- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2KT-151-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01264-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- SIA „VOKA“
- Kategorijos
- 3.1.6.3Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovės SIA „VOKA“ pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1658-230/2018 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1658-230/2018 nagrinėjimo, atsakovės SIA „VOKA“ atstovų pareikštas 2018 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu.
Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog ieškovės interesus atstovauja buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas R. M..
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).
Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą byloje Dainelienė prieš Lietuvą, paraiškos Nr. 23532/14).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-1658-230/2018 nagrinėjančia teisėja, o nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad ieškovės atstovas advokatas R. M. yra buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas.
Pagal viešai prieinamus duomenis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2013 m. spalio 3 d. dekretu Nr. 1K-1587 Kauno apygardos teismo teisėjas R. M. atleistas iš pareigų savo noru.
Nagrinėjamu atveju aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Nors pareiškėja kelia abejones dėl Kauno apygardos teismo šališkumo ir ieškovės atstovo įtakos Kauno apygardos teisme net ir praėjus daugiau kaip penkeriems metams po jo atleidimo, tačiau nušalinimo pareiškime nenurodo jokių ieškovės atstovo ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryšių, galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir kurie egzistuotų šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik ieškovės atstovo anksčiau užimtų pareigų pagrindu. Teismo vertinimu daugiau kaip penkerių metų laikotarpis turi būti vertinamas kaip reikšmingas nuo pareiškėjos nurodyto asmens pareigų ėjimo teisme. Jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėtų turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjos atstovai nenurodė. Kartu pažymėtina, jog tokio pobūdžio ryšiams paaiškėjus nėra užkirstas kelias reikšti nušalinimą, grindžiamą naujais argumentais. Taigi, pareiškime nenurodomos jokios aplinkybės, kurios sudarytų prielaidą kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme, ar aplinkybės, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu.
Vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme anksčiau dirbo ieškovės atstovas, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Patenkinus nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą kitam apygardos teismui vien dėl nurodytos aplinkybės, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
netenkinti pareiškėjos SIA „VOKA“ pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1658-230/20187 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.