Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-189-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-12
Bylos Nr.: e2A-189-513/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas: A. L.
Ieškovas: A. L.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-189-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04095-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.10; 2.3.2.8; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 3.1.7.6. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo sutuoktinės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. L., sudarytą Druskininkų stačiatikių cerkvėje 2011 m. rugsėjo 12 d., panaikinti Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos akto įrašą Nr. 99, kuriuo 2011 m. rugsėjo 12 d. į apskaitą įtraukta šalių santuoka; pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; palikti ikisantuokines pavardes; priteisti atsakovui automobilį Seat Arosa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 470 Eur vertės bei priteisti jai 235 Eur kompensaciją; priteisti jai asmeninės nuosavybės teise virtuvinį baldų komplektą, kurio vertė 700 Eur; buitinę techniką, t. y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą (bendra vertė – 497 Eur); virtuvės priedus, t. y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį, (bendra vertė - 400 Eur) nepriteisiant atsakovui kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį; priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidais.

2. Atsakovas A. L. priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl sutuoktinės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovei priteisti miegamojo lovą – 1 500 Eur vertės; televizorių Samsung Smart Tv 800 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą 2 200 Eur vertės; virtuvės priedus (plautuvę, maišytuvą, gartraukį) 400 Eur vertės; virtuvės roletus (diena naktis) 50 Eur vertės; virtuvės šviestuvą 150 Eur vertės; orkaitę, viryklę, šaldytuvą Samsung 1 200 Eur vertės; remonto darbų vertę – 4 812 Eur, priteisti atsakovui automobilį Seat Arosa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 470 Eur vertės; priteisti iš ieškovės 5 321 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui jo asmeninius daiktus: automobilinį stiprintuvą ir jo laidus, darbinius įrankius, ikoną (Dievo motinos), parfumeriją (kvepalus), magnetą, rūsio ir buto raktus nuo buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pypkę (tabakui rūkyti), kirvį, iešmus; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2017 m. sausio 13 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies – ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktos ikisantuokinės pavardės, nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2017 m. sausio 13 d., padalintas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas: ieškovei A. L. priteistas virtuvės baldų komplektas 700 Eur vertės; buitinė technika (orkaitė, kaitlentė ir šaldytuvas) 497 Eur vertės, virtuvės priedai – plautuvė, maišytuvas, gartraukis, bendros 400 Eur vertės, virtuvės roletai 25 Eur vertės, virtuvės šviestuvas 80 Eur vertės, televizorius Samsung Smart TV 400 Eur vertės, bendra visų priteistų daiktų vertė 2 102 Eur; atsakovui A. L. priteista iš ieškovės 1 051 Eur kompensacija už ieškovei tenkančių didesnę turto dalį; atsakovui priteisti transporto priemonė Seat Arosa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 470 Eur vertės; ieškovei A. L. iš atsakovo priteista 235 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią turto dalį.

4. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl netenkino ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, o šalims prašant paliko jų iki santuokos turėtas pavardes.

5. Tarp šalių nekilus ginčo dėl santuokoje įgyto turto (kilnojamųjų daiktų) palijimo būdo, teismas parinko tokį turto padalijimo būdą: ieškovei priteisė kilnojamuosius daiktus, o atsakovui iš ieškovės priteisė atitinkamą daiktų vertės dalies kompensaciją pinigais, taip pat priteisė atsakovui transporto priemonę, o ieškovei piniginę kompensaciją.

6. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog byloje įrodyta, kad šalys santuokos metu įgijo virtuvinį baldų komplektą, buitinę techniką, t. y. orkaitę, kaitlentę ir šaldytuvą, virtuvės priedus, t. y. plautuvę, maišytuvą, gartraukį, televizorių Samsung Smart TV, virtuvės roletus (diena naktis), virtuvės šviestuvą, šie daiktai yra ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Išsiskyrus šalių pozicijai dėl daiktų vertės teismas, įvertinęs natūralų nusidėvėjimą, šalims neteikiant kitų įrodymų dėl daiktų vertės, atsisakius ekspertizės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais nustatė daiktų vertę: virtuvės baldų komplektas - 700 Eur; buitinė technika - t. y. orkaitė, kaitlentė ir šaldytuvas, 497 Eur, virtuvės priedai - t. y. plautuvė, maišytuvas, gartraukis 400 Eur, virtuvės roletai (diena naktis) 25 Eur; virtuvės šviestuvas – 80 Eur, televizorius Samsung Smart TV 400 Eur, iš viso daiktų vertė 2 102 Eur, todėl juos priteisus ieškovei, atsakovui priteista 1 051 Eur kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo nepriteisti atsakovui kompensacijos, nes ji neįrodė, kad santuokos metu atsakovas pasiėmė dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusių baldų ir daiktų; taip pat netenkino atsakovo reikalavimo priteisti ieškovei miegamojo lovą su „svarovskiais“ konstatavęs, kad neįrodyta, jog ši lova įgyta šalių santuokos metu ir dalintina kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)

Atsiliepimas

8. Atsakovui teigiant, kad santuokos metu ieškovės bute atlikti remonto darbai, kurių vertė 4 812 Eur (įdėtas naujas langas, išlyginto grindys ir sudėtos parketlentės, įrengtos šildomos grindys, išlygintos ir tapetavimui paruoštos sienos, suklijuotos keraminės plytelės, apšiltintos balkono sienos ir grindys, atlikti kiti darbai) ir prašant priteisti kompensaciją, teismas konstatavo, jog atliktų darbų pobūdis suponuoja išvadą, kad buvo atliktas einamasis remontas, skirtas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo buities patogumui užtikrinti, atsakovas neįrodė, kad dėl atliktų darbų padidėjo buto vertė bei neįrodė, kad sumokėjo būtent už einamojo buto remonto darbus 4 812 Eur. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už atliktus remonto darbus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Taip pat teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius daiktus ir įrankius konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, jog priešieškinyje išvardintus daiktus turi ieškovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl priteistos piniginės kompensacijos dydžio, turto padalijimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti ieškovei 1500 Eur vertės miegamojo lovą, o jam padidinti 1851,50 Eur suma priteistą piniginę kompensaciją, priteisti iš ieškovės 2406 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio buto pagerinimą.

10. Argumentuoja, kad sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, todėl nemotyvuotas, neteisėtas ir nepagrįstas. Mano, kad teismas netaikė prezumpcijos, jog santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsiliepimas

11. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai į dalinamo turto balansą neįtraukė miegamojo lovos su čiužiniu, kurie pirkti santuokos metu, ir nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog lova pirkta santuokos metu. 2013 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymu už lovą MBC-066E sumokėta 839,61 Eur (2899 Lt) avansas, likusi 1100 Eur suma buvo sumokėta grynais ir šią aplinkybę patvirtino liudytojas E. Š., padėjęs jam parsigabenti miegamojo lovą iš baldų salono. Pažymi, kad ieškovės teiginius, jog lova įgyta ankstesnės santuokos metu, paneigė liudytojai jos buvęs sutuoktinis A. S. ir ieškovės dukra V. S..

12. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo nustatyta padalintų daiktų verte, teigia priešieškinyje nurodęs vertę su nusidėvėjimu. Pažymi, kad nuo buitinės technikos ir virtuvės priedų įsigijimo iki gyvenimo skyrium pradžios praėjo tik pusantrų etų, todėl ieškovei atiteko visiškai nauji daiktai su garantija, o teismas neadekvačiai nuvertino daiktų kainą, nes nuvertėjimas sudaro 65,84 procentus įsigijimo kainos. Nesutinka su teismo nustatyta virtuvės baldų verte (700 Eur), nes baldai daryti pagal individualų užsakymą ir teismo nurodyta vertė yra 68,22 proc. mažesnė nei sumokėta.

13. Atsakovas argumentuoja, kad santuokos metu pagerintas ieškovės butas, visų remonto darbų ir medžiagų kaina sudaro 4812,81 Eur, todėl jis prisidėjo prie buto pagerinimo ir turi teisę reikalauti kompensacijos.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog miegamojo lova su čiužiniu įgyta santuokos metu. Pažymi, kad atsakovo minimi liudytojai (jos buvęs sutuoktinis ir dukra) parodė, jog nutraukus pirmąją santuoką jai liko butas, apstatytas visais reikalingais baldais, tarp jų ir lova, o liudytojas E. Š. tik parodė, kad atvežė lovą, bet kokia ji, nematė, nes buvo supakuota. Teigia, kad liudytojas taip pat galėjo ir suklysti, nes pats paaiškino, kad tuo metu, kai turėjo krovininį autobusiuką, jo daug kas prašydavo išvežti ar pavežti daiktus. Iš atsakovo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad už lovą MBC-066E 2013-10-29 sumokėta 839,61 Eur, duomenų, kad atsakovas likusią kainos dalį būtų mokėjęs grynais pinigais nėra, todėl sutinka, kad lovos vertė, įvertinus 50 proc. nusidėvėjimą, galėtų būti 420 Eur ir atsakovui priteistina 210 Eur kompensacija.

15. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl padalintų daiktų (virtuvės baldų komplekto ir buitinės technikos (orkaitės, kaitlentės ir šaldytuvo)) vertės nustatymo, nes iš jos pateiktų fotonuotraukų matosi, kad šaldytuvas bei kaitlentė iš tiesų yra nusidėvėję: kaitlentės paviršius subraižytas, o šaldytuvo sienelė įskelta, teigia, kad atsakovas labai mėgo gaminti maistą, tačiau nei baldų, nei virtuvės įrangos nesaugojo, todėl baldai, nors įsigyti neseniai, yra nusidėvėję. Pažymi, jog dėl kitų padalintų daiktų vertės atsakovas ginčo nekelia, todėl nesupranta, kuo remdamasis nesutinka su virtuvės baldų ir buitinės technikos verte, juo labiau, kad atsisakė ekspertizės daiktų vertei nustatyti.

16. Ieškovė neneigia, kad šalims gyvenant santuokoje, buvo padarytas virtuvės remontas, skirtas šeimos patogumo užtikrinimui, tačiau teigia, jog sienų ir grindų dangos pakeitimas nelaikytinas esminiu pagerinimu, suteikiančiu atsakovui teisę reikalauti kompensacijos už virtuvės remonto darbus. Sutinka su teismo išvada, kad sąmata bei sąskaitų išrašai, patvirtinantys prekių įsigijimą įvairiuose prekybos centruose, neįrodo, kad 4812 Eur atsakovas sumokėjo būtent už šio buto einamojo remonto darbus, nėra pateikta įrodymų apie buto vertės padidėjimą dėl jame atlikto remonto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) A. L. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalimi dėl jam priteistos kompensacijos dydžio. Šalims nekeliant ginčo dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų, plačiau dėl jų nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Bendras turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir plačiau nepasisako.

21. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas į tarp sutuoktinių dalintino turto balansą nepagrįstai neįtraukė miegamojo lovos, kaip jis nurodė, „su svarovskiais“, kurios įsigijimo kaina, apelianto teigimu, 1 939,61 Eur (su čiužiniu), iš kurių banko pavedimu sumokėtas 839,61 Eur avansas ir 1 100 Eur grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog miegamojo lova įgyta santuokos metu, todėl nepripažino jos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir neįtraukė į dalintino turto balansą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

22. Atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis nustatyta, kad 2013-10-29 atsakovas sumokėjo 2899 Lt (839,61 Eur) už lovą MB-066E (e. bylos t. 3, b. l. 18). Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės neginčija šios aplinkybės, tačiau nesutinka su atsakovo nurodyta lovos verte 1500 Eur. Ieškovės argumentai pripažintini pagrįstais. Nors apeliantas teigia, kad liudytojas E. Š. parodė, jog už lovą buvo mokėta grynais pinigais, išklausius garso įrašą, nenustatyta, kad liudytojas būtų parodęs tokią aplinkybę. Liudytojas tik parodė, kad jam atsakovas įvardijo lovos kainą, kuri liudytojui pasirodė didelė, tačiau konkrečios lovos kainos liudytojas nenurodė. Liudytojas taip pat parodė, kad atsakovas bankomate grynino pinigus ir reikalingos sumos negalėjo iš karto išsiimti, nes ji buvo didelė, tačiau liudytojui daugiau nedetalizavus šios aplinkybės, o jam neparodžius, kad pats būtų matęs, kaip ir kiek už lovą mokėjo atsakovas, konstatuotina, jog neįrodyta, kad už įsigytą lovą būtų mokėta daugiau nei 839,61 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad įvertinus nusidėvėjimą, tai, kad lova naudota daugiau kaip trejus metus, jos vertė galėtų būti pusė įsigijimo vertės, t. y. 420 Eur. Šalys sutiko, kad lova natūra priteistina ieškovei, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina kompensacija 210 Eur. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta virtuvės baldų ir virtuvės buitinės technikos (orkaitės, kaitlentės, šaldytuvo) verte, t. y. atitinkamai 700 Eur ir 497 Eur. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuvertino dalintinų daiktų vertę. Priešieškiniu atsakovas nurodė, jog virtuvės baldų vertė yra 2 200 Eur, įsigijimo kaina 2 202,57 Eur, orkaitės, kaitlentės, šaldytuvo vertė 1 200 Eur, jų įsigijimo kaina 1 455 Eur. Nurodytų daiktų įsigijimo kainą patvirtina rašytiniai įrodymai (e. bylos t. 1, b. l. 115, 120, 192), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai dalintino turto vertę prilygino beveik jo įsigijimo kainai. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi 2017-01-13. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad virtuvės baldai įgyti 2014 metų viduryje (e. bylos t. 1, b. l. 120), buitinė technika 2015 m. liepą (e. bylos t. 1, b. l. 192). Nors apeliantas teigia, kad virtuvės buitinei technikai šalims pradėjus gyventi skyrium dar galiojo gamintojo garantija, tačiau įrodymų, paneigiančių teismo nustatytą daiktų vertę, nepateikė. Atsakovo pateiktame komerciniame pasiūlyme yra nurodyta naujų buitinės technikos prietaisų kaina, bet ne padėvėtų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesant pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių įrodymų, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytai ginčo daiktų vertei, ypač vertinant aplinkybę, jog virtuvės baldai ir technika pirkta šeimos poreikių ir interesų tenkinimui, už bendras abiejų sutuoktinių lėšas ir naudota abiejų sutuoktinių jiems gyvenant kartu.

24. Šalys neginčija, kad santuokos metu padarytas šeimos gyvenamojo būsto, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, remontas. Atsakovas pripažįsta, kad pagerinimai nebuvo esminiai ir nenulėmė turto vertės padidėjimo ar jo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau mano, kad jam turėtų būti priteista 2 406 Eur kompensacija, nes butas pagerintas ir jo lėšomis bei darbu, buto remontas (medžiagos ir darbas), atsakovo teigimu, kainavo iš viso 4 812 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal atsakovo priešieškinyje išvardintų darbų pobūdį (įdėtas naujas langas, grindų lyginimas išlyginamuoju sluoksniu, parketlenčių grindų dangos įrengimas, šildomų grindų įrengimas, sienų lyginimas, jas parengiant tapetų klijavimui, keraminių plytelių klijavimas, balkono sienų ir grindų šiltinimas ir kiti darbai), buvo atliktas einamasis būsto remontas, kuris buvo skirtas ne tik ieškovės, bet ir atsakovo buities patogumui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nekartodama sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, jog atsakovas neįrodė, kad remonto darbus atliko išimtinai iš savo asmeninių lėšų. Pažymėtina, jog iš liudytojų E. Š. ir V. S. parodymų matyti, jog ieškovei priklausantis butas, kuriame gyveno šeima, buvo tvarkingas ir nebuvo būtinybės daryti jo remontą. Remonto darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų tam, kad butas būtų patogus šeimai gyventi ir būtent šeimos poreikiams tenkinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad atlikti darbai ir pirktos medžiagos sudaro pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti po santuokos nutraukimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

26. Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. L. priteisė iš ieškovės A. L. 1 051 Eur kompensaciją už ieškovei nuosavybės teise tenkančių daiktų dalį. Kompensacija didintina iki 1 261 Eur (šios nutarties 22 punktas). Iš atsakovo A. L. ieškovei A. L. priteista 235 Eur kompensacija už atsakovui tenkančio turto dalį. Taikytinas įskaitymas ir keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nurodant, kad atsakovui A. L. iš ieškovės A. L. priteistina 1 026 Eur kompensacija už ieškovei nuosavybės teise tenkančių daiktų dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme tarp šalių nekeičiamas, nes apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistos kompensacijos dydžio padidinimas ir įskaitymo taikymas patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalies skaičiaus nekeičia.

28. Apeliaciniu skundu apeliantas reiškė reikalavimą dėl 4 257 Eur kompensacijos priteisimo, kurio patenkinta dalis procentine išraiška sudaro 5 proc., todėl atitinkamai paskirstomos šalių patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 96 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už advokato teisines paslaugas (apeliacinio skundo parengimą), ieškovei teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Patenkinus 5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantui iš ieškovės priteistinas 35 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo A. L. priešieškinio reikalavimas dėl santuokos metu įgytos lovos įtraukimo į dalintino turto balansą ir šį kilnojamąjį daiktą, 420 Eur vertės, priteisti ieškovei A. L., padidinus iš ieškovės A. L. atsakovui A. L. priteistiną kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iki 1 261 Eur.

Taikyti įskaitymą ir pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl kompensacijų iš vienos šalies kitai ir iš ieškovės A. L. atsakovui A. L. (A. L.) priteisti 1 026 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt šešis eurus) kompensaciją už ieškovei tenkančių daiktų dalį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. L. atsakovo A. L. (A. L.) naudai 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Irma ČuchrajAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė