Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

2. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

9. Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (LR CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

10. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas arba šiuo atveju – kredito mokestį) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

11. CK 6.228 str. 1 d. šaliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti LR CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju. Be to, LR CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį šalis pirmiausia su siūlymu keisti sutartį turi kreiptis į kitą šalį. Tik šiai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

12. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį, todėl spręstina, kad teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo Sutarties sąlygų, nereikalavo Sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį.

13. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (LR CK 6.38, 6,59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Sutarties šalys privalo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėju, pasirašydami Sutartį, susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, su tokiu palūkanų dydžiu sudarydamas Sutartį kredito gavėjas susipažino ir elektroninių ryšių priemonėmis patvirtino, kad su ja sutinka. Tokia aplinkybių visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palūkanos yra per didelės ir prieštaraujančios sąžiningumo ir protingumo principams.

14. Apeliantas nurodė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4. punktas ir Sutarties specialiųjų sąlygų dalis „Pastaba“). Bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą

15. Apeliantas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas paskaičiavo taikydamas ne 139,20 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, bet 90,45 proc. metine palūkanų normą, nors atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais Sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 139,20 proc.

16. Apeliantas, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo, taikant 90,45 proc. metinę palūkanų normą, vienašališkai paskaičiavo už 403 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti tris metus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentui, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) negali modifikuoti sutarčių sąlygas mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.

18. LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Esant specialiam įstatymui (LR VKĮ), kuris sąžiningumo aspektu reglamentuoja maksimalią vartojimo kredito palūkanų normą, teismas neturi diskrecijos teisės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažinti mokėjimo palūkanų normą.

19. Pirmosios instancijos teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą sumažino iki 36,50 proc., kai, tuo tarpu, galiojančio LR VKĮ 21 str. 2 d numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka LR VKĮ 21 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.

20. Sutarties sudarymo metu galiojusiame LR VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija 2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Sutartyje įtvirtinta 139,20 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios LR VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 90,45 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

21. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 85,40 Eur priteisiamos ieškovui iš atsakovui

22. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 15 eurų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Skundą tenkinus, šios išlaidos yra priteistinos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ Ieškinį patenkinti visiškai.

a. k. (duomenys neskelbtini) 750,00 EUR negrąžinto kredito, 152,98 EUR bendros vartojimo kredito kainos, 749 EUR mokėjimo palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1651,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,40 EUR bylinėjimosi išlaidas.“

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.