Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-28 · Civilinė byla Nr. e2-1238-370/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e2-1238-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01015-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fima“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1238-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01015-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1 ;3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2880-933/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fima“ ieškiniu prašė: i) pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygas, kuriomis vidutinio greičio kontrolės sistemos ir programinės įrangos duomenų rinkimui ir valdymui dalys sujungtos į vieną pirkimą, jo neskaidant į pirkimo dalis; ii) ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl viešojo pirkimo „Kilpinio eismo reguliavimo (duomenys neskelbtini) branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“, pirkimo Nr. 561508, nutraukimo.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

3. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų užtikrintos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Perkančiajai organizacijai tęsiant pirkimo procedūras, gali būti sudaryta ir vykdoma pirkimo sutartis, o tai visiškai apribotų galimybę grąžinti šalis į pradinę padėtį – ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai nebegalėtų būti efektyviai apginti.

4. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos tikslas fiksuoti eismo pažeidimus iki projekto įgyvendinimo gali būti įgyvendintas kitais būdais – momentinio greičio matuokliais ar individualiai tikrinant transporto priemonių techninės apžiūros, draudimo turėjimą. Vidutinio greičio matavimo paslaugos nėra skirtos svarbiausiems konstituciniams gėriams užtikrinti, labiau susiję su ekonominiais atsakovės interesais, viešosios tvarkos palaikymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbto viešojo pirkimo „Kilpinio eismo reguliavimo (duomenys neskelbtini) branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“, pirkimo Nr. 561508, procedūras bei uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

6. Teismas, susipažinęs su pateiktu ieškiniu, jo turiniu bei kartu su juo pateiktas įrodymais, nustatė, kad jie formaliai atitinka viešųjų pirkimų bylose taikomus ieškinio turinio ir formos reikalavimus. Taigi teismas padarė išvadą, kad šiame bylos nagrinėjimo etape ieškinį galima vertinti kaip tikėtinai pagrįstą.

7. Teismas, atsižvelgdamas į pirkimo objektą ir paskirtį, pažymėjo, kad pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu ir neabejotinai yra reikšmingas visuomenei, tačiau nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešųjų pirkimų procesą. Teismo vertinimu, konkrečioje situacijoje nėra įrodyta, kad su ginčo objektu susijęs viešasis interesas turėtų būti įgyvendintas nedelsiant, t. y. nėra pagrindo spęsti, jog susiklostė išskirtinė situacija, kuomet iš tiesų būtina ypatinga skuba, kuri lemtų poreikį sudaryti sutartį neatsižvelgiant į nagrinėjamos bylos baigtį, siekiant neatidėliotinai apsaugoti viešąjį interesą.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tai reiškia, kad, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021 vertino, kad iš esmės analogiškoje situacijoje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ginčo situacija nebuvo išskirtinė ir ji nesudarė pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu.

10. Teismas, atsižvelgdamas į aukštesnių teismų formuojamą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, byloje pateiktus įrodymus, įvertinęs ieškinio dalyką bei pagrindą, ieškinio preliminarų pagrįstumą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje bus pažeistas viešasis interesas, susijęs su sąžininga konkurencija ir tinkamu bei efektyviu, kartu ir ekonomišku valstybės lėšų panaudojimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstas, nes perkančioji organizacija neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pirkimas yra teisėtas, būtinas, rengiamas ir organizuojamas laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimų.

11.2. Net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisių gynimas jai palankaus teismo sprendimo atveju nenukentėtų – sprendimas galėtų būti nesunkiai įvykdomas. Ieškovė neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo procedūrų, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar net neįmanomas, tačiau teismas, nepaisydamas šios aplinkybės, taikė prioritetą individualiems, asmeniniams ieškovės, o ne visuomenės interesams.

11.3. Ginčo situacija buvo įvertinta vienpusiškai, atsižvelgiant tik į deklaratyvius, niekuo nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės teisinius argumentus. Nors perkančioji organizacija pateikė teismui savo argumentus ir įrodymus, patvirtinančius pirkimo svarbą, tačiau teismas jų nevertino, dėl jų nepasisakė.

