Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės atstovui G. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad vaiko mirtis įvyko draudiminės apsaugos galiojimo laikotarpiu, todėl įvykis laikytinas draudžiamuoju, tačiau tai, kad įvyko draudžiamasis įvykis ieškovė sužino Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-03-29 priėmus sprendimą priteisti iš ligoninės mirusio vaiko tėvams turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėjo, kad ne kiekvieno vaiko mirtis yra draudžiamasis įvykis, todėl iš karto po vaiko mirties apie ją atsakovei nepranešė, nes dar nežinojo, jog tai draudžiamasis įvykis. Taip pat nurodė, kad pati ieškovė atsakovei apie teisme iškeltą bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo nepranešė, kadangi žinojo, jog atsakovė į šią bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, todėl visus ieškovės turimus duomenis gaus iš teismo tiesiogiai. Laiko, kad atsakovė neįrodė, jog pačios ieškovės nepranešimas atsakovei apie teisme pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, pažeidė atsakovės teises, ir bei laiko, kad toks atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindas yra formalus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-10-10 šalys sudarė Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija LDR Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo taisyklių Nr. 059 I dalis bei VII dalis), pagal kurią ieškovė kaip draudėjas įsipareigojo mokėti draudikui draudimo įmokas, o atsakovė kaip draudikas įsipareigojo sumokėti draudėjui, sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudiminės apsaugos laikotarpis nurodytas nuo 2005-10-25 iki 2006-10-24 (b. l. 7, 8, 48-63). Klaipėdos vaikų ligoninėje laikotarpiu nuo 2006-06-21 iki 2006-06-25 K. V., gim. (duomenys neskelbtini), teiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaikas mirė (duomenys neskelbtini) Kauno medicinos universiteto klinikose, kuriose stacionarizuotas nuo 2006-06-25, pervežus iš Klaipėdos vaikų ligoninės. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs vaiko tėvų A. V. ir M. V. ieškinį, pareikštą VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“, VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2011-06-03 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 16-25). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013-03-29 sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-03 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo M. V. ir A. V. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ kiekvienam po 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei po 1758,50 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 26-42). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-11-08 nutartimi paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 sprendimą. Ieškovė 2013-11-20 prašymu kreipėsi į atsakovę kaip į draudėją pagal šalių 2005-10-10 sudarytą Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prašydama išmokėti 51758,50 Lt draudimo išmoką. Atsakovė 2013-12-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuotai atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką (b. l. 9). Byloje kilo ginčas dėl to, ar K. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirtis, įvykusi (duomenys neskelbtini), yra draudžiamasis įvykis bei dėl to, ar draudėjo draudimo sutarties pažeidimas (draudimo sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymas) pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką.

Dėl draudžiamojo įvykio

Draudimo teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis. Įstatymo draudimo sutartis apibrėžiama kaip vienos šalies (draudiko) įsipareigojimas už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Taigi draudimo sutarties pagrindu neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui, atsiradimo rizika yra perkeliama draudikui. Draudimas gali būti privalomasis ir savarankiškas. Draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.996 str.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai šalių 2005-10-10 sudarytos draudimo sutarties pagrindu. Draudimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės (draudiko) buvo sudaryta pagal AB „Lietuvos draudimas“ parengtas standartines sąlygas, šiuo atveju Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 059 (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis), kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis, t. y. sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl draudimo sutarčiai turi būti taikomi CK 6.185-6.187 straipsniai (CK 6.992 str. 1 d.). Taigi, vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185 – 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių ir jų nuostatų galiojimo ir aiškinimo.

Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai (sen. redakcijos 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje (sen. redakcijos 11 dalyje) numatyta, kad draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Iš byloje esančių AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 I dalies Bendrosios dalies, kuri yra šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, matyti, kad draudiminiu įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (1.15. p.). Iš 2005-10-10 išduoto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad draudiminiais įvykiais šalys numatė žalą paciento sveikatai bei neturtinę žalą (b. l. 7). Iš byloje esančių AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 VII dalies Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (medicinos darbuotojų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 4.1. punkto matyti, kad žalos trečiojo asmens sveikatai padarymas, draudėjui vykdant apdraustą profesinę veiklą, laikomas draudžiamuoju įvykiu, jei tenkinamos visos žemiau nurodytos sąlygos: reikalavimas pateiktas per draudimo apsaugos laikotarpį ir draudikui apie jį pranešta per draudimo apsaugos laikotarpį arba išplėstinį pranešimo terminą (4.1.1. p.), žala padaryta draudimo teritorijoje (4.1.2. p.), draudėjas pagal galiojančius įstatymus atsako už žalą (4.1.3. p.), žala padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos (4.1.4. p.). Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamas įvykis netenkina 4.1.1. punkto sąlygos, kadangi per draudimo apsaugos laikotarpį ieškovei nebuvo pateiktas reikalavimas, apie kurį atsakovei taip pat būtų pranešta per draudimo apsaugos laikotarpį, todėl laikytinas nedraudžiamuoju (b. l. 43-46). Su tokia pozicija sutikti negalima.

Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem, t. y. neaiškių sutarties sąlygų aiškinimo jas siūliusios šalies nenaudai, taisyklė įtvirtinta ir tarptautiniuose privatinės teisės aktuose. Europos Sutarčių teisės principų 5.103 straipsnyje nurodyta, kad jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai.

Nagrinėjamu atveju keturios sąlygos, nustatytos Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 VII dalies Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (medicinos darbuotojų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 4.1. punkte, kurias tenkinus įvykis bus laikomas draudžiamuoju, taikytinos, kai padaryta žala asmens sveikatai. Kaip minėta, 2005-10-10 išduotame draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminiais įvykiais šalys numatė ne tik žalą paciento sveikatai, bet ir neturtinę žalą (b. l. 7), kuri šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 VII dalies Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (medicinos darbuotojų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 4.1. punkte expressis verbis nenurodyta, jog šios sąlygos taikytinos ir atsiradus neturtinei žalai, todėl laikytina, kad dėl šių sąlygų taikymo atsiradus neturtinei žalai šalys nesusitarė. Pažymėtina, kad įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti sąlygų, kurių netenkinus įvykis nebus laikomas draudžiamuoju, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, ją sumažinti ir pan., tačiau dėl šių sąlygų šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma jas sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasis ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2010-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tam, jog neturtinės žalos atsiradimas būtų laikomas draudiminiu įvykiu, ji turi atsirasti draudiminės apsaugos laikotarpiu, be papildomų reikalavimų tenkinti kokias nors sąlygas. Šiuo atveju vaikas mirė (duomenys neskelbtini). Neturtinė žala atsirado vaiko mirties dieną ((duomenys neskelbtini)), kadangi tais atvejais, kai žala atsiranda dėl delikto, kas šiuo atveju ir buvo (CK 6.283, 6.284 straipsniai), tai žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Neturtinė žala atsirado draudiminės apsaugos laikotarpiu, buvusiu iki 2006-10-24 (b. l. 7), ir yra laikoma draudiminiu įvykiu.

Dėl draudimo sutarties pažeidimo

Atsakovė taip pat atsisako išmokėti ieškovei draudimo išmoką, remdamasi tuo, kad ieškovė pažeidė sutartinę pareigą nustatytais terminais pranešti apie draudiminį įvykį ir suteikti draudikui išsamią informaciją apie visas žinomas įvykio aplinkybes.

Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 I dalies Bendrosios sąlygos 2.6.7. punkto c papunktyje numatyta, jog atsitikus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo per 1 parą pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus. Ši pareiga pakartota Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 VII dalies Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (medicinos darbuotojų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.1.6. punkte, o šių sąlygų 9.1.5. punkte numatyta papildoma pareiga draudėjui nedelsiant pranešti draudikui, net ir tuo atveju, kai buvo pranešta apie draudiminį įvykį, jei dėl žalos atlyginimo pradedamas teisminis procesas.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 I dalies Bendrosios sąlygos 2.6.7. punkto c papunktyje numatytą pareigą informuoti turėjo vykdyti pacientui K. V. mirus, arba pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo, arba pradėjus tyrimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Su tokia atsakovės pozicija sutikti negalima. Nors vaiko mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) jau atsirado neturtinė žala, ir vaiko tėvai nuo šio momento įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, o žalą padaręs asmuo nuo šio momento tampa skolininku, tačiau ieškovė neturėjo jokių protingų galimybių numatyti, kad tai draudiminis įvykis, kadangi ne kiekvieno vaiko mirtis yra draudiminis įvykis. Be to, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 straipsnyje, dėl tarnybos pareigų neatlikimo, medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2011-01-28 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str., požymių. Nors ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pareigūnams teikė medicininius duomenis, tačiau procesinio statuso byloje neturėjo, nebuvo aišku, ar kils gydytojų atsakomybė, todėl pagrindo informuoti atsakovę apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nebuvo. Ieškovei reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti tik teismine tvarka. Ieškovė pripažįsta, kad apie jai Klaipėdos apygardos teisme pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei nepranešė (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str. 1 d.), ir taip pažeidė Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 VII dalies Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (medicinos darbuotojų) profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygų 9.1.5. punkto reikalavimus. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-921-370/2011 matyti, kad VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“, 2010-10-18 teikdama atsiliepimą į jai pareikštą ieškinį, prašė į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti ir jos profesinę civilinę atsakomybę apdraudusius draudikus, tarp jų AB „Lietuvos draudimas“ (prijungtos c.b. t. 1, b.l. 58-61). Į bylos procesą AB „Lietuvos draudimas“ buvo įtraukta Klaipėdos apygardos teismui 2011-02-04 priėmus patikslintą ieškinį, kuriame atsakovė nurodyta trečiuoju asmeniu (prijungtos c.b. t. 1, b.l. 130-134).

