Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-04-22 nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2022-03-02 nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį („Savavaldžiavimas“) ir 526 straipsnio 3 dalį („Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas“), konstatavęs, kad M. Š. 2022-03-09 skundo „Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo“ tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad UAB (duomenys neskelbtini) kvietėsi policijos pareigūnus nesant pagalbos poreikio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Kaip matyti iš M. Š. skundo turinio visumos, pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jo skundo dėl Institucijos 2021-03-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21141112256). Skunde nurodoma, kad 2021-07-24 parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvusioje informacinėje iškaboje buvo nurodyta: „Šiuo metu viešosiose vietose privaloma dėvėti kaukę ar kitą veidą dengiančią priemonę“, „Apsaugos darbuotojai turi teisę neįleisti į parduotuvę žmonių, nepaisančių šio reikalavimo.“ Taigi, nepateikiant informacijos paslaugų gavėjui apie būtinybę konkrečiai tik būtent uždarose erdvėse dėvėti kaukes, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (TAR, 2021-06-30, Nr. 14830) (toliau – VLESVOV sprendimas (TAR, 2021-06-30, Nr. 14830)) l p. nurodymo: „Įpareigoti < ... > parduotuvių, < ... > veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas laikytis šių sąlygų <...>), ir 1.15. p. Įpareigojimo: „Prie įėjimo į paslaugų teikimo vietą pateikti informaciją paslaugų gavėjui apie būtinybę uždarose erdvėse dėvėti kaukes. Paslaugų teikėjai gali atsisakyti teikti paslaugas tais atvejais, kai paslaugų gavėjai nedėvi kaukių.“ Todėl padarytas nusižengimas, numatytas ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Dėl ant parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų informacinėje iškaboje buvusių pranešimų „Apsaugos darbuotojai turi teisę neįleisti į parduotuvę žmonių, nepaisančių šio reikalavimo“ ir „Šiuo metu viešosiose vietose privaloma dėvėti kaukę ar kitą veidą dengiančią priemonę“ padarytas nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.

8. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 18 ir 19 punktai).

11. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino ANK 526 straipsnio 3 dalies ir 518 straipsnio nuostatas ir padarė teisingas išvadas, jog UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose nenustatyta šiuose straipsniuose numatytos administracinio nusižengimo sudėties, t. y. nenustatytas esminis administracinio nusižengimo sudėties elementas – neteisėta veika.

12. VLESVOV sprendimo (TAR, 2021-06-30, Nr. V-1563)) l punktas numato: „Įpareigoti paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų (toliau – paslaugos) veiklos vykdymą organizuojančius subjektus ar administracijas laikytis numatytų šiame sprendime sąlygų.“ 1 punkto 1 papunktyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima sut eikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

13. Apylinkės teismas tinkamai išaiškino, jog viešosios vietos apibrėžimas ANK nėra pateikiamas, tad šiuo atveju atsižvelgtina į teismų praktikos suformuluotą minėtos sąvokos aiškinimą. Teismų praktikoje viešoji vieta aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės.

14. VLESVOV sprendimo (TAR, 2021-06-30, Nr. V-1563)) 1.15 punktas numato: „Prie įėjimo į paslaugų teikimo vietą pateikti informaciją paslaugų gavėjui apie būtinybę uždarose erdvėse dėvėti kaukes. Paslaugų teikėjai gali atsisakyti teikti paslaugas tais atvejais, kai paslaugų gavėjai nedėvi kaukių.“

15. UAB (duomenys neskelbtini), vykdydama VLESVOV sprendimo Nr. V-1563 įpareigojimus, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo buvo pakabinusi informacinę iškabą, kurioje nurodyta: „Gerbiami klientai, atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu viešosiose vietose privaloma dėvėti kaukę ar kitą veidą dengiančią priemonę. Būkite supratingi, saugokite save ir kitus. Informuojame, kad apsaugos darbuotojai turi teisę neįleisti į parduotuvę žmonių, nepaisančių šio reikalavimo.“

16. M. Š. ginčija UAB (duomenys neskelbtini) informacinėje iškaboje, anot jo, pateiktą klaidingą ir VLESVOV sprendimo reikalavimų neatitinkančią informaciją. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas teisingai konstatavo, jog paslaugų teikėjui nors pažodžiui ir nenurodžius, kad būtent „uždarose“ viešose erdvėse privaloma dėvėti veidą dengiančias kaukes, tačiau nurodžius, kad kaukę privaloma dėvėti „viešosiose“ vietose, tai visapusiškai atitinka reikalaujamos pateikti informacijos pobūdį. Apylinkės teismas tinkamai išaiškino, jog sąvoka „vieša vieta“ yra platesnio turinio nei sąvoka „uždara vieša erdvė“ ir apima visas viešas vietas tarp jų ir atvirose erdvėse ir uždarose erdvėse esančias vietas, todėl M. Š. reiškiama pozicija, jog UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai pateikė informaciją klientams, tokiais veiksmais tyčia juos klaidindama, yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas savo skunde pats aiškiai nurodo, jog jam anksčiau niekada nekilo abejonių, kad viešai prieinama prekybos vieta yra vieša vieta, jam kilo abejonė, ar toje viešoje vietoje – parduotuvėje pasibaigus karantinui vis dar reikia dėvėti kaukę. Akivaizdu, kad M. Š. nekilo abejonių, kad parduotuvė (duomenys neskelbtini) yra vieša vieta, o informacinis užrašas prie parduotuvės įėjimo ir numatė, kad viešoje vietoje privaloma dėvėti veidą dengiančią kaukę.

17. Savo skunde M. Š. teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog, pasibaigus karantinui, nėra panaikintas ir privalomas kaukių dėvėjimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde iš pradžių nurodo, jog nežinojo nei tikslios datos, kada baigėsi šalyje įvestas karantinas, nei domėjosi tai numatančiais teisės aktais, iki nebuvo nubaustas už tokių reikalavimų nevykdymą. Pareiškėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas, visų pirma, turėjo vadovautis Konstitucija ir įstatymais. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtent tuo ir vadovavosi. Pažymėtina, kad pagal konstitucinį principą įstatymų reikalavimų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės.

18. M. Š. teigimu, UAB (duomenys neskelbtini) vykdė savavaldžiaviavimą, nurodo, kad apsaugos darbuotojai nėra tapatūs paslaugos teikėjui ir jie neturėjo teisės neįleisti į prekybos vietą, tokiais savo veiksmais užkirsdami kelią paslaugos gavėjui pasinaudoti paslaugomis. Pažymėtina, kad apsaugos darbuotojas prekybos centre yra samdomas palaikyti viešąją tvarką, apsaugoti nuo išorinių ir vidinių vagysčių, užtikrinti prekybos centro nustatytas vidaus tvarkas ir kitas taisykles. Tuo tikslu prekybos centro vadovai, sudarydami sutartį su saugos tarnyba, suteikia jai įgaliojimus įstatymams neprieštaraujančiais metodais ir būdais siekti numatytų tikslų, naudotis prekybos centro patalpomis, vaizdo stebėjimo ir įrašymo įrenginiais, kitomis sutartomis priemonėmis ir būdais. Užtikrindami saugą, apsaugos darbuotojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymu. Vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsniu, apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba asmeniu, ar tuoj po to. Apylinkės teismas tinkamai vertino, jog nenustatyta ANK 518 straipsnio nusižengimo sudėtis. Apsaugos darbuotojas vykdo jam darbo sutartimi numatytas pareigas ir užtikrina, kad būtų vykdomos parduotuvės, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), vidaus tvarkos taisyklės. M. Š. vertinimas, pabrėžiant, kad apsaugos darbuotojas nėra tapatus paslaugos teikėjui ir neturėjo teisės neįleisti į parduotuvę, yra neteisingas, todėl apylinkės teismas priėmė teisingą išvadą dėl šios dalies.

19. Skundą padavusio asmens teigimu, apylinkės teismas nurodydamas, kad iš esmės VLESVOV 1.15 punkto sprendimo reikalavimai buvo vykdomi ir nenustatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje nusižengimo sudėtis, suponuoja išvadą, kad įstatymai gali būti vykdomi ne iš esmės, kas šiuo atveju jam suteiktų teisę dėvėti kaukę ant bet kurios kūno vietos, kadangi VLESVOV sprendimo 2 punktas numato: „Įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes“, nenurodydamas nei kaukių dėvėjimo būdo, nei kūno vietos, ant kurios ją reikėtų dėvėti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai , jog Lietuvos Respublikos teisės aktų įžanginėse dalyse dažniausiai yra pateikiamos sąvokos, jų reikšmės ar kaip šiuo atveju VLESVOV sprendime – išsamus konkretaus įpareigojimo vykdymas, apibrėžiant konkrečius įpareigojimo aspektus. Kituose sprendimo punktuose įstatymų leidėjas pasilieka teisę, nekartojant to paties reikalavimo, numatyto įžanginėje dalyje, pažodžiui, nurodyti tik esminę jo dalį. Pažymėtina, kad nors M. Š. cituoja VLESVOV sprendimo 2 punktą, akcentuodamas, jog nenurodyta konkreti kaukės dėvėjimo ant kūno vieta, todėl jis gali kaukę dėvėti ant tokios kūno dalies, ant kurios nori, tačiau, kaip ir minėtina anksčiau, išsamus kaukės dėvėjimo būdas yra numatytas sprendimo 1.15 punkte, kuris neatsiejamai taikomas su 2 punktu, todėl toks M. Š. samprotavimas yra neteisingas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai skundžiama 2022-04-22 nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo M. Š. skundo dėl Klaipėdos apskrities VPK 2022-03-02 nutarimo (ROIK (duomenys neskelbtini)), kadangi nebuvo nustatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartį nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.