Šiaulių apygardos teismo nutartis

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl visuotinio akcininkų sprendimo, kuriuo nuspręsta skirti tantjemas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams teisėtumo.Ieškovai Investuotojų asociacija ir V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 16 d. akcinės bendrovės (toliau ? AB) „ŽEMAITIJOS PIENAS“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį, kuria 749 400 Eur suma paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariams. Nurodė, kad sprendimas skirti tantjemas valdybos ir stebėtojų tarybos nariams yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio nuostatas. Pagal ABĮ 59 straipsnį sprendimas dėl tantjemų skyrimo gali būti priimtas tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame patvirtintas metinis finansinių ataskaitų rinkinys ir nuspręsta paskirstyti bendrovės pelną. ABĮ nenumatyta jokių išlygų (sąlygų), kurioms esant, būtų galima skirti tarpines tantjemas (1 t., b. l. 1?3). Be to, rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. 241-17 atsakovė įspėta dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 22 straipsnio pažeidimų, konstatuoti finansinės atskaitomybės tvarkymo pažeidimai, ieškovės teigimu bendrovės finansiniuose dokumentuose nebuvo tinkamai nurodyti finansiniai rodikliai, tikroji bendrovės finansinė būklė. Atsižvelgiant į tai, kad tantjemų mokėjimas yra siejamas su bendrovės veikos pelningumu, nebuvo galima priimti sprendimo dėl tantjemų skyrimo remiantis netiksliais 2016 m. I-ojo pusmečio finansiniais duomenimis (2 t., b. l. 1?3).Atsakovė AB „ŽEMAITIJOS PIENAS“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos ABĮ 59 straipsnyje numatytos sąlygos priimti sprendimą dėl tantjemų skyrimo, t. y. (1) bendrovė dirba pelningai; (2) mokami dividendai; (3) tantjemoms skirta ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinio laikotarpio pelno; (4) tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams skirta ne didesnė suma kaip 1/3 pelno dalies, skirtos dividendams išmokėti; (5) bendrovėje nėra neįvykdytų mokestinių prievolių valstybei ar neįvykdytų prievolių kitiems subjektams. ABĮ nenumato draudimo išmokėti tantjemas kitu laiku ar/ir už kitokį laikotarpį, t. y. už 6 mėnesius. Bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariai už veiklą bendrovėje už 2014 ir 2015 finansinius metus jokio atlygio negavo, todėl už darbą bendrovėje jie gali/galėjo gauti atlygį tantjemų forma, tokių veiksmų atlikimą nedraudžia įstatymo imperatyvai, be to, civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Sprendimu skirti tantjemas nėra pažeistos nei vieno asmens teisės bei interesai, įskaitant ir ieškovų. Sprendimas neprieštarauja imperatyvioms ABĮ ar kitų įstatymo normoms bei protingumo ir sąžiningumo principams. Nesant jokių esminių pasikeitimų bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitose skirstant ir tvirtinant 2015 m. ir 2016 m. I-ojo pusmečio finansinės veiklos rezultatus, situacijos laikytinos tapačiomis, t. y. esmė nesikeičia nusprendus paskirti tantjemas 2016 m. rugsėjo 16 d. ar 2016 m. balandžio 29 d. Atsakovė 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. I-ajį pusmetį pasiekė teigiamus rezultatus, kuriuos lėmė bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos narių aktyvus dalyvavimas bendrovės veikloje ir jos valdyme, siūlymų teikimas dėl pardavimų didinimo, investicijų, efektyvių rinkodaros priemonių ir kitų svarbių klausimų. Bendrovės valdyba pasiūlė mokėti bendrovės akcininkams dividendus iš paskirstytinojo pelno, atitinkamai koreguojant 2015 m. pelno paskirstymą, tuo pačiu pasiūlyta mokėti ir tantjemas bendrovės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, siekiant motyvuoti bei įvertinus jų sėkmingą veiklą, kuri tiesiogiai prisidėjo prie teigiamų bendrovės rezultatų (1 t., b. l. 54?56).Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. P., R. J., G. N., A. P., R. D., D. G., M. D. prašė ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė iš esmės tuos pačius nesutikimo argumentus kaip ir atsakovė (1 t., b. l. 127?130, 135?137).