Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant, galutinę subendrintą bausmę 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., piktnaudžiaudamas brolio A. B. pasitikėjimu, įtikinęs brolį savo vardu sudaryti transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį, apgaudamas brolį, kad įmokas pagal grafiką mokės jis, 2023 m. lapkričio 23 d. A. B. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sudarius transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2023 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo aktą L. B. gavęs valdyti ir naudotis automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5 300 Eur, įmokų pagal mokėjimo grafiką nemokėjo, automobilio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai automobilį įgijo ir padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 5 300 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, jam pareikštą kaltinimą supranta. Sugalvojo, kad jam reikia automobilio. Savo vardu įsigyti automobilio nepavyko, todėl jį įsigijo brolio dėka. Susitarė taip, kad jis mokės už automobilį, o brolis pasirašys sutartį. Automobilį rado internete. Paskambino pardavėjui Vilniaus aikštelėje. Pirma apžiūrėjo automobilį, o tada po savaitės su broliu susitarė, kad jis nupirks. Automobilis buvo įmonės vardu, o valdytojas brolis. Brolis sutartį pasirašė nuotoliniu būdu, o jis aikštelėje dalyvavo. Jis pats automobilį pasiėmė iš aikštelės. Sutinka, kad automobilio vertė 5300 eurų. Brolis draudė automobilį, nes savininkas automobilio gali drausti. Jis naudojosi automobiliu, nes brolis (duomenys neskelbtini) buvo. Buvo kelios įmokos broliui pervestos ir brolis sumokėjo. Buvo tik dvi įmokos. Jis pinigus broliui pervesdavo ir brolis sumokėdavo įmokas. Neturėjo pajamų, todėl vėliau įmokų nemokėjo. Kaune buvo palikęs taisyti automobilį ir jis dingo. Pridavė taisyti į garažus žmogui, buvo daužtas priekis. Neregistravo įvykio, nebuvo nukentėjusiųjų. Mašinos dokumentai buvo mašinoje. Buvo nuvažiavęs į Kauną, ieškojo tų garažų, bet ten nieko nėra. Policijoje jam pasakė, kad turi pats susirasti automobilį. Tada padavė ieškinį ir jis vėliau nieko nedarė. Žinojo, kad yra įsipareigojimas. Kas mėnesį moka už sutartį po 200 eurų kas mėnesį, nes buvo perduota antstoliams. Buvo atvažiavęs įgaliotas asmuo kuris ieškojo automobilio, buvo davęs mėnesį laiko, kad gražintų automobilį, bet nepavyko. Suprato, kad apgavo brolį. Gailisi labai dėl padarytos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu A. B. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 26 d. jam paskambino brolis L. B., kuris paklausė, ar norėtų paimti išsimokėtinai automobilį. Paaiškino, kad už automobilį mokės jis, o kai jis grįš iš (duomenys neskelbtini), automobilį iš brolio paims. Brolis sakė, kad už automobilį išsimokės jis. Jam nekilo įtarimų. Tuo metu brolis pasakė, kad dirba (duomenys neskelbtini), manė, kad pinigų turi. Su broliu nesusitikdavo, nes, apie pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 27 d. paskambino brolis, pasakė, kad jis yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jo vardu pirks automobilį „BMW530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po kelių minučių paskambino telefonu, pristatė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Paskambinęs vaikinas paklausė jo vardo, pavardės. Tada vaikinas paklausė, ar tikrai nori išsimokėtinai pirkti automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakė, kad nori. Jam buvo paaiškinta, kad kas mėnesį turės mokėti 215,92 Eur. Pasakė, kad automobilis kainuoja 5 300 Eur. Elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta automobilio išperkamosios nuomos sutartis. Sutartį pasirašinėjo SMART ID duomenimis. Prieš sudarant sutartį buvo prašoma atsiųsti duomenis apie darbo pajamas. Išsiuntė pažymą apie darbo užmokestį. Pagal šią sutartį neįnešė įmonei nė vienos įmokos. Brolis L. atsiuntė į „Messenger“ mokėjimo kvitą, kad įnešė 215,92 Eur. išsimokėjimo mokestį. Vėliau kalbėjosi su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotoju ir sakė, kad yra kviečiamas į armiją, paaiškino, kad automobilio grąžinti negali, nes automobilis yra pas brolį L.. Į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) grįžo 2024 metų sausio mėnesį. Brolio tėvų namuose nebuvo. Automobilio nebuvo taip pat. Brolis telefonu paaiškino, kad automobilis Kaune sugedęs. Liepė atvaryti automobilį, sakė, jei automobilis sugedęs, parsiveš ir grąžins įmonei, bet su broliu niekaip negalėjo susitarti. Iki šiol nesako, kur yra automobilis. Apie GPS sistemos atjungimą automobilyje nieko nežino, nes automobilio net nėra matęs. Apie tai, kad brolis nemoka įmokų už išsimokėtinai paimtą automobilį, sužinojo, kai 2024 m. kovo 4 d. gavo SMS pranešimą iš „(duomenys neskelbtini)“, kad skola už „BMW 530“ yra 863 Eur. Elektroniniu paštu atrašė ar galima mokėti dalimis, nes tiek pinigų neturi. Buvo atsakyta, kad turi sumokėti 26 Eur ir per jų svetainę pats sudarytų mokėjimo grafiką. Kadangi neturėjo pinigų, 26 eurų neįnešė ir todėl negalėjo sudaryti grafiko. Brolis jį apgavo, vis sakė, kad įmokas moka. Jis automobilio net nematė, bet suprato, kad sutartį pasirašė savo valia (t. 1, b. l. 85-86).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2023 m. lapkričio 23 d. jis savo vardu sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „BMW 530“ įsigijimo. Tikslaus sutarties pavadinimo jis nežinojo, bet suprato, kad automobilis buvo perkamas išsimokėtinai. Sutarties sudarymo metu jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o perkamas automobilis buvo Lietuvoje. Pirkti automobilį buvo sugalvojęs jo brolis L. B., jam pačiam tuo metu automobilis nebuvo reikalingas. Automobilį „BMW“ buvo radęs būtent brolis, jis pats tame visai nedalyvavo. Brolis su juo visiškai nederino kokį automobilį pirkti. Brolis automobilį jau buvo išsirinkęs, jam išsimokėtinai jo nepardavė, tada brolis ir kreipėsi į jį, t. y. kad sutartį savo vardu sudarytų jis. Brolis sakė, kad įmokas už automobilį mokės jis, o jis už automobilį mokės tik vėliau, kai jau grįš į Lietuvą ir bus užsidirbęs pinigų. Brolis planavo, kad vėliau jie tuo automobiliu abu važiuos į Daniją dirbti. Brolis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) nemoka tiek, kiek buvo žadėta ir kad ten jis ilgai nedirbs. Pradžioje ir pats brolis su juo buvo (duomenys neskelbtini), bet jis grįžo anksčiau. Pradžioje brolis kalbėjo, kad automobilį pirks už kokius penkis su puse tūkstančio eurų ir įmoka kas mėnesį bus iki šimto septyniasdešimt eurų. Brolis jį įtikino, kad pinigus už automobilį mokės jisai ir jis su brolio pasiūlymu savo vardu sudaryti sutartį sutiko. Brolis jo buvo prašęs sumokėti tik pirmą įmoką, o toliau sakė mokės jisai. Jau vėliau telefonu jam skambino įmonės, kaip suprato parduodančios automobilį, atstovas ir visas sąlygas jie aptarė telefonu. Jam buvo nurodyta, kad automobilio „BMW“ vertė 5 300 Eur, kad kas mėnesį reikės mokėti kiek daugiau nei po 215 Eur. Dar jie susirašinėjo elektroniniu paštu, jis siuntė prašomus duomenis, buvo gavęs ir pačią sutartį, kurią jis ir pasirašė naudojant Smart ID. Sutarties neskaitė. Kiek jam buvo sakęs brolis, tai automobilį jis pirko iš kažkokios aikštelės Kaune. Jau pasirašius sutartį, atėjus gruodžio mėnesiui, jis turėjo sumokėti pirmą įmoką, kaip buvo sutarę su broliu, bet tada neturėjo pinigų ir apie tai pasakė broliui. Brolis sakė, kad jis nepergyventų, pasakė, kad sumokės jis, o jis tada sumokės antrą įmoką. 2024 m. sausio mėnesį jis taip ir padarė. Vėliau įmokomis jis nesidomėjo, manė, kad viską moka brolis kaip jam ir buvo žadėjęs. Jei gerai pamena, iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą jis grįžo vasario mėnesio pradžioje. <...> Vėliau jis jau pradėjo gauti SMS žinutes, kad negaunamos įmokos už automobilį. Jis broliui skambino, bet brolis jam nekėlė. Tada jis broliui rašė per „Messenger“ ir brolis buvo atrašęs, kad jis nepergyventų, nes po savaitės jis viską sumokės. Jis ir toliau broliu tikėjo. Dar po kiek laiko jam paskambino kažkoks žmogus, kuris jo jau konkrečiai klausinėjo, kur yra automobilis „BMW“, reikalavo jį grąžinti. Jis pasakė, kad automobilis pas brolį L., tam žmogui pateikė brolio telefono numerį. Tam žmogui jis nesakė, kad yra armijoje, jį ne taip suprato. Paklausus apie įmoką jis pasakė, kad pats negali sumokėti įmokos, nes jam buvo skirta bauda dėl armijos, ta prasme už vengimą atlikti karinę tarnybą. Jis pilnai supranta, kad sutartis yra jo vardu ir visų pirma už įmokas yra atsakingas jis. Jau tada jis pats brolio pradėjo klausinėti, kur yra automobilis, o brolis sakė, kad automobilis Kaune. Jis liepė broliui atvaryti automobilį, sakė, kad jei sugedęs, parveš ir grąžins įmonei, bet su broliu niekaip negalėjo susitarti. Kažką jis buvo minėjęs, kad automobilis taisykloje. Maždaug ir prieš mėnesį brolis sakė tą patį, kad automobilis Kaune. Kai sakė, kad važiuojam automobilį paimti, tai brolis sako, kad neturi raktų. Ta tema brolis nenori su juo kalbėti. Jis ir šiai dienai gauna pranešimus, kad už automobilį yra skolingas apie 1200 Eur. Pats nesupranta, kodėl skola yra būtent tokia, nes jis asmeniškai už automobilį yra sumokėjęs tik vieną įmoką. Jis pats brolio yra apgautas ir jaučiasi dėl brolio veiksmų nukentėjęs, nes jam skaičiuojama skola. Jis pats iš brolio jokių pinigų įmokoms mokėti nebuvo gavęs. Šiuo metu jis turi oficialų darbą ir skaičiuojamą skolą bandys dengti (t. 1, b. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

L. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jam nepavyko savo vardu įsigyti automobilio, todėl jį įsigijo brolio dėka. Susitarė taip, kad jis mokės už automobilį, o brolis pasirašys sutartį. Pirma apžiūrėjo automobilį, o tada po savaitės su broliu susitarė, kad jis nupirks. Brolis sutartį pasirašė nuotoliniu būdu, o jis aikštelėje dalyvavo. Jis pats automobilį pasiėmė iš aikštelės. Neturėjo pajamų, todėl vėliau įmokų nemokėjo. Kaune buvo palikęs automobilį taisyti ir jis dingo. <...> Suprato, kad apgavo brolį. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo ir liudytojų bei nukentėjusiojo A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat kiti įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas apie įvykį bei pridėti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamojo L. B. apgaulė pasireiškė A. B. suklaidinimu dėl įsigijimo automobilio jo vardu ir prisiimamų įsipareigojimų. L. B. panaudota apgaulė (susitarimas, kad A. B. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisiimtus įsipareigojimus pagal mokėjimo grafiką vykdys ir automobiliu naudosis kaltinamasis L. B.) turėjo lemiamą įtaką A. B. apsisprendimui sudaryti minėtą sutartį dėl automobilio įsigijimo. Šiais savo veiksmais L. B. apgaule savo naudai įgijo automobilį ir padarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 5 300 Eur turtinę žalą, su kuria sutartį buvo sudaręs nukentėjusysis A. B..