11.4. Byloje susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, pirkimo objektas yra strategiškai svarbus atsakovei, Vilniaus miestui ir jo gyventojams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra žalinga ir neproporcinga priemonė – perkančioji organizacija praranda mažiausiai dar kelis mėnesius, tai savo ruožtu lemia išaugusias paslaugų kainas, kelia riziką dėl teikiamų paslaugų kokybės, paslaugų teikimo nepertraukiamumo, neapibrėžtam laiko tarpui atitolina visuomenės prašomo kelių eismo taisyklių pažeidimų, ypač greičio viršijimo, suvaldymą, taip pat taršių ir techniškai netvarkingų automobilių patekimą į (duomenys neskelbtini) miesto senamiesčio gatves.

11.5. Skubotai taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsiranda rizika, kad perkančioji organizacija, kuri yra atsakinga už valstybinės reikšmės ar vietos savivaldos funkcijų įgyvendinimą, negalės jų tinkamai įgyvendinti, dėl to gali būti padaryta daug didesnė žala, įskaitant materialinę žalą visuomenei, nei ta žala ar nuostoliai, kuriuos patirtų konkretus tiekėjas, ginantis savo teises, kurios buvo pažeistos vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Atsiliepimas

12. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Nėra ginčo, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo stadija, nepraleistas ieškinio senaties terminas, pretenzijos ir ieškinio dalykas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 423³ straipsnio 2-3 dalis. Ieškovė pateikė argumentus dėl reikalavimų teisėtumo, laikinosios apsaugos priemonės susijusios su ieškinio reikalavimais. Taigi, ieškovė ieškinys preliminariai pagrįstas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.

12.2. Patenkinus ieškinį, pagal nuosekliai plėtojamą teismų praktiką, perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo – ji turi pirkimą nutraukti ir vykdyti jį iš naujo pagal pakeistas, teisėtas sąlygas. Be to, pirkimo objektas apima projektavimo ir kamerų montavimo darbus, susijusius su kultūros paveldo objektais. Jeigu būtų pradėta vykdyti sutartis, dėl jos pobūdžio yra itin didėlė rizika, kad ji nebūtų nutraukta. Nenutraukus jau sudarytos pirkimo sutarties, būtų sprendžiama jau nebe dėl ieškovės teisių įgyvendinimo, teismo sprendimo tinkamo įvykdymo, o tik atsakovei taikomos alternatyvios sankcijos.

12.3. Ieškovė ginčo atveju negalėtų pasinaudoti teise reikalauti žalos atlyginimo, nes ji ginčija sąlygas, dėl kurių negali pateikti pasiūlymo, o tokiais atvejais, kai ieškovė negali įrodyti, jog nesant perkančiosios organizacijos padaryto pažeidimo ji pripažintina laimėtoja, žala nėra priteisiama.

12.4. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas lemtų dvigubus kaštus atsakovei, tačiau nesuponuotų trumpesnių pirkimo procedūrų terminų.

12.5. Teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai rėmėsi suformuotais išaiškinimais analogiškoje byloje, taip užtikrindamas, kad yra laikomasi precedento, o ne sukuriamas naujas.

12.6. Nėra jokių įrodymų, kad būtų ypatingos skubos aplinkybės, kurios pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo teikiamos vidutinio greičio matavimo paslaugos, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos montavimo procedūrų atitolinimas dėl nagrinėjamos bylos sukeltų žalą visuomenei. Be to, greičio matavimo paslaugos nėra skirtos svarbiausių konstitucinių gėrių užtikrinimui (sveikata, gyvybė), priešingai, jos yra labiau susijusios su ekonominiais atsakovės interesais, viešosios tvarkos palaikymu.

