Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-63-368/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-23
Bylos Nr.
e2S-63-368/2018
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01108-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-63-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01108-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.4. (S) 3.1.10.7.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės Akmenės rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1575-1022/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), prašė teismo civilinėje byloje Nr. eL2-1575-1022/2017 atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą, klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi Tarnybos prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad kreditorei teisinę pagalbą teikė, t. y. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo rengė profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam turėjo būti žinomi bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai bei kada ir kokia forma reikia teismui pateikti prašymus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, todėl padarė išvadą, kad klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nebuvo išspręstas dėl advokato neveikimu nulemtos kliūties. Tai yra advokatui prašymą Tarnybai išmokėti darbo užmokestį pateikus tik 2017 m. spalio 2 d., nors teismo įsakymas buvo priimtas 2017 m. liepos 10 d. Teismas nurodė, jog paties advokato veiksmai neatitiko rūpestingos šalies (atstovo) elgesio civiliniame procese principų. Todėl, aplinkybės, jog Tarnyba pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo teismui nepateikė, kadangi nežinojo apie bylos nagrinėjimo eigą, CPK 78 straipsnio kontekste teismas nelaikė svarbia priežastimi, praleistam terminui atnaujinti, jo neatnaujino ir prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nenagrinėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu Tarnyba prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį, atnaujinti terminą priimti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir įpareigoti pirmos instancijos teismą prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pagal CPK 270 str. 5 d. bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, jis valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos prašymu ar savo iniciatyva (CPK 99 str. 2 d., 277 str. 1 d.) gali priimti papildomą sprendimą. Prašymas dėl papildomo sprendimo gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.).

4.2. Teismo argumentai atsisakyti atnaujinti praleistą terminą Tarnybai dėl advokato R. R. neveikimo nulemtos kliūties, yra nepagrįsti. Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, juo labiau, nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką.

4.3. Nepaisant to, kad įstatyme yra įtvirtinta advokato pareiga kreiptis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, tačiau, ši nuostata neeliminuoja Tarnybos teisės, nustačius, kad advokatas ar jo padėjėjas nesikreipė į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo, inicijuoti šių išlaidų priteisimo klausimą per papildomo sprendimo priėmimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (suinteresuoto asmens) Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už antrinės teisinės pagalbos suteiktas paslaugas ir termino tokiam prašymui pateikti atnaujinimo.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2016 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016).

Remiantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl papildomo sprendimo gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas, kaip numatyta CPK 78 str. 1 d. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju spręstinas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, taip pat atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (teismo įsakymas) yra priimtas 2017-07-10, taigi iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo terminas baigėsi 2017-07-30. Šis terminas taikomas tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims, kaip jau minėta aukščiau, nėra naikinamasis ir gali būti atnaujinamas. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017-06-19 sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-2174-12254 suteikė A. B. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. eL2-1575-1022/2017. Teisinę pagalbą teikė advokatas R. R. Teismas, priimdamas 2017-07-10 teismo įsakymą, neišsprendė klausimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kadangi neturėjo jų dydį patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nebuvimas, neatima teisės iš suinteresuoto asmens vėliau tas išlaidas prašyti teismo priteisti.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens prašymą atnaujinti terminą, rėmėsi tuo, kad paties advokato veiksmai neatitiko rūpestingos šalies (atstovo) elgesio civiliniame procese principų ir aplinkybės, jog Tarnyba pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo teismui nepateikė, kadangi nežinojo apie bylos nagrinėjimo eigą, CPK 78 straipsnio kontekste teismas nelaikė svarbia priežastimi.

Visgi, apeliacinės instancijos teismas, šioje nagrinėjamoje situacijoje nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone ir pritaria apeliantės argumentams, kad Tarnyba nėra tiesiogiai byloje dalyvaujantis asmuo ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, kaip ir nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Juo labiau, Tarnybos ir byloje dalyvavusio advokato R. R. nesieja jokie pavaldumo ar sutartiniai teisiniai santykiai, kad Tarnyba galėtų įpareigoti advokatą kreiptis į Tarnybą dėl šių išlaidų apskaičiavimo. Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad advokato neveikimas negali būti pripažinta nesvarbia termino atnaujinimo priežastimi, taip užkertant kelią Tarnybai, atstovaujančiai valstybę, išieškoti bylinėjimosi išlaidas, kurių ji negalėjo išsiieškoti dėl ne nuo jos valios priklausančių objektyvių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 232/2013). Priešingu atveju, neatnaujinus termino, būtų pažeista suinteresuoto asmens, Lietuvos valstybės teisė išsireikalauti grąžinti lėšas, kurias ji panaudojo (patyrė), teikdama antrinę teisinę pagalbą, taip darant žalą valstybės biudžetui.

Sutiktina su apeliantės išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, kad aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo apie teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus prašymą dėl užmokesčio išmokėjimo, nes Tarnyba negalėjo kitu būdu sužinoti apie priimtą teismo sprendimą laiku. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl teismas nesiuntė jai teismo įsakymo kopijos. Taigi suinteresuotas asmuo negalėjo sužinoti apie priimtą procesinį sprendimą šioje byloje, kuriuo nebuvo išspręstas antrinės teisinės pagalbos paslaugų suteikimo atlyginimo klausimas ir išlaidų paskirstymas, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo nesprendė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo papildomam sprendimui priimti perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir suinteresuoto asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius