- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-808-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07001-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Jelena Šiškina, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Zitos Smirnovienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl 2015-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei S. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kapavietę, esančią naujų (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape, į buvusią iki pertvarkymo padėtį, t. y. 1) panaikinti kapavietės padalinimą, išardant tarp H. M. ir E. M. kapų nutiestą, trinkelėmis išklotą, takelį; 2) granito paminklą, kuriame iškalti H. ir E. vardai, jų bendra pavardė bei gimimo ir mirties datos, taip pat jo pamatus perkelti į kapavietės perimetro viršutinės kraštinės vidurį, o pastatytą naują paminklą ir jo pamatus nugriauti bei išgabenti iš kapavietės; 3) granito rombą su gėlėmis perkelti į kapavietės centrą; 4) granito tvorelę aptverti taip, kad ji juostų visą kapavietės perimetrą; 5) išardyti H. M. kapą dengiantį antkapį ir jį išgabenti iš kapavietės, o visą kapavietės plotą nukloti akmens skalda, atsakovei nevykdant įpareigojimo skirti 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina H. M., o (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas E. M.. Abu jie palaidoti naujų (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape esančioje šeimos kapavietėje (toliau – kapavietė). Po tėvų mirties jis buvo paskirtas atsakingu asmeniu už šeimos kapavietės priežiūrą. Atsakovė savavališkai pertvarkė kapavietę, iki tol sutvarkyta ieškovo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. nurodė, kad kapas atrodė labai prastai, todėl teko jį perstatyti. Ieškovas buvo davęs jai leidimą kapavietėje tvarkytis kaip nori.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2015-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti kapavietę, esančią naujų (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape, į iki pertvarkymo buvusią padėtį, t. y. 1) panaikinti kapavietės padalinimą, išardant tarp H. M. ir E. M. kapų nutiestą, trinkelėmis išklotą, takelį; 2) granito paminklą, kuriame iškalti H. ir E. vardai, jų bendra pavardė bei gimimo ir mirties datos, taip pat jo pamatus perkelti į kapavietės perimetro viršutinės kraštinės vidurį, o pastatytą naują paminklą ir jo pamatus nugriauti bei išgabenti iš kapavietės; 3) granito rombą su gėlėmis perkelti į kapavietės centrą; 4) granito tvorelę aptverti taip, kad ji juostų visą kapavietės perimetrą; 5) išardyti H. M. kapą dengiantį antkapį ir jį išgabenti iš kapavietės, o visą kapavietės plotą nukloti akmens skalda. Civilinę bylą dalyje dėl baudos atsakovei skyrimo nutraukti. Priteisti ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 319,96 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės S. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Teismas nustatė, kad ieškovas A. M. yra atsakingas už šeimos kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) naujose kapinėse ((duomenys neskelbtini) kvartalas, (duomenys neskelbtini) eilė, (duomenys neskelbtini) kapas), tvarkymą, kurioje yra palaidoti H. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų nuotraukų ir 2007-09-01 PVM sąskaitos – faktūros Nr. 00907 nustatyta, jog ieškovas šeimos kapavietę prižiūrėjo, savo lėšomis apmokėjo už jos įrengimą, t. y. kapavietėje pastatė granito paminklą, kapavietės perimetrą aptvėrė granito tvorele, kapavietės centre pastatė granito rombą, kuriame sodino gėles, o kapavietės plotą nuklojo skalda. Vėliau kapavietė buvo pertvarkyta, t. y. padalinta pusiau trinkelėmis išklotu takeliu, granito paminklas, kuriame iškalti mirusiųjų vardai, pavardė, gimimo ir mirties datos, iš viršutinės kapavietės perimetro kraštinės vidurio patrauktas į kairę pusę, o kitoje perskirtos kapavietės pusėje pastatytas naujas paminklas, kuriame iškalta H. M. mergautinė pavardė – D., pavardė po santuokos – M., vardas bei gimimo ir mirties datos. Iki tol kapavietės centre buvęs granito rombas su gėlėmis patrauktas į kairę kapavietės pusę, o kapavietės perimetrą juosusi granito tvorelė pertvarkyta taip, kad tvorele aptverta liko tik kairė kapo pusė. Nuo dešinės kapo pusės nukasta skalda ir ji uždengta antkapiu. Atsakovė prisipažino, jog tai ji pertvarkė kapavietę. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovei 2014-11-28 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-289(14.8), kuriame nustatyta, jog atsakovė, neinformavusi naujų (duomenys neskelbtini) kapinių prižiūrėtojo, pertvarkė kapavietę. 2014-12-11 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-166(14.13) už šį administracinį teisės pažeidimą atsakovei paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė S. D. galėjo savavališkai, be ieškovo žinios ir sutikimo pertvarkyti kapavietę, už kurios priežiūrą yra atsakingas ieškovas. Atsakovė teigė turėjusi ieškovo leidimą pertvarkyti kapavietę, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog jis buvo davęs žodinį leidimą atsakovei tvarkyti kapavietę bei kartu su ieškovu ją prižiūrėti, tačiau ne iš esmės viską keisti, t. y. nedavė leidimo statyti naują paminklą ar keisti esamą. Vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas sprendė, kad atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo neturėjo teisinio pagrindo pertvarkyti kapavietę, esančią naujų (duomenys neskelbtini) mstl. kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kape, todėl ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (atsakovė S. D.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Nurodė, kad teismas įpareigojo atsakovę griauti idealiai sutvarkytą kapavietę. Kapavietės atstatymas tik pablogintų kapavietės vaizdą.
Teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nustatė, kad kapavietės sutvarkymas buvo derinamas su ieškovu. Ieškovas, sakydamas, kad su sesers kapu gali daryti ką nori, leido suprasti, kad atsakovė gali tvarkyti savo nuožiūra. Atsakovė veikė, vadovaudamasi seniūnijos nurodymu ir dėl kapavietės pertvarkymo kreipėsi į kapinių prižiūrėtoją, kuris sutiko su pertvarkymo sąlygomis ir davė žodinį leidimą. Taisyklės nenumato kreipimosi į kapinių prižiūrėtoją formos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliantė remiasi tik subjektyviais teiginiais. Su apeliante buvo derinama tik kapavietės priežiūros tvarka ir leidimas buvo duotas tik kapavietei prižiūrėti, o ne iš esmės ją pertvarkyti. Teisės aktai numato, kad apie kapavietės pertvarkymą už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša kapinių prižiūrėtojui. Dėl to kito asmens pranešimas neatitinka šio teisinio reglamentavimo. Atsakovė prisiėmė atsakomybę už neigiamus padarinius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atstatyti jos pertvarkytą kapavietę į buvusią padėtį. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė argumentų, paneigiančių motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovas yra atsakingas už šeimos kapavietės, esančios (duomenys neskelbtini) naujose kapinėse ((duomenys neskelbtini) kvartalas, (duomenys neskelbtini) eilė, (duomenys neskelbtini) kapas), tvarkymą, ir atsakovė, pertvarkydama minėtą kapavietę, turėjo gauti atsakovo, kaip už priežiūrą atsakingo asmens, leidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti šias išvadas nepagrįstomis.
Apeliantė iš esmės ginčija šias aplinkybes: tikslingumą atstatyti, jos vertinimu, tinkamai sutvarkytą kapavietę į buvusią padėtį; ieškovo sutikimo pertvarkyti kapavietę nebuvimą. Šiuo atveju atsakovės pertvarkytos kapavietės subjektyvus vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes, bylos duomenimis, atsakovė neteisėtai savavališkai be ieškovo leidimo pertvarkė kapavietę, prieš tai sutvarkytą ieškovo lėšomis, todėl turi pašalinti šį valdymo pažeidimą, atstatydama kapavietę į buvusią padėtį (CK 4.22, 4.34str.).
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų jos atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeJ. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo bei detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino esminius atsakovės nesutikimo į ieškinį argumentus, apeliantė skunde nenurodė ir nemotyvavo kokie konkretūs jos argumentai, į kuriuos neva neatsižvelgė teismas, buvo esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigos nepažeidė.
Nepagrįstas apliantės argumentas, jog kapavietės sutvarkymas buvo derinamas su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo paaiškinimus, jog žodinis leidimas atsakovei tvarkyti kapavietę bei kartu su ieškovu ją prižiūrėti, nereiškia, kad buvo duotas leidimas iš esmės pertvarkyti kapavietę, statyti naują paminklą ar keisti esamą. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo leidimo pertvarkyti kapavietę, buvimo faktą, byloje nėra. Tai, kad pati atsakovė kitaip suprato duoto leidimo prasmę, nepaneigia išvados, kad būtinas leidimas nebuvo duotas.
Kaip teisingai pažymėjo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės kreipimasis į kapų prižiūrėtoją ne tik neįrodytas, bet ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 25 p. dėl kapavietės rekonstrukcijos į kapinių prižiūrėtoją turi kreiptis ne bet koks asmuo, o tik už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, t.y. šiuo atveju tokią teisę turėtų ieškovas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė
2015-05-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.