- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1009/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Anis LMK“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (šiuo metu – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė) „Anis LMK“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1519-510/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovė „Montegra“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Anis LMK“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. birželio 25 d. UAB „Montegra“ ir atsakovas UAB „Anis LMK“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti ir iškloti D ugniai atsparumo klasę atitinkančią kiliminę dangą, nurodytą sutarties priede Nr. 1, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nustatytą pinigų sumą (12614,79 Lt). Sutarties 7.2 punktas nustatė atsakovui pareigą per 3 dienas po sutarties pasirašymo sumokėti 3784,44 Lt, o sutarties 7.3 punkte numatyta, kad atsakovas likusią dalį (8830,35 Lt) privalo sumokėti po darbų užbaigimo ir atliktų darbų akto pasirašymo. 2008 m. liepos 3 d. šalys pasirašė prekių priėmimo perdavimo aktą, tačiau atsakovas liko skolingas 8830,35 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Montegra“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Montegra“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Anis LMK“ 8830,35 Lt skolą, 1059,64 Lt palūkanų ir 317,89 Lt delspinigių, o patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui BUAB „Montegra“ iš atsakovo UAB „Anis LMK“ 8830,35 Lt skolos, 50,05 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, teismas atmetė atsakovo UAB „Anis LMK“ 2011 m. rugpjūčio 17 d. prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir papildomų įrodymų priėmimo. Teismas nustatė, kad šalys atsakovo pareigą sumokėti ginčo sumą susiejo su priešgaisrinio sertifikato pateikimu, tačiau, nors ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovui perdavė nurodytą sertifikatą, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti su ieškovu, nes atsakovas, matydamas, jog ieškovas neperdavė atsakovui sutartyje numatytų dokumentų, privalėjo nustatyti protingą terminą šiai prievolei įvykdyti (CK 6.325 str. 1 d.). Tuo tarpu šalys prekių priėmimo perdavimo aktą pasirašė 2008 m. liepos 3 d. ir šiame akte atsakovas pasirašytinai patvirtino, jog pristatytoms prekėms pretenzijų neturi. Teismas pažymėjo, kad iki bylos iškėlimo atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl kokių nors dokumentų, susijusių su kilimine danga, trūkumų nepareiškė, o atsisakymą apmokėti ieškovas motyvavo finansiniais sunkumais, ką patvirtino ir pirminiame atsiliepime į ieškinį. Atsakovas pirmą kartą pateikė savo argumentus dėl atsparumo ugniai dokumentų nebuvimo tik 2011 m. vasario 10 d., tai yra praėjus daugiau kaip 2,5 metų po priėmimo perdavimo akto pasirašymo, o tokios trukmės terminas CK 6.325 straipsnio 1 dalies prasme yra aiškiai per ilgas. Atsakovas nenustatė ieškovui protingo termino dokumentams pateikti, tuo pažeidė 6.325 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl teismas sprendė, kad vien dėl šios priežasties privalo sumokėti ieškovui sutarties 7.3 punkte numatytą likusią 8830,35 Lt sumą. Be to, atsakovas teismui pateikė 2007 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 497/120-NS/07 (b.l.122) dėl gamybos cecho statybos adresu Pramonės g. 17, Klaipėda, ir teigė dėl ieškovo kaltės negalintis gauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento leidimo priduoti baigtą statyti pastatą. Tačiau teismas sprendė, kad minėtas atsakovo teiginys nėra įrodytas, nes atsakovas nepateikė teismui įrodymų, dėl kokių konkrečių priežasčių objektas nėra pripažintas tinkamu naudoti.
Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teisme faksu gautas atsakovo atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau minėtas prašymas teisme gautas jau po to, kai byla buvo išnagrinėta ir teismas jau buvo priėmęs protokolinę nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Be to, 2011 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo atstovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir papildomų įrodymų priėmimo, tačiau teismas nustatė, kad prašoma priimti dokumentus, kurie surašyti 2011 m. liepos mėnesį ir kurie galėjo būti pateikti iki teismo posėdžio, todėl minėtą prašymą atmetė atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Anis LMK“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – BUAB „Montegra“ ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. CK6.325 straipsnis reglamentuoja ne pirkėjo (atsakovo), o pardavėjo (ieškovo) pareigas, susijusias su dokumentų perdavimu pirkėjui ir pirkėjui suteikiama teisė, bet ne pareiga nustatyti pardavėjui protingą terminą šiai prievolei įvykdyti. Galutinis sutarties rezultatas – ugniai atsparios kiliminės dangos įrengimas bei tai patvirtinančių sertifikatų pateikimas ir tai buvo esminė sutarties sąlyga, kuri nebuvo įvykdyta. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateikta konfidenciali ataskaita ir prekių priėmimo – perdavimo akto Nr. 2008/12 pasirašymas nėra atitikties dokumentai, kurie būtini vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 8 punktu. Be to, atsakovas prekių priėmimo – perdavimo akte nėra pasirašęs, jog neturi pretenzijų pristatytoms prekėms, o tai tik patvirtina faktą, kad ieškovas nepilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Atitinkamai įstatymas suteikia teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (CK 6.207 str. 2 d.).
2. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas jau turėjo dokumentus, patvirtinančius atsakovo nurodytas aplinkybes, kad konfidenciali ataskaita ir prekių priėmimo – perdavimo akto pasirašymas nėra atitikties dokumentai, kuriuos ieškovas turėjo pateikti pagal sutartį, o tai yra esminė aplinkybė teisingam sprendimui priimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Montegra“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Tuo tarpu savo argumentus dėl atsparumo ugniai dokumentų nebuvimo atsakovas pateikė praėjus daugiau nei 2 metams ir 7 mėnesiams po 2008 m. liepos 3 d. kiliminės dangos priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Be to, atsakovo pateikti dokumentai apskritai nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas iš ieškovo kiliminės dangos atitikties deklaracijos ir sertifikatų negavo ir/ar kad dėl to Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsisakė išduoti leidimą „priduoti baigtą statyti pastatą“. Juo labiau, kad minėti dokumentai turėjo būti pateikti prieš atvežant medžiagas į statybą (Metalo konstrukcijų gamybos cecho techninio projekto bendrųjų duomenų 4 straipsnio 13 dalies 1, 6 punktai). Atitinkamai Kauno apygardos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir priimti atsakovo įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau (CPK 181 str. 2 d.), o atsakovo elgesys vertintinas vien kaip proceso vilkinimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, tačiau apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialios bei procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Iš dalies patenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas savo sprendimą, be kita ko, grindė tarp šalių 2008 m. liepos 3 d. sudarytu prekių priėmimo - perdavimo aktu. Apeliantas nurodo, kad akte nėra jo parašo, patvirtinančio, kad jis neturi pretenzijų pristatytoms prekėms. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad nei akte, nei vėliau atsakovas nepareiškė ieškovui pretenzijos dėl pateiktos dangos sertifikato nebuvimo. Tuo tarpu paties atsakovo į bylą pateiktų Metalo konstrukcijų gamybos cecho statybos (duomenys neskelbtini), techninio projekto bendrųjų duomenų 4 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad statybos kokybės kontrolei užtikrinti statytojas organizuoja techninę ir projekto vykdymo priežiūrą, o 4 straipsnio 13 dalies 6 punkte nustatyta, kad atvežtos į statybą medžiagos ir gaminiai turi būti tuoj pat apžiūrimi ir, jeigu yra defektų ar neatitikimų užsakymams – pareikštos raštu pretenzijos tiekėjams (120 b. l.). Todėl kilusiam tarp šalių ginčui pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantas, pagrįstai taikė CK 6.325 straipsnio 1 dalį, numatančią galimybę nustatyti protingą terminą prievolei įvykdyti. Tačiau nagrinėjamuoju atveju terminas tinkamam prievolės įvykdymui nustatytas nebuvo, taip pat nebuvo pareikšta atitinkamo pobūdžio pretenzija. Tuo tarpu pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas neturi teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.
Be to, kolegijos nuomone, atsakovo elgesys (pretenzijos nepareiškimas, termino sertifikatui pristatyti nenustatymas) apskritai rodo, kad jis laikė, jog ieškovas savo prievolę įvykdė. Tai parodo tiek atsakovo 2010 m. liepos 26 d. raštas ieškovui, tiek ir 2010 m. gruodžio 30 d. atsiliepimas į ieškinį, kuriuose atsakovas pripažįsta įsiskolinimą (9, 30, 31 b. l.). Tuo tarpu apie tai, kad ieškovas tinkamai neįvykdė prievolės atsakovas pirmą kartą prabilo tik po 2 metų ir septynių mėnesių po prekių perdavimo 2011 m. vasario 10 d. patikslintame atsiliepime į ieškinį. Tai, kad ieškovas iš esmės įvykdė savo prievolę, patvirtina ir jo į bylą pateikta konfidenciali ataskaita (73-79 b. l.). Tuo tarpu atsakovo pirmosios instancijos teisme išdėstytas teiginys, kad atsakovo statomas pastatas, adresu Pramonės g. 17, Klaipėdoje, be statinyje naudojamų produktų atitikties deklaracijos ir sertifikatų, negali būti pripažintas tinkamu naudoti, byloje liko neįrodytas bei prieštarauja paties atsakovo į bylą pateiktam Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. balandžio 21 d. išrašui, kuriame nurodyta, kad pastato – metalo konstrukcijų gamybos cecho baigtumas sudaro tik 33 procentus.
Skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliantas taip pat sieja su, jo nuomone, teismo neteisėtu atsisakymu atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tačiau pats apeliantas nurodo, kad papildomus įrodymus, dėl kurių pateikimo jis prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą, jis gavo prieš dvi savaites iki teismo posėdžio pradžios, kas laikytina pakankamu terminu įrodymams pateikti teismui. Atsakovo atstovai posėdyje nedalyvavo dėl priežasčių, kurias CPK nelaiko svarbiomis, o prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl apelianto nepaaiškintų priežasčių, buvo pateiktas jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis, 257 straipsnis), o šiame dokumente apie naujų įrodymų pateikimą apskritai nebuvo užsiminta. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus pagrįstai vertino kaip prieštaraujančius proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, bei atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė apeliaciniam teismui prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Anis LMK“ atidėtas 266 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (174 b. l.), tačiau šiuo metu atsakovui iškelta bankroto byla, todėl minėtos žyminio mokesčio išlaidos iš jo nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.