškio g. 11, Vilniuje, pažiūrėti, kur tiksliai randasi ir paskambino į policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, apžiūrėjo automobilį, po kilimėliu jis rado iškritusius savo raktus, kurie jam buvo grąžinti. Dėl kūno tyrimo jis į medikus nesikreipė, nors jam buvo duota užduotis atlikti kūno tyrimą, bet jis neturėjo laiko, nes buvo egzaminų sesija. Civilinio ieškinio atsisakė.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju B. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu. Posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad visiškai palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-10-16, apie 4.50 val., dirbant kartu su patruliu D. V. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Pamiškio g. 9, Vilniuje, užpultas taksi vairuotojas. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi M. K., kuris paaiškino, kad 2011-10-16, apie 4.10 val., atvežė keleivį į Vaivos g. 7, Vilniuje, kur keleivis užpuolė vairuotoją M. K., atėmė taksometrą ir apspardė automobilį „Opel Combo”, v/n (duomenys neskelbtini), nulaužė veidrodėlį, atėmė raktus nuo minėto automobilio, buto, garažo, nuosavų automobilių. Užpuolikas buvo apie 180 cm ūgio, trumpai kirptas, amžius apie 25-27 metų, apsirengęs tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos sportine striuke, tamsios spalvos bateliais, baltos spalvos kepure, kuris pasišalino Rokantiškių g., Vilniuje link. Įvykio vietoje netoli nuo taksi automobilio, gal apie 50 metrų, rado įtariamojo drabužius ir taksometrą, po automobiliu rado įtariamojo dokumentus. Jis matė, kad M. K. akys buvo raudonos po to, kai jam įtariamasis papurškė į veidą dujų. Į įvykio vietą buvo iškviestas kinologas.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. V. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio patruliu. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiškai palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011-10-16, apie 4.50 val., dirbant kartu su vyr. patruliu B. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Pamiškio g. 9, Vilniuje, užpultas taksi vairuotojas. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi M. K., kuris paaiškino, kad 2011-10-16, apie 4.10 val., atvežė keleivį Vaivos g. 7, Vilniuje, kur keleivis užpuolė vairuotoją M. K., atėmė taksometrą ir apspardė automobilį „Opel Combo”, v/n (duomenys neskelbtini), nulaužė veidrodėlį, atėmė raktus nuo minėto automobilio, buto, garažo, nuosavų automobilių. Užpuolikas buvo apie 180 cm ūgio, trumpai kirptas, amžius apie 25-27 metų, apsirengęs tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos sportine striuke, tamsios spalvos bateliais, baltos spalvos kepure, kuris pasišalino Rokantiškių g., Vilniuje link. Įvykio vietoje netoli nuo taksi automobilio gal apie 50 metrų rado įtariamojo drabužius ir taksometrą, po automobiliu rado įtariamojo dokumentus. Jis matė, kad M. K. akys buvo raudonos po to, kai jam įtariamasis papurškė į veidą dujų. Į įvykio vietą buvo iškviestas kinologas.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja B. T. parodė, kad įvykio dieną, datos tiksliai nepamena, jai paskambino dispečeris ir pasakė, kad užpultas vairuotojas. Atvykusi į įvykio vietą pamatė, kad M. K. buvo apdaužytas, akys ašarojo, greitoji pagalba suteikė jam pagalbą, plovė akis. Vaikščiodami su pareigūnais įvykio vietovėse rado išrautą taksometrą. Automobilis buvo apspardytas, išrautas veidrodis, automobilis neužsivedė.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų B. K. ir D. V. parodymais, kadangi BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Todėl tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę.
Policijos pareigūnų B. K. ir D. V. bei liudytojos B. T. parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymai, kurie kartu su liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais ir neginčijamai įrodo A. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d., padarymo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. K. parodymais, kurie, apelianto manymu, neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį teisme, nes pirmosios instancijos teisme M. K. nebuvo apklaustas, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo M. K. nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastis yra jo išvykimas į Jungtinę Karalystę (t.3, b.l. 78, 92, 104, 112, 123, 126, 143).