Kaip minėta, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą?.? Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino ir kaltinamojo L. B. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. B. yra jauno ir darbingo amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, šiuo metu turintis teistumą (teistas už nusikalstamų veikų padarymą nuosavybei) (t. 1, b. l. 129-133), per paskutinius 3 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą ne kartą, tame tarpe ir už smulkias vagystes, dauguma baudų yra nesumokėtos (t. 1, b. l. 141-154), Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 156-157). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks L. B. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė teismo skirti laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, tačiau teismo vertinimu, kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės turėtų įtakos kaltinamojo elgesiui bei gyvenimo būdui. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo metu L. B. skiriamas – 1) įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimas viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, L. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis kaltinamojo L. B. atžvilgiu priimtas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Nagrinėjamu atveju L. B. griežčiausia – 1 metų laisvės apribojimo – bausmė paskirta šiuo teismo nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. L. B. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymą, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau, įvertinus baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų padarymo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Todėl šiuo atveju taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, L. B. prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedama dalis švelnesnės – 5 mėnesiai laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, ir L. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Minėtas įpareigojimas skirtinas atsižvelgiant į tai, kad jis buvo paskirtas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu. Teismo vertinimu, aptariamą įpareigojimą tikslinga toliau taikyti paskyrus galutinę subendrintą bausmę pagal du teismo procesinius sprendimus.

Švelnesnė laisvės apribojimo dalis parenkama atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurios nurodytos teismų procesiniuose sprendimuose, ir teismas nebekartoja jų.

L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina, o dokumentas (asmens tapatybės kortelė) grąžintina L. B..

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, L. B. prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėti dalį švelnesnės – 5 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);

3) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į L. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti atliktą bausmės laiką pagal Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teismo 2024 m. spalio 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir dokumentą, prisegtą prie pažymos apie proceso dalyvių duomenis, grąžinti L. B..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.