12.7. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo principą – dėl jų atsakovė nepatiria žalos, užtikrinamas ieškovės teisių įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16. Nagrinėjamu atveju teisminis ginčas kyla iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-824-370/2021).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemonės taikė konstatavęs, kad egzistuoja tiek preliminarus ieškinio pagrįstumas, tiek grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taigi, teismas nustatė būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

19. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

20. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą siekdama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo Nr. 561508 sąlygas, kuriomis vidutinio greičio kontrolės sistemos bei programinės įrangos duomenų rinkimui ir valdymui dalys sujungtos į vieną pirkimą, jo neskaidant į pirkimo dalis. Taip pat ieškovė prašo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl viešojo pirkimo „Kilpinio eismo reguliavimo (duomenys neskelbtini) branduolio teritorijoje (ITS dalis) įrengimo darbai“ nutraukimo. Tai galima vertinti, jog ieškovė siekia paskelbto viešojo pirkimo sąlygas pripažinti neteisėtomis ir dėl to nutraukti pirkimą. Įvertinus pareikšto ieškinio turinį, darytina išvada, kad ieškovė aiškiai išdėstė savo poziciją ir ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą. Be to, ji nurodė ir šių reikalavimų teisinį pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia dėstomas faktines aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokių duomenų pakanka spręsti apie ieškinio preliminarų pagrįstumą.

22. Tuo metu apeliantės atskirojo skundo teiginiai apie tai, kad išskaidant kamerų ir programinės įrangos objektus į atskiras pirkimo dalis nesumažėtų tiekėjų konkurencija, kad teismas nesivadovavo aplinkybėmis, jog analogiškuose išskaidytuose pirkimuose buvo visiškai pakankamai konkurencijos, apie tai, kad ieškovė sąmoningai veikia prieš perkančiąją organizaciją ir jos pasirengimą teikti paslaugas nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).

23. Kadangi, kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir atskirojo skundo argumentai jos nepaneigia.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

24. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo procedūrų, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar net neįmanomas. Be to, pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šios aplinkybės, taikė prioritetą individualiems, asmeniniams ieškovės, o ne visuomenės interesams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos argumentus, su jais sutikti neturi pagrindo.

25. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė arba net taptų neįmanoma šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias teikti pasiūlymą, sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

26. Svarbu pažymėti ir tai, kad viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas ne tik nustačius, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 427⁷ straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

28. Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; 2) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); 3) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją.

29. Apeliantės teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, efektyvumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningiems ieškovės interesams yra suteikiamas prioritetas bendrojo ir visuomenei kur kas svarbesnio intereso sąskaita. Tokiu atveju taikius laikinąsias apsaugos priemones neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, todėl prioritetas turi būti teikiamas kuo skubesniam pirkimo procedūrų užbaigimui.

30. Viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to gali būti padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Kai konkuruoja kelios teisinės vertybės (visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas skaidriomis ir teisėtomis pirkimo procedūromis), pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.

31. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant pirkimo procedūras, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.

32. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė ginčo pirkimu siekia įsigyti kilpinio eismo reguliavimo įrengimo darbus, kuriuos atlikus bus įdiegta nauja eismo valdymo ir kontrolės sistema, fiksuojanti ir ribojanti transporto priemonių greitį, eismo pažeidimus, renkanti statistinius duomenis, tikrinanti transporto priemonių privalomo draudimo ir valstybinės techninės apžiūros buvimą, tuo mažinant triukšmo, vibracijos ir išmetamų teršalų kiekį Vilniaus miesto senamiestyje. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.

33. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, tokios naujos eismo valdymo ir kontrolės sistemos (duomenys neskelbtini) dar nėra, tačiau eismo saugumas ir pažeidėjų fiksavimas yra atliekamas pasitelkiant kitas priemones (tokias, kaip Lietuvos policija), t. y. visuomenės interesai yra užtikrinami kitais būdais. Be to, pirkimo objektas nėra susijęs su skubiu svarbiausių visuomenės vertybių (sveikatos, gyvybės) apsaugos užtikrinimu. Apeliantė byloje nepateikia jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, taip pat apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku, o ji dėl to patirs realių nuostolių.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų teisėtu vykdymu.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė