Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., J. M., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Suinteresuotas asmuo D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie pareiškimą informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai.

Suinteresuotas asmuo J. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie pareiškimą informuotas CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus įteikiant šeimos nariui.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apie pareiškimą informuota CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

2023 m. gegužės 9 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. gegužės 23 d. 15.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 16 d. mirė pareiškėjo sutuoktinė A. M.. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. turėjo du vaikus D. M. (D. M.) ir J. M. (J. M.). A. M. ir pareiškėjo santuoka įregistruota 1965 m. gegužės 15 d. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas iki ir po palikėjos mirties gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas buvo įgytas pareiškėjo ir palikėjos santuokos metu 1991 m. sausio 14 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr. 165, 2019 m. lapkričio 25 d. Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymos Nr. 296ir 2019 m. lapkričio 20 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Taip pat pareiškėjo ir palikėjos santuokos metu buvo įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (2010 m. gruodžio 13 d. Garažų statybos bendrijos pažymos Nr. 1 pagrindu), ir žemės sklypas (įgytas 1993 m. balandžio 26 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2577 ir 2009 m. spalio 2 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-15743-(30) pagrindu) su pastatu (įgytas 2019 m. lapkričio 20 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu), esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį turtą (butą, žemės sklypą, sodo pastatą ir garažą) Nekilnojamojo turto registre įregistruota vieno iš sutuoktinių, t. y. pareiškėjo M. M. (M. M.) vardu.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis; esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus; Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, o esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms.

Remiantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalimis, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, t. y. yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Tai reiškia, kad pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nurodytas šiame sprendime, kuris įgytas santuokos metu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių M. M. ir A. M. nuosavybe ir preziumuojama, kad A. M. jos mirties dieną priklausė ½ dalis minėto turto.

Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad A. M. testamento dėl dalies buto, (duomenys neskelbtini), garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo su pastatu, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, taip pat dėl kito galimai likusio turto paveldėjimo nebuvo sudariusi. Testamentų registro duomenimis, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota.

Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjas po sutuoktinės mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), šiuo butu naudojasi, išlaiko,. Pateikti rašytiniai paaiškinimai, kad pareiškėjas suvokė, jog turtą paveldi būtent jis ir tokiu būdu perėmė sutuoktinės asmeninius daiktus: knygas, nuotraukas, buities prietaisus, baldus, kitus namų apyvokos daiktus, taip pat dalį sutuoktinės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, mokėjo komunalinius mokesčius, turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, mokėjo už turtui teikiamas ir su turto administravimu susijusias paslaugas (buvo mokama už elektrą, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atliekami kiti buities pagerinimo darbai), patvirtina, kad pareiškėjas palikėjos turto dalimi rūpinasi kaip savu turtu (CK 5.51 straipsnis). Pareiškėjas pažymi, kad nurodytos aplinkybės yra žinomos pareiškėjo artimiesiems – vaikams, giminaičiams. Kiti palikėjos pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą – suinteresuoti asmenys D. M. ir J. M. (palikėjos vaikai) atsiliepimų nepateikė ir neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms. Palikėjos sūnūs D. M. ir J. M. neįrodinėjo aplinkybių, kad jie, kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, priėmė po motinos mirties likusį palikimą (t. y. valdė, naudojo, mokėjo mokesčius).

Remiantis bylos duomenimis, po A. M. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. M. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. M. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas išreiškė savo valią priimti sutuoktinės A. M. palikimą (testamentu nepaskirtą jo dalį), t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus (turtą naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Šie M. M. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad jis po sutuoktinės mirties priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Apibendrinant, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti viso pradėto valdyti turto.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas– nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas M. M. po sutuoktinės A. M. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas įgyvendinti pareiškėjo M. M. paveldėjimo teisę į palikėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. lapkričio 16 d. palikimą.

Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, remiantis CPK 92 straipsniu ir 443 straipsnio 6 dalimi į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2022 m. lapkričio 16 d., mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei į A. M. palikimą įgyvendinti.

Priteisti iš pareiškėjo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,28 Eur (trylika eurų dvidešimt aštuoni centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, išaiškinant, kad nurodyta suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.