- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1338-1025/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00834-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Pareiškėjas
- N. L., S. S., V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. L., S. S., V. L. pareiškimą dėl praleisto palikimui pagal įstatymą priimti termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą jų mamos J. L., mirusios 2016-06-14, palikimui priimti. Nurodė, kad J. L. 2015-09-16 deklaravo išvykimą į Vokietiją, 2016-06-14 ten būdama mirė. Po palikėjos mirties Lietuvos Respublikoje liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjai sužinoję apie mamos mirtį ėmėsi visų būtinų priemonių mirties faktui įregistruoti ir dokumentams palikimo priėmimui sutvarkyti. 2016-06-16 Vokietijoje buvo surašytas asmens įgaliojimas, kuriuo V. L. įgaliojo seserį S. S. priimti palikimą arba jo atsisakyti ir atlikti kitus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Pateikti pareiškimo notarų biurui pareiškėjai laiku nesuspėjo dėl užsitęsusių dokumentų tvarkymo procedūrų. Vokietijos valstybinės institucijos mirties liudijimą išdavė tik 2017-01-12, o mirties faktas Lietuvos Respublikoje įregistruotas 2017-01-27. Nepaisant to, pareiškėjai po mamos mirties likusiu turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius, tokiu būdu tikslingai siekė palikimo priėmimo. Mano, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jei teismas pareiškėjų išdėstytas priežastis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pripažins svarbiomis. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pažymėjo, jog iki pareiškėjų kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. L. palikimo perėjimą valstybei. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. L. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog 2016 metais mirė mama, kuri gyveno Vokietijoje dvylika metų. Po mamos mirties iškarto pradėjo tvarkyti dokumentus dėl mirties liudijimo išsiėmimo, tačiau Vokietijos institucijos ilgai tvarkė dokumentus. Vokietijoje dokumentus padėjo tvarkyti įmonė, kurią kas mėnesį užklausdavo ir ji elektoriniu paštu pranešdavo, jog dokumentai tvarkomi. Mirties liudijimas buvo išduotas 2017 metų sausio mėnesį, buvo atsiųstas paštu. Kai gavo mirties liudijimą, jį užregistravo ir iš karto visi kreipėsi į notarą Gargžduose. Testamento mama sudariusi nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog terminą palikimui priimti po motinos mirties praleido, nes ilgai negavo dokumentų iš Vokietijos, patvirtinančių mamos mirties faktą. Vokietijoje dokumentus padėjo tvarkyti įmonė, kuri tvarko mirusiųjų dokumentus, tačiau mirties liudijimo išdavimo procedūra užtruko. Mama buvo Lietuvos Respublikos pilietė, Vokietijos institucijoms reikėjo pateikti įvairius dokumentus, t. y. apie motinos turtą, vaikus, buvusį sutuoktinį, su kuriuo mama buvo išsiskyrus prieš dešimtų metų. Kai mama nutraukė santuoką, Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, todėl Berlyne vyko teismas ir reikėjo įrodyti, jog mama ir tėtis buvo išsiskyrę. Būtent dėl institucijų veiksmų ilgai negavo mamos mirties liudijimo. Dėl dokumentų greitesnio išdavimo kreipėsi pagalbos ir į ambasadą, tačiau jie negalėjo nieko padėti. Mirties liudijimą gavo tik 2017 metų pradžioje, tuomet jį vertė į lietuvių kalbą ir kreipėsi į notarą. V. L. yra Vokietijoje, tačiau jo interesus ji atstovauja pagal įgaliojimą.
Pareiškėjų atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai N. L., S. S. ir V. L. yra J. L. vaikai. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis J. L. (duomenys neskelbtini) išsituokė, santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis J. L. 2015-09-16 buvo deklaravusi išvykimą į Vokietiją. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Vokietijos atsakingos institucijos mirties liudijimą išdavė 2017-01-12. 2017-01-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistruotas J. L. mirties įrašas Nr. 201. Iš Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo nustatyta, kad po J. L. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro duomenimis palikėja testamento surašiusi nebuvo. 2016-06-16 Vokietijoje sudarytas įgaliojimas, kuriuo V. L. įgaliojo savo seserį S. S. tvarkyti visus su palikimu susijusius klausimus. VĮ Registrų centro duomenimis J. L. įregistruotos nuosavybės teisės į: butus, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina pareiškėjų sumokėtas įmokas už komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).
Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir siekia paveldėti po jų motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjai yra praleidę įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš karto po motinos mirties pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų paveldėjimo procedūroms pradėti, tačiau dėl ilgai užtrukusio dokumentų tvarkymo procesų Vokietijoje, kurioje mirė jų motina, to padaryti per įstatymų nustatytą terminą nespėjo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai būdami palikėjos įstatyminiai įpėdiniai, išreiškė valią priimti palikimą, savo teises įgyvendino rūpestingai ir ėmėsi aktyvių veiksmų priimti palikimą, t. y. kreipėsi į kompetentingas institucijas Vokietijoje dėl mirties liudijimo gavimo, gavę motinos mirties liudijimą iškarto įregistravo mirties įrašą Lietuvoje bei kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjų nurodytos objektyvios termino praleidimo priežastys ir susiklosčiusios nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo paveldėjimo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos J. L. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po mamos J. L. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. L. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Pareiškėjams N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.