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors nukentėjusiojo M. K. tiesiogiai neapklausus teisme ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra savarankiški įrodymų šaltiniai (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008), tačiau tai yra duomenys, kuriais tikrinami kiti bylos įrodymai ir pirmiausiai liudytojų B. K., D. V., B. T. parodymai.
Pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs BPK 276 straipsnio 4 dalyje esančia kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, patikrinimo taisykle, nepažeidė BPK 20 str. 3 d. nuostatų (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1A-502/2010, kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2008, 2K-187/2011 ir kt.).
Kolegija taip pat atmeta argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jo duomenis apie teistumą.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, charakterizuodamas kaltinamąjį, teisingai nurodė, kad A. B. būdamas teistas tris kartus, o būtent: Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007-09-11 ir 2009-06-26 nuosprendžiais pagal LR BK 284 str. 1 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė tris naujas nusikalstamas veikas.
Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 97 str. 8 d., jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Vilniaus rajono apylinkės teismui nuteisus A. B. pagal BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., atsinaujino jo ankstesni teistumai pagal BK 284 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d. 3 punkte nustatyta, kad turintys teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-11 nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, 2012-08-11 minėtas terminas pasibaigė, tačiau tuo pačiu atsinaujino trejų metų teistumo skaičiavimo terminas pagal Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2007-09-11 ir 2009-06-26 nuosprendžiais paskirtas A. B. bausmes ir šis terminas, jeigu A. B. nebūtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, būtų pasibaigęs tik 2015-08-11.
Dėl UAB „VIP TAK“ pareikšto civilinio ieškinio
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Netikslus ieškinio pareiškimo turinio suformulavimas, reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas nagrinėjant bylą apsunkina civilinio ieškinio išsprendimo klausimą. Teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, kai į jį besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš A. B. UAB „VIP TAK“ naudai 2300 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, nenurodė, kokiais dokumentais remiantis, jis nustatė priteistinos iš nuteistojo A. B. atlygintinos turtinės žalos dydį. Kolegija pažymi, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Dėl taksi automobilio v/n T08626 sugadinimo UAB „VIP TAK“ direktorė pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2300 Lt turtinei žalai atlyginti (t.1, b.l. 15), tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių įmonės turėtas išlaidas, šalinant A. B. nusikalstamais veiksmais padarytus automobilio sugadinimus.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja UAB „VIP TAK“ direktorė B. T. parodė, kad negali pasakyti, kiek kainavo automobilio kėbulo remonto darbai, tai yra kėbulo tvarkymas, išlyginimas, dažymas, automobilio salono cheminis valymas, dokumentų ji neturi, dalį automobilio remonto darbų atliko patys, dalį – servise (t.3, b.l. 143).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties civilinio ieškovo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra galimybės dėl ieškinyje suformuluoto reikalavimo nekonkretumo, faktinio ieškinio pagrindo neapibrėžtumo, kadangi byloje nėra nei vieno dokumento pagrindžiančio UAB „VIP TAK“ turėtas išlaidas. Toks civilinis ieškinys negali būti patenkintas net iš dalies, nes efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2011).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje nagrinėdamas civilinį ieškinį, nesilaikė jį reglamentuojančių teisės normų. Šios priežastys sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio. Padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus kolegija pripažįsta esminiais, turėjusiais įtakos teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl UAB „VIP PAK“ pareikšto 2300 Lt dydžio civilinio ieškinio patenkinimo BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu naikintina, civiliniam ieškovui UAB „VIP PAK“ pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d., 115 str. 2 d., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kur iš A. B. uždarosios akcinės bendrovės „VIP TAK“ naudai priteista 2300 Lt (du tūkstančiai trys šimtai litų) turtinei žalai atlyginti.
Pripažinti civiliniam ieškovui UAB „VIP PAK“ teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-20 nuosprendį palikti nepakeistą.