Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Jonavos skyriaus atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tėvas mirties dieną jokio turto neturėjo, gyveno pas sugyventinę jos name. Todėl ji į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Daugiau paveldėtojų nėra, jos mama mirė ankščiau už tėvą. Po tėvo mirties paėmė jo daiktus – albumą ir dėžutę. Iki 2017 m. ji nieko nežinojo apie žemę, kurią ketino pirkti jos tėvas. Prašo patenkinti jos pareiškimą, nes ši žemė bus kaip tėvo prisiminimas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad R. S. yra Z. P. duktė ( gimimo, santuokos liudijimų kopijos), Z. P. mirė 2005-02-17 ( mirties liudijimo kopija), po jo mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė( Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. pažyma), 2018-01-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Jonavos sk. pažyma nustatyta, kad Z. P. 1993-03-22 Jonavos rajono Šilų apylinkės tarybos sprendimu suteikta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės. Testamentų registro išrašu, nėra registruota palikėjo, asmens kodas (duomenys neskelbtini)testamentų ir palikimo priėmimo faktų ( b.l. 11).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

Daiktų pagal CK 5.14 paėmimas ir veiksmų su jais atlikimas yra paveldimo turto perėmimas įstatymo nustatytu pagrindu, bet šie veiksmai nėra vertinami kaip faktiniai palikimo priėmimo veiksmai pagal CK 5.51 straipsnį. Sprendžiant dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, turi būti nustatyta, ar įpėdinio veiksmai apima vien tik CK 5.14 straipsnyje nurodytų daiktų paėmimą pagal įstatymą, ar ir kito turto užvaldymą. Kitu turtu laikomas visas turtas, sudarantis palikimą. Tai gali būti bet kokie kilnojamieji daiktai, kurie nepatenka į nurodytą CK 5.14 straipsnyje turtą. Nepriklausomai nuo tokio turto vertės palikimo dalies faktinio užvaldymo veiksmai gali būti pripažįstami faktiniu palikimo priėmimu. Ta aplinkybė, kad įpėdinis palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo. Jo gauto turto vertė gali būti reikšminga sprendžiant dėl jo gauto turto dalies dydžio pasidalijant palikimą, bet pats turto gavimo faktas sudaro pagrindą vertinti, kad šis įpėdinis priėmė palikimą faktiniais veiksmais. Taigi palikimą sudarančių daiktų paėmimas sau nuosavybės teise pagal konkrečios bylos aplinkybes gali būti pripažintas kaip palikimo priėmimo patvirtinimas. Palikimui priimti aktyvūs veiksmai gali būti atlikti su keletu ar tik vienu daiktu iš palikimą sudarančių daiktų ( LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-35-695/2018).

Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties priėmė jo palikimą, t. y. paėmė visus jo vertingus daiktus, buvusius pas sugyventinę – albumą ir dėžutę ir juos valdė. Jos nurodymu, tai buvo asmeniniai daiktai. Kadangi ne visi šie daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant gali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjui pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėja šiuo konkrečiu atveju įrodinėja savo žodiniais paaiškinimais. Jais yra pagrindas tikėti, kadangi paaiškinimai yra logiški, nuoseklūs.

Byloje įrodyta, kad pareiškėja R. S. po tėvo Z. P. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl darytina išvada, kad nustatytinas faktas gali sukelti teisines pasekmes. Juridinis faktas nustatytas tuo tikslu, kad pareiškėja turėtų teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR ŽŪM dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties ar nuomos sutarties sudarymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo Z. P., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2005-02-17, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.