CK 6.1012 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga, sužinojus apie draudiminį įvykį, pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nustatytu būdu. Jeigu draudėjas neįvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie tokį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 straipsnio 2 dalis). CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad dėl termino pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį [pažeidimo] galimi tokie padariniai: atsisakymas išmokėti draudimo išmoką, jos sumažinimas, taip pat gali likti prievolė išmokėti draudimo išmoką tais atvejais, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Taigi nurodytos draudėjo pareigos nevykdymas savaime nelemia pagrindo atsisakyti draudikui išmokėti draudimo išmoką draudėjui. Šio draudimo sutarties pažeidimo padarinių rūšį lemia nurodytose teisės normose ir šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatyti faktai. Dėl to nustačius tokį draudimo sutarties pažeidimą, t. y. draudėjui laiku nepranešus apie draudžiamąjį įvykį draudikui, svarbu nustatyti: ar draudėjas šį pažeidimą padarė tyčia, ar dėl neatsargumo (draudėjo kaltė); draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Tais atvejais, kai nustatoma, kad draudėjas tyčia, siekdamas sąmoningai suklaidinti draudiką apie žalos dydį ir pasunkinti jo pareigą nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes, sudaryti kliūtis imtis priemonių žalai sumažinti, nepraneša apie draudžiamąjį įvykį, draudimo išmoka neturėtų būti mokama. Tačiau tais atvejais, kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį nepraneša dėl neatsargumo, draudimo išmoka galėtų būti mažinama ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo (pvz., būtų davęs tam tikrus nurodymus draudėjui, kaip išvengti žalos padidėjimo, ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013). Nurodytą teisinę problemą kasacinis teismas taip pat yra plačiai analizavęs pagal vadinamuosius Europos draudimo sutarčių teisės principus, nurodydamas, jog draudikams neturi būti leidžiama remtis pareigos pranešti apie draudžiamąjį įvykį terminų, nustatytų draudimo liudijime, pažeidimu kaip sąlyga apskritai nemokėti draudimo išmokos, o atitinkamų terminų pranešti apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo klausimas spręstinas draudėjo naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2013, 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013).

Kaip minėta, sprendžiant dėl draudimo sutarties dėl nepranešimo laiku apie draudžiamąjį įvykį teisinių padarinių, privalu įvertini draudėjo kaltę (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie prasidėjusį teisminį procesą, kuriame jai pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kas kaip minėta yra draudiminis įvykis, atsakovei galėjo nepranešti tyčia, siekdama sąmoningai suklaidinti atsakovę apie žalą, jos dydį, apsunkinti pareigą ištirti draudiminio įvykio aplinkybes, ar imtis priemonių žalai sumažinti. Apie Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamą bylą atsakovę informavo teismas, priėmęs patikslintą ieškinį. Atsakovė dalyvavo teisminiame procese, kuriame turėjo šalies procesines teises (CPK 47 str. 2 d.).

Draudimo įstatymas numato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis (sen. redakcijos 82 straipsnio 6 dalis). Lietuvos draudimo teisės doktrinoje vertinama, kad kai draudėjas apie draudžiamąjį įvykį praneša pavėluotai dėl neatsargumo, nustatant draudimo išmokos dydį vadovautinasi principu, kad draudimo išmoka turi būti tokia, kokia ji būtų apie draudžiamąjį įvykį pranešus laiku. Draudimo išmoka gali būti sumažinta ta dalimi, kuria padidėjo draudžiamojo įvykio nulemta žala, ir tik tada, kai draudikas įrodo, kad laiku sužinojęs apie draudžiamąjį įvykį būtų ėmęsis priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti žalos padidėjimo. Tuo atveju, kai nepranešimas neturi įtakos draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką, draudikas neturi teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė (o ir neįrodinėjo), kad dėl tinkamo, šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygų nuostatas atitinkančio, nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį ji patyrė žalą ir, jeigu būtų tinkamai informuota, būtų ėmusis priemonių, padėsiančių išvengti tokios žalos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienos konkrečios bylos kontekste jį nustato teismas, taigi akivaizdu, kad tokio dydžio neturtinė žala atsirado ne dėl ieškovės pareigos pranešti draudėjui apie draudžiamąjį įvykį pažeidimo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, atleidžiančių atsakovę nuo draudimo išmokos ieškovei mokėjimo ar suteikiančių teisę atsakovei mažinti išmokėtiną draudimo išmoką. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmoką yra pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteistina 49000,00 Lt draudimo išmokos, mokėtiną draudimo išmokos sumą (50000,00 Lt) mažinant besąlyginės išskaitos (franšižės) suma – 1000,00 Lt (Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 I dalies Bendrosios dalies 1.13 p., 7.2. p.) (CK 6.200, 6.251, 6.987 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie 1500,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, 3630,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 12, 15). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovės atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (surašytas ieškinys), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, į tai, kad patenkinta 98 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 5027,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 296 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 49000,00 Lt (14191,38 Eur) draudimo išmokos bei 5027,40 Lt (1456,04 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.