Utenos apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. B.,

žodinio proceso tvarka, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškininį pareiškimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atsakovui R. B., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo teismo įsakymų priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas (dvylika ir septyneri metai), vaikai paaugo, jų poreikiai išaugo. Akivaizdu, jog teismo įsakymais priteistų iš atsakovo išlaikymo sumų nepakanka net gyvybiškai svarbiam vaikų poreikiui pavalgyti. Pačiais minimaliausiais skaičiavimais svarbiausiems vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga skirti mažiausiai po 240 Eur.

Šiuo metu ieškovė yra sudariusi santuoką su V. P., su kuriuo turi bendrą vaiką M. P., gimusį 2015 m. sausio 10 d. Su visais vaikais ieškovė gyvena kartu sutuoktiniui priklausančiame name. Nuosavo nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Šiuo metu nedirba, nes tenka rūpintis didele šeima ir namais. Sutuoktinis V. P. dirba pagal verslo liudijimą ir iš esmės jam tenka didžioji našta išlaikyti ieškovės ir atsakovo vaikus.

Atsakovas R. B. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, būtina pakeisti 2007 m. spalio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymą ir 2012 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymą bei nustatyti, kad atsakovas R. B. nepilnamečių vaikų E. B., A. B. , E. B. ir L. B. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės moka po 200 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui kas mėnesį, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2019-01-01 padidino minimalią algą iki 555 Eur .

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė ir nurodė, kad prieš dvylika ir septynerius iš atsakovo vaikams buvo priteistas išlaikymas po 43 Eur, tačiau vaikai paaugo, jų poreikiai pakito, todėl prašo padidinti jiems priteisto išlaikymo dydį. Išlaikymo atsakovas reguliariai neteikia, todėl vaikų išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas, o šiuo metu SODRA. Jei gaudavo išlaikymo sumą iš atsakovo, tuomet pranešdavo institucijoms ir jos nemokėdavo. Atsakovas piktnaudžiaudavo jam nustatyta pareiga: pervesdavo tik po 3 Eur, arba pervestą sumą susigrąžindavo, o institucijoms pateikdavo duomenis apie sumokėtas sumas. Kartu su ja gyvena keturi atsakovo nepilnamečiai vaikai. Šių vaikų išlaikymui ieškovė išleidžia veik visą gaunamą socialinę pašalpą, kurios dydis į mėnesį yra apie 800 Eur. Vaikams reikia pirkti rūbus, avalynę, juos maitinti. Taip pat reikia pirkti mokymo priemones, pratybos sąsiuvinius. Šiai dienai teismo sprendimais priteistų sumų-po 43 Eur kiekvienam vaikui nepakanka elementariems veikų poreikiams patenkinti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai – elektroninių ryšių priemonėmis (I t., el. b.l. 22, 87-88), atsakovui priklausančiu elektroninio pašto adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalis), todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2010 m. balandžio 22 d. buvo nutraukta ieškovės R. P. ir atsakovo R. B. santuoka (įrašo Nr. 22)(I t., el.b.l. 9). Ieškovė R. P. ir atsakovas R. B. yra nepilnamečių vaikų: E. B., (duomenys neskelbtini)., A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (I t., el.b.l. 6,7,8,10). 2007 m. spalio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu iš R. B. buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 150 Lt. (43 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį (I t., el.b.l. 4). 2012 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu iš R. B. buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio 2010 m. kovo 27 d. išlaikymas, mokant po 150 Lt. (43 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį (I t., el.b.l. 5). Remiantis 2014 m. spalio 3 d. santuokos liudijimu R. P. (B.) sudarė santuoką su V. P. (įrašo Nr. 71) (I t., el.b.l. 11). Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus 2019 m. birželio 26 d. ieškovei R. P. mokamos išmokos: socialinė pašalpa. Išmoka vaikui ir parama mokinio reikmenimis įsigyti, kurių vidutinė mėnesinė suma yra apie 800 Eur (I t., el.b.l. 12). Remiantis valstbės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog R. P. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra ir nebuvo registruotos (I t., el.b.l. 13). Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-37-242/2016) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. B., gimusia (duomenys neskelbtini), A. B., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir L. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo (I t., el.b.l. 14-16). (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P. gimė sūnus M. P. (įrašo Nr. 2) (I t., el.b.l. 17). 2019 m. liepos 3 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Panevėžio skyriaus sprendimais Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1307-11020 ir Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1307-11021 ieškovei R. P. teikiama šimtaprocentinė antrinė teisinė pagalba, atstovu paskirtas advokatas E. L. (I t., el.b.l. 18-19, 20-21). Ieškovės atstovas advokatas E. L. pateikė teismui duomenis, jog atsakovo R. B. elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini)@gmail.com (I t., el.b.l. 22). 2019 m. spalio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi civilinė byla Nr. e2-4642-664/2019 buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. spalio 18 d. 09 val. 00 min. Šia nutartimi atsakovui R. B. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 161 straipsnio nuostatomis buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu bei vadovaujantis CPK 179 str. nuostatomis, pateikti teismui duomenis apie gaunamų pajamų dydį, turimą neįgalumą, duomenis apie darbo vietą ir turimus išlaikytinius bei mokamo išlaikymo dydį (I t., el.b.l. 69-71). Minėta nutartis ir teismo šaukimas įteikti atsakovui M. B. (I t., el.b.l. 75-76, 87-88).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti (didinti) išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais bei vienai iš mergaičių diagnozuota liga. Teismas sutinka, kad praėjus beveik 6 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, dukroms tapus paauglėmis bei vienai jų diagnozavus sveikatos problemas, poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti padidėjo, todėl natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė išdėstė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu prašomo išlaikymo kiekvienam vaikui skirti negali, todėl atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį.

Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti keturis atsakovo nepilnamečius vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti šiek tiek mažesnis.

Ieškovė prašo padidinti vaikams išlaikymą iki 120,00 Eur kiekvienam. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė su šešiais vaikais gyvena sutuoktiniui V. P. nuosavybės teise priklausančiame būste, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje. Ieškovė iki šiol pastovaus darbo neturėjo, dirbdavo tik padienius darbus, gaudavo socialinę pašalpą, išmokas vaikams, vaiko išlaikymo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei epizodiškai buvo pervedamas vaikams skirtas išlaikymas iš atsakovo. Gaunamos pajamos sudaro apie 800 Eur į mėnesį. Vienas iš penkių, kartu su ieškove gyvenančių vaikų yra sutuoktinio V. P., kuris užsiima individualia veikla ir remia bei išlaiko ieškovę su sūnumi M. P., tiek jos vaikus iš pirmos santuokos (keturis atsakovo vaikus) . Tuo tarpu atsakovas R. B. šiuo metu gyvena ir dirba Londone, Jungtinėje Karalystėje, gyvena santuokoje su O. B., su kuria bendrų vaikų neturi. 2019 m. spalio 4 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi atsakovui R. B. CPK 179 str. nuostatomis, buvo pasiūlyta pateikti teismui duomenis apie gaunamų pajamų dydį, duomenis apie darbo vietą ir turimus išlaikytinius bei mokamo išlaikymo dydį (I t., el.b.l. 69-71), tačiau atsakovas šių duomenų iki teismo posėdžio teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo geranorišku rūpinimusi visais keturiais nepilnamečiais vaikais, aktyviu dalyvavimu jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti pinigines lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Taip pat pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Šioje byloje aktualus CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo, amžiaus bei kitų. Taigi CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Konkretus išlaikymo dydis nustatomas kiekvienam vaikui ir priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių poreikių ir jo tėvų galimybių teikti išlaikymą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų išaugusius poreikius, pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas ir 2007 m. spalio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu nustatytas šalių nepilnamečio sūnaus L. B., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydis nuo 43 Eur (150 Lt.) padidintinas iki 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. liepos 22 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to teismas priteisia išlaikymą vaikui, o ne jo įstatyminiam atstovui (Civilinio kodekso 3.157 str., 3.272 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54). Tėvas (motina) priteistą išlaikymą vaikui tvarko uzufrukto teise (Civilinio kodekso 3.185 str. 1 d.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė R. P. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti E. B., A. B., E. B. bei L. B. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo R. B. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2019 m. liepos 3 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Panevėžio skyriaus sprendimais Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1307-11020 ir Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1307-11021 teikiama šimtaprocentinė antrinė teisinė pagalba, atstovu paskirtas advokatas E. L. (I t., el.b.l. 18-19, 20-21

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. spalio 10 pažymą Nr. (2.19)NTP-7-5695 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 182 Eur advokato užmokestis (I t. el.b.l.83-84). Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 182 Eur antrinės teisės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 7,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 7,15 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2007 m. spalio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-686-277/2007 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2019 m. liepos 22 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į R. P. priklausančią banke Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti 2012 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-173-286/2012 priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2019 m. liepos 22 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą pervedant į R. P. priklausančią banke Swedbank AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2007 m. spalio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-686-277/20007 iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteistą išlaikymą mokant po 150 Lt. (43 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį, iki vaikų pilnametystės.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2012 m. vasario 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-173-286/2012 iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai priteistą išlaikymą mokant po 150 Lt. (43 Eur) periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 7,15 Eur (septynis eurus